Odeta STRAŠKEVIČIŪTĖ
Dalinuosi savo nuomone apie susidariusią situaciją Lazdijų rajone, manau, tai turėtų išgirsti šio krašto žmonės, kad turėtume galimybę laimėti kovą šalyje žymiai greičiau…
Karantino laikotarpiu grįžau į savo gimtąjį kraštą – Lazdijus. Maniau, kad buvimas šeimoje, ramioje aplinkoje, kur nedaug žmonių, bus saugesnis iškęsti šį mums visiems sudėtingą periodą, tačiau apsipirkdama parduotuvėje buvau nustėrusi iš siaubo. Kodėl mūsų gydytojai atiduoda paskutines savo jėgas, rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, aukoja savo poilsį dėl mūsų, jeigu žmonės net nesistengia galvoti, į kokią sudėtingą situaciją šiuo metu pakliuvo visas pasaulis, tame tarpe ir Lietuva?
Apsipirkdama turėjau pati kelis kartus sudrausminti žmones, bet jie tik pašaipiai nusijuokė. Kaimo išminčiai stebėjosi, kodėl aš dezinfekuoju rankas ar esu užsidengusi veidą, kai tuo tarpu patys tiesiog vaikšto po parduotuvę laisvai kosėdami ar čiaudėdami, net nemanydami prisidengti.
Esu Odeta, man beveik 22 metai, gyvenu Kaune jau trejus metus, dievinu gyvenimą ten. Myliu Lazdijų kraštą, jo žmones, tačiau kraštiečių aplaidumas įvairiose situacijose šią meilę vis smukdo žemyn.
Patikėkite, tikrai nestresuoju, bet nenoriu, kad nei vienas iš mano šeimos narių susirgtų, situacija per daug rizikinga. Rizikos grupėje yra mano seneliai ir tėvai, visi jie vyresni, todėl tikrai nenoriu, kad jiems tektų kovoti su šia liga, o ką jau kalbėti apie mažamečius vaikus šeimoje. Žinau, kad ne visi įvertina karantino svarbumą, tačiau man sunku suprasti, kodėl reikia eiti šeimų būriais į parduotuves, lėkti ir stumdytis eilėse ar liesti visas prekes iš eilės, kurios Jums net nereikalingos. Kas keisčiausia, net parduotuvės darbuotoja nėra užsidėjusi pirštinių. O ką jau kalbėti, kad grąžą ji atidavinėja tiesiai į rankas. Pasklisti virusui užtenka vos sekundės kontakto, o pasekmės gali būti negailestingos. Nusprendžiau parašyti šią žinutę, manau, kad vis dar per daug žmonių lankosi parduotuvėse. Niekas iš Jūsų neatima galimybės apsipirkti, parduotuvės nėra uždaromos, todėl tiesiog nusiraminkite ir nesiruoškite karui. Izoliuokitės namuose, nemanykite, kad tai tik vaikų žaidimai ir karantino metu Jūs galite veikti ką panorėję.
Didvyriams, stovintiems eilėje vien tik su degtinės buteliu, linkiu, kad jų tikėjimas „vaistais, bakterijas valančiais iš vidaus“, apsaugotų juos. Norėčiau, jog mano žinia pasiektų vis dar netikinčių žmonių ausis, todėl labai tikiuosi, jog mano pažįstami žmonės tiesiog pamokys savo šeimas, tėvus, senelius ar kitus artimus žmones elgtis tinkamai šioje kritinėje situacijoje. Apsaugos priemonių stoka Lazdijų rajone, o tikriausiai ir kitose mažesnėse provincijose, gali mus privesti iki situacijos, kuri bus nebekontroliuojama, kaip tai nutiko Kinijoje, Italijoje, Irane ar Ispanijoje. Tik vienas kitam padėdami mes galime laimėti šią kovą. Todėl saugokime vieni kitus, laikykimės reikalavimų ir taisyklių, nes niekada negalime žinoti, kuris iš mūsų gali būti kita auka. Saugokime ir tausokime save ir padėkokime mūsų gydytojams angelams, kurie šiuo metu daro viską, ką gali, dėl mūsų!