Dėl karantino kai kurių organizacijų darbuotojai vienas kito nematė jau nuo praėjusių metų kovo mėnesio. Tad beveik metai darbo sveikinantis per mikrofoną ir vaizdo kamerą, dienos įspūdžiais ir darbais dalijantis už kompiuterio ekrano. Išėjimas į virtualią erdvę daugelį organizacijų privertė ne tik susipažinti su naujais darbo įrankiais, tačiau ir ieškoti būdų, kaip vienas kito nematant ir nepalaikant fizinio kontakto išlaikyti organizacijos kultūrą ir bendruomeniškumą.
Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Lietuvos mokykla švietimo lyderė (LRT ir ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto organizuoto konkurso viena nugalėtojų) per karantiną atrado būdą, kaip nuotoliniu būdu sustiprinti savo mokyklos bendruomeniškumą, įveiklinti pasidalytąją lyderystę ir anksčiau tik teoriškai gimnazijoje egzistavusią lyderystės sąvoką įgyvendinti praktiškai.
Pandemijos pradžioje – nerimas
Šiandien Alytaus šv. Benedikto gimnazijos direktorė Loreta Šernienė apie kovo mėnesį įvykusius staigius pasikeitimus, sudaužiusius įprastą ir gerai pažinotą rutiną, prisimena su palengvėjimu. Tačiau neslepia, kad pati pradžia tikrai išmušė iš vėžių, į mokytojų, tėvų ir mokinių pasaulį įnešė daug nežinomybės, sumaišties ir baimių.
„Pati karantino pradžia buvo nuspalvinta dideliu susirūpinimu. Mūsų mokykla turėjo konkrečius tikslus ir siekius – turėjome akredituoti net dvi tarptautines bakalaureato programas. Iš karto užpuolė mintys apie suplanuotus vizitus, kurie neįvyks, nes juk pasaulis užsidarė. Tačiau pirminiam šokui išsisklaidžius ir susidūrus su realybe, supratau, kad ne šie dalykai svarbiausi. Didžiausias dėmesys turi krypti į žmones, kuriuos užgriuvo baimė ir nerimas. O mokytojai pandemijos pradžioje buvo labai sunerimę. Tad visas jėgas reikėjo skirti jų nuraminimui“, – prisiminimais dalijasi L. Šernienė.
Gimnazijos mokytojai, pasak L. Šernienės, įvairiausių kompetencijų, tad kai kuriuos neramino susidūrimas su naujausiomis technologijomis. Mokytojai patyrė įtampą dėl nuotolinio darbo poveikio pamokų kokybei, jie nerimavo, ar vaikai išmoks, ar sugebės prisitaikyti, ar jų savikontrolės mechanizmas pakankamai stiprus, kad jie sugebėtų įsitraukti į nuotolinį mokymą.
Baimes išsklaidė komunikacija, dvasią kėlė malda
Tad pandemijos ir karantino akivaizdoje šv. Benedikto gimnazijos direktorė pirmiausia ėmė ieškoti bendruomenės sutelktumą išlaikysiančių bei sustiprinsiančių priemonių. Itin svarbi vieta teko nuolatinei komunikacijai, informacijos teikimui, situacijos aptarimui, bendravimui ir bendrų sprendimų ieškojimui. Tam mokykla pasitelkė „Zoom“ bendravimo platformą, kurioje šv. Benedikto gimnazijos mokytojai susitikdavo kasdien. Kiekvienas susitikimas prasidėdavo klausimu „kaip jaučiatės?“ bei nuraminimu, kad „vienas kitam padėsime ir situaciją įveiksime drauge“.
„Karantino pradžioje labai daug kalbėjomės. Nuotoliniai susitikimai vykdavo kiekvieną dieną, o paskui jau kas savaitę. Mokytojai vedė refleksijos dienoraščius, kuriuose aprašydavo savo išgyvenimus, įžvalgas apie pasikeitusį ugdymo procesą. Vėliau juos bendrai aptardavome ir stengdavomės vieni kitiems padėti. Tad atsirado labai daug dialogo“, – sako gimnazijos direktorė.
Šv. Benedikto gimnazija – katalikiška mokykla. Iki karantino kas rytą pamokas pradėti malda buvo įprasta praktika. Atsiradus nuotoliniam mokymui, gimnazijos kolektyvas dėjo pastangas, kad ši tradicija niekur nedingtų, tad, net ir įvedus nuotolinį mokymą, el. dienyne kiekvienos dienos 7 val. ryto buvo pažymėta laiku maldai.
„Šia iniciatyvą pradėjo mūsų tikybos mokytojos. Esu joms labai dėkinga. Jų maldos buvo kupinos gražiausių pamokymų, motyvacijos, jos stiprino dvasinę būseną ir tikėjimą, kad mes viską galime įveikti“, – sako L. Šernienė.
Gimnazijos direktorė sako, kad dvasingumo palaikymas stipriai prisidėjo prie to, kad mokyklos bendruomenei pavyko sėkmingai įveikti šį sunkų laikotarpį.
Lyderystė iš popieriaus į realybę
Karantino metu šv. Benedikto gimnazijoje bendruomenė mobilizavosi ir bendruomeniškumo dvasią stiprino prisiimdama atsakomybę. Pasak L. Šernienės, atsirado tikras, o ne apsimestinis bendradarbiavimas, darbai tapo ne dalijami, o graibstomi.
„Sunkumai sutelkė ir sustiprino mūsų bendruomenę. Užuot pykę, mes analizavome savo stiprybes, susitelkėme ir nugalėjome negandas. Žmonės susitelkė, patys ėmėsi iniciatyvos, siūlė pagalbą. Pavasarį paskelbtas nuotolinis mokymas ir pasikeitusios aplinkybės netapo mums nuosprendžiu. Priešingai, šiandien galiu sakyti, kad mes puikiai susitvarkėme, įveikėme visus iššūkius, vaikų pasiekimai ženkliai nenukrito. Pagal egzaminų rezultatus išlikome tarp pirmųjų Alytuje“, – sako L. Šernienė.
Gimnazijos direktorė pabrėžia, kad vienas iš atsakymų, kodėl jiems puikiai pavyko susidoroti su šia neeiline situacija – gebėjimas įkvėpti žmones, greita reakcija ir pasiryžimas keistis drauge su aplinka. Pasak L. Šernienės, pasaulis labai greitai keičiasi, todėl labai svarbu mokytis ir būti atviriems.
„Aš pati labai daug mokausi. Man viskas labai įdomu. Mano profesija – mano hobis. Tuo, ką darau, labai tikiu ir tam atiduodu daug savo jėgų. Itin svarbu, kad gerosios praktikos, naujausios žinios ir metodikos būtų perkeltos į mokyklas. Todėl labai vertinu studijas ISM „Švietimo lyderystės“ programoje, kurias pelnėme kaip mokykla švietimo lyderė. Bus itin didelis iššūkis, kam jas skirti, mat mūsų mokykloje yra itin daug norinčių mokytis ir šio prizo nusipelniusių žmonių“, – sako šv. Benedikto gimnazijos direktorė.