Visas pasaulis, o tuo pačiu ir Lietuva išgyvena tikrai nelengvą situaciją, kuri susijusi su koronaviruso pandemija. Pati pandemija kaip pandemija, nes mes prie jos jau kažkiek prisitaikėme ir pripratome, o Lietuvoje šiomis dienomis per dieną susergančių koronavirusu skaičius jau ne toks ir didelis, bet dabar visą visuomenę kur kas labiau vargina jau kelis mėnesius besitęsiantis karantinas, kuris mus visus alina turbūt žymiai labiau nei pats koronavirusas.
Labai daug abejonių kelia judėjimo tarp savivaldybių varžymas, kai dėl labai rimtos priežasties neleidžiama vykti į kitą savivaldybę. Šis draudimas, be abejo, turėjo teigiamos įtakos mažinant susirgimų visoje respublikoje skaičių, bet, ko gero, savo teigiamą poveikį jis jau išnaudojo. Dabar sunku tikėtis, kad judėjimo ribojimas tarp savivaldybių padės mažinti ar bent išlaikyti pastovų susirgimų koronavirusu skaičių. Šis judėjimo tarp savivaldybių valdymas kaip priemonė jau išsisėmė ir dabar daro daugiau žalos nei naudos. Žmonės jau seniai jaučia psichologinį nuovargį ir įtampą, nes vien nuo tos pačios aplinkos, kuri supa žmogų kelis mėnesius, ir besikartojančio dienotvarkės ritmo: namai – parduotuvė – namai darosi tikrai nelengva. Žinoma, šiuo atveju gerokai pasisekė tiems, kurie turi galimybę išvykti į kitą ar kitus rajonus ir taip pakeisti aplinką ir iki gyvo kaulo įgrisusią kasdienybę.
Ne tik judėjimo tarp savivaldybių ribojimas, bet ir kitos karantino priemonės išsekino ir išvargino žmones. Dar daugiau, kai kurie ribojimai prasilenkia su paprasta logika. Štai į didžiuosius prekybos centrus, kur vienu momentu susirenka kelios dešimtys ir daugiau žmonių, eiti apsipirkti galima, o į mažas kavinukes, kuriose vienu metu prie penkių staliukų kavą gerti gali kokie septyni ar aštuoni, ar dar mažiau žmonių – rinktis nevalia ir jos uždarytos. Galėtume imti pavyzdį ir iš kaimyninės Lenkijos, kur karantinas žymiai švelnesnis, nes dirba ir kirpėjai, ir mažos ne maisto prekių parduotuvėlės. Apskritai, kas liečia kirpyklas, tai šiuo atveju nueita į visišką absurdo situaciją: paprasčiausiai kirpėjai kaip dirbo savo darbą, taip tebedirba, tik viskas vyksta pogrindyje ir nemokami mokesčiai. Atkreipkite dėmesį į Seimo, Vyriausybės ar savivaldybių valdžios šukuosenas. Į jas pažvelgus, savaime aišku, kad jie lankosi pas kirpėjus. Vadinasi, grožio salonų darbas uždraustas, bet visi draugiškai keliaujame į pogrindines kirpyklas, o viešai apsimetame, kad viskas gerai, ir toliau žaidžiame suaugusių dėdžių ir tetų žaidimą pavadinimu – griežtas karantinas. Ar nėra paprasčiau leisti grožio salonams dirbti, tik atitinkamai kontroliuoti jų veiklą?
Nieko nėra lengviau ir paprasčiau kaip įvesti griežtą karantiną, viską jo metu uždaryti ir tikėtis, kad tai viską išspręs. Daug sudėtingiau ir žymiai daugiau proto reikia, stengiantis griežtus draudimus pakeisti išmintingais ribojimais nei įvairių veiklų draudimu.
Koronavirusas niekur nepabėgs ir nedings, mes turėsime išmokti su juo gyventi, norime to ar ne. Šios ligos nereikia paniškai bijoti – jos reikia tiesiog išmintingai saugotis. Nebūkime inertiški ir riboti žmonės, o geriau pasimokykime iš italų, kurie nuo koronaviruso nukentėjo, ko gero, labiausiai. Šiomis dienomis Italijoje atsidarė kavinės ir restoranai, o besišypsantys žmonės skubėjo į juos pakelti puodelį kavos ar taurę vyno už gyvenimą. Pats laikas atsipeikėti ir mūsų valdžiai ir suvokti, kad griežtas karantinas kaip priemonė kovojant su koronavirusu jau išsėmė savo galimybes ir atėjo metas po truputį grįžti į normalų gyvenimą.