Aidas Kelionis
Nuo pat 2016 metų Seimo rinkimų ypač stebino ir erzino nenumaldomas valdžios noras įvesti įvairius draudimus ir apribojimus, lyg būtume ne brandi ir išsivysčiusi demokratiška visuomenė, o pirmykščių žmonių bendruomenė. „Valstiečiai“ net sugalvojo uždrausti vaikišką šampaną. Atseit, vaikai jį gerdami nuo mažens įpras kelti taures, o kiek ūgtelėję nieko nelaukdami pradės buteliais maukti putojantį vyną su laipsniais. Kaip „valstiečiai“ prastai galvoja apie lietuvius! Praktiškai mus sulygino su Pavlovo šunimis. Galima rasti tūkstančius atvejų, kai vaikai, negėrę vaikiško šampano, suaugę pradėjo gerti alkoholinius gėrimus ir atvirkščiai – vaikystėje gėrę vaikiško šampano vėliau nepamėgo tikrų alkoholinių gėrimų.
Jeigu jau ruošiamasi uždrausti vaikišką šampaną, tuomet reikėtų uždrausti ir pasakas, kurias vaikams skaito tėvai arba vaikai skaito patys. Juk pasakose geriamas vynas ar midus. Remiantis „valstiečių“ logika, vaikai, prisiskaitę tokių nedorų pasakų, užaugę ims gerti alkoholinius gėrimus. Per televizijas rodomuose filmuose taip pat neretai gurkšnojama, o juk tai irgi mato vaikai. Tuomet „valstiečiai“ gali sugalvoti drausti tokių filmų rodymą. O gal reikia imti pavyzdį iš Kultūros komiteto pirmininko? Jis juk viešai prisipažino, kad negeria kavos, nes… būdamas vaikas tai pažadėjo mamai… Labai mėgstu kavą ir man jau neramu, nes kas gali garantuoti, kad ir jos gerti neuždraus „valstiečiai“ arba pradės riboti jos gėrimą, o gal stipriai pabrangins, kad tauta masiškai nesisvaigintų gėrimu iš kavos pupelių. O kur dar aršus draudimų šalininkas fanatikas prof. A. Veryga, kuris pakilo į kryžiaus žygį prieš žalingus įpročius. Rūkalų ir alkoholinių gėrimų vartojimo kultūra atsirado dar gerokai prieš Kristaus gimimą ir jai mažiausiai keli tūkstančiai metų. Žinoma, ir alkoholinius gėrimus, ir rūkalus reikėtų vartoti saikingai. Tiems, kuriems nepavyksta esant progai saikingai pakelti taurę vyno, stiklo alaus ar viskio, geriau jų iš viso neragauti. Turėtume imti pavyzdį iš tokių šalių kaip Prancūzija, Italija, Ispanija, Vokietija, Graikija ir kt. Juk ne veltui yra sakoma, kad saikas yra laimė, o ne susilaikymas ar piktnaudžiavimas.
Vieną kartą kažkaip man pagailo pirmininko Ramūno, kuris gyvenime nepatyrė, koks malonumas nedidelėje ir jaukioje kavinukėje su bičiuliu prisėsti prie garuojančių puodelių kokybiškos ir skanios kavos ir lėtai gurkšnojant niekur neskubant šnekučiuotis. Esu už saldumynus, o juk prof. A. Veryga jau norėtų, kad saldaus valgytume mažiau arba už saldumynus mokėtume daugiau. Galiu lažintis, kad jis būtų patenkintas tik tuomet, kai visai nevalgytume saldumynų. Koks nuobodus ir pilkas turėtų būti žmonių, kurie nepaskanauja kavos ar atsisako gabalėlio ar dviejų (gal dar ir trečią?) torto, minta vien žolėmis, neužkerta mėsos ir tik skaičiuoja kalorijas, gyvenimas. Ar ne geriau į viską nusispjauti ir ištrūkti iš pačių kažkodėl susigalvotų apribojimų rato, kurie galbūt duos arba ne kažkokią neaiškią naudą tolimoje ir miglotoje ateityje? Tiesiog leisti sau pasijusti žmogiškai gerai čia ir dabar, kad ir nuodėmingai? Gal leiskime žmogui pačiam pasirinkti, kaip nugyventi savo gyvenimą, ir būti laisvu žmogumi, atsakingu už savo sprendimus ir jų pasekmes.