Dineta Babarskienė
Kiek mena pačios Lazdijų rajono bibliotekininkės, tradiciškai jau nuo 2014 metų jos laukia kiekvieną rudenį vykstančio Bibliotekininkų ralio. Tuomet išsileidžia į kelią ne tik liepsnojančiu rudeniu besigrožėdamos, kasmet suka vis kitais keliais, kitomis kryptimis, norėdamos aplankyti vis kitas koleges, kitas bibliotekas, pabendrauti, pasisemti žinių. Šiemet vykta į vis dar dažais kvepiančias bibliotekas, kuriose taip neseniai darbavosi statybininkai, o šiandien ir bibliotekininkės, ir skaitytojai neatsidžiaugia gražiai sutvarkytomis bibliotekų patalpomis, gražiomis erdvėmis žmonėms ir knygoms. Bibliotekininkės entuziazmo nepraranda, azarto netrūksta, nors čia nieks neskaičiuoja nei minučių, nei sekundžių, o ir finišuoti pirmam visai nebūtina. Tai šiek tiek kitoks ralis, nei mes įpratę įsivaizduoti. Net kiek kilometrų nuvažiuota, ir tai pamiršta pasižiūrėti. Gal kitais metais… O šių metų raliui startas duotas… Tad į kelią…
Maršrutas: Aštrioji Kirsna–Meteliai–Krikštonys–Seiliūnai
Ryte bibliotekininkės šoko į automobilius ir nurūko Aštriosios Kirsnos pusėn. Pirmiausiai į Aštriosios Kirsnos dvarą ir tikrai ne be reikalo. Tai labai ypatinga vieta, todėl, matyt, Aštriosios Kirsnos bibliotekos bibliotekininkė Rūta Radzevičiūtė būtent nuo čia pradėjo pasakojimą apie šio krašto bibliotekos istoriją. Pasivaikščiota po rudens spalvomis liepsnojantį dvarą, kur, beje, kažkada buvusi biblioteka. O paskui jau į dabartinę šviesią, jaukią biblioteką, kur bibliotekininkėms gero kelio linkėjo pats Būdviečio seniūnijos seniūnas Arūnas Kundrotas. Lazdijų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė įteikė visoms bibliotekininkėms, kurias tądien lankė ralio dalyvės, po puodelį linkėdama visoms gero kelio ir smagaus pabendravimo neformalioje aplinkoje. O paskui – Meteliai. Apsilankyta bažnyčioje, įkopta į Metelių apžvalgos bokštą, apsilankyta Metelių regioniniame parke. „Aš niekad nedirbau tokiose jaukiose patalpose kaip dabar“, – džiaugėsi Metelių bibliotekos bibliotekininkė Gina Ramanauskienė kviesdama koleges į Metelių biblioteką. Vaišingos ir išradingos bibliotekininkės svetingai sutiko koleges, tad vaišintasi ir saldumynais, ir užkandėlėmis ir net receptais pasidalinta. Sužavėjo po renovacijos daugelio bibliotekininkių dar iki šiol neaplankyta Krikštonių biblioteka, kurią, tiesą sakant, sunku ir atpažinti: mačiau prieš renovaciją ir po. „Biblioteka stulbinamai pasikeitusi“, – sakė viešnios. „O kaip džiaugiasi skaitytojai“, – tikino Krikštonių bibliotekos bibliotekininkė Reda Savukynienė. Apsilankyta Jono Reitelaičio muziejuje. „Arkivyskupo, dabar jau kardinolo Sigito Tamkevičiaus gimtajai parapijai padovanotą kryžių tikrai verta aplankyti“, – nutarė bibliotekininkai. Seiliūnų bibliotekoje klausytasi Seiliūnų bibliotekos bibliotekininkės Daivos Povilanskienės eilių, rudeniškai nostalgiškų. Bibliotekininkės smalsios, tad nužiūrėjusios, kas pas koleges įdomaus, gražaus padaryta, dar nematyto, sugrįžusios ir savo miestelio ar kaimo bibliotekoje, sakėsi, būtinai pasidarysiančios. O tokių, kad ir mažų, bet mielų detalių surasta kiekvienoje bibliotekoje: tai kataloginė dailiai dekupuota, tai dar kokia detalė iškart krinta į akis. „Smagu dirbti jaukiose patalpose, gera ir skaitytojams užeiti“, – kalbėjo bibliotekininkės. O paskui atskleista didžioji Bibliotekininkų ralio paslaptis. „Mūsų laukia sūrių degustacija“, – pakvietė Seiliūnų bibliotekos bibliotekininkė Daiva Povilanskienė.
Bibliotekininkų ralio pabaiga: ragautas rujojančių asilių pieno sūris
Roberto Dubicko ūkyje mus pasitiko besiganančios ožkos ir asilės. Paskui jau prie savos sūrinės durų ir pati šeimininkė ponia Inga, kuri maloniai kvietė paragauti sūrių ir išsirinkti pačių skaniausių. Sūrių gausa pribloškė dar labiau, kai sužinojome, jog jie iškeliauja į Vokietiją, Prancūziją, o ir prezidentas Valdas Adamkus čia užsisakantis savo mėgstamo sūrio. Paragavome ir mes. Ir prezidentei Daliai Grybauskaitei sūriai iš Seiliūnų patiko, „Pergalės kvapas“ – toks sūrio pavadinimas prezidentui Gitanui Nausėdai. 35 rūšių fermentuoto sūrio gamina ši sūrinė, dar kietieji sūriai ir, kaip mes sakome, labiausiai lietuvio skoniui įprasti sūriai. „Skonio reikalas, koks kam patinka, bet paragauti verta kiekvieno“, – ragino šeimininkė. Anot ponios Ingos, kiekvienu metų laikotarpiu sūris vis kitoks: pavasarį, vasarą, rudenį. „Niekaip nepadarysi vienodo sūrio visus metus, pienas juk vis kitoks“, – tikina ji. Tačiau anot šeimininkės, jų ūkyje svarbiausia kokybė. „Kokybė mums pirmoje vietoje“, – tvirtino ji. Ir kokių tik sūrių tądien neragauta, net rujojančių asilių pieno sūris paskanautas: jo kvapas toks specifinis, kad paragauti verta, ar pirksite, jau kitas reikalas. „Asilės pienas klampus, nepanašus į niekieno kito“, – sakė šeimininkė. Ir ragauti šį sūrį iššūkis! Tikrai! Sūris „Sušildyk mane jauną“ – 90 % ožkų pieno ir 10 % karvių pieno, su paprikomis, sūris „Lambada“, „Kaprizas“, „Mozzarella“, sūris su trumais, su rudmėsėmis. Ir ragauti, ir uostyti išskirtiniai rankų darbo sūriai. Šeimininkai garsina savo sūriais Lazdijų kraštą, žinia apie Lazdijų krašto sūrius sklinda po visą pasaulį. O bibliotekininkai, išsirinkę pačius skaniausius sūrius, jau lauke, prie tvenkinio, besimėgaudami gamtos apsuptimi dalinosi Bibliotekininkų ralio 2019 įspūdžiais, kurie pranoko visų lūkesčius.