Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Šimtas dienų su beviltiškos rutinos ir nepasitenkinimų ženklu

DŽ redakcijos nuomonė

„Drakonas mirė. Tegyvuoja drakonas!“. Taip galima apibūdinti šimtą dienų, kurias be didesnių kataklizmų, skandalų, prasmingų darbų išgyveno naujasis Seimas.
Gedimino prospekte nieko nauja. Tie patys barniai, jėgos ir valdžios demonstravimas, arši kritika vieni kitų atžvilgiu ir nepasitenkinimas vieni kitais.
Naujojo Seimo pradžia nebuvo labai graži – naujieji drakonai neleido opozicijai į Seimo vicepirmininkus išrinkti savo numatyto kandidato. Tada Ramūnas Karbauskis suvaidino didžiai supykusį ir, cituojant buvusį Seimo vedėją Valinską, atliko veiksmą: „Jei taip, tai nafik“. Ir užtrenkė Seimo rūmų duris.
Paskui jo pavyzdžiu pasekė ir didysis pokerio meistras Antanas Guoga, kuris, suvokęs, jog už varganus 4 tūkstančius opozicijoje jam dirbti neapsimoka, kad tai tuščias ramsas, irgi nusprendė atsisakyti Seimo nario mandato, tuo labai nudžiugindamas už lemtingos linijos po rinkimų likusį ir godžiai į Seimo laktas žvelgiantį Skardžių Artūrą.
O tada prasidėjo nepasitenkinimo ir nepasitikėjimų lavina kai kuriais Seimo komitetuose dirbančiais parlamentarais.
Pirmiausia kultūrininkų ir menininkų smūgio sulaukė Petras Gražulis, kuris buvo paskirtas į Kultūros komitetą. Meno žmonės surinko kelis šimtus parašų, prašydami paleisti Gražulį iš šio komiteto, nes šis darąs gėdą. Tačiau Seimo kolegos, gal bijodami tradicinių Petro ašarų, paliko jį kultūros arimuose.
Dar didesnio visuomenės nepasitenkinimo sulaukė Žmogaus teisių komiteto pirmininku paskirtas Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius. Beveik 400 tūkst. Lietuvos gyventojų pasirašė peticiją, kad „vaivorykštinių“ teises ginantis parlamentaras nevadovautų Žmogaus teisių komitetui.
Parašų skaičius tikrai įspūdingas, juk per Seimo rinkimus nė viena partija nebuvo surinkusi tokio skaičiaus palaikymo balsų.
Įdomu tai, jog Seimo pirmininkė Čmilytė-Nielsen, jau suspėjusi susikurti „lankstaus stuburo taikos ir ramybės balandžio“ įvaizdį, visaip vengia priimti tautiečių surinktus parašus dėl Raskevičiaus nušalinimo nuo svarbaus komiteto pirmininko posto. Juk jei priimsi tokią gausybę parašų, teks žmonėms pateikti argumentuotą atsakymą. O kaip pateiksi, jei liberalai ir Laisvės partija laikosi tos pačios pozicijos vienalyčių santuokų klausimu?
Raskevičius yra vienas iš naujojo partnerystės įstatymo, numatančio tos pačios lyties asmenų santykių įteisinimą, iniciatorių.
Prieš rengiantis svarstyti šio įstatymo projektą, buvo atlikta gyventojų apklausa šeimos politikos, vienos lyties asmenų santuokos ir partnerystės tema.
58 proc. 18–74 metų Lietuvos gyventojų šeimos politikos srityje palaikytų iniciatyvą stiprinti ir remti šeimą, kurią sudaro vyras ir moteris. O iniciatyvą pakeisti teisinę šeimos sampratą, kad šeimos teises įgytų ir tos pačios lyties poros, palaikytų mažiau nei dešimtadalis, tai yra 8 proc., gyventojų.
Tokias Lietuvos gyventojų nuostatas šeimos klausimu atskleidė naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa, įgyvendinta sausio 15–19 dienomis. Nors Lietuvos gyventojų nuostatos šeimos klausimu išlieka gana konservatyvios, tačiau, vadovaujantis apklausos duomenimis, visuomenėje ryškėja palaikymas teisiniam įvairių praktinių problemų, kylančių tos pačios lyties poroms, sureguliavimui.
Nežinia, ar pavyks liberalioms jėgoms priimti šį įstatymą. Jei nepavyktų, tai Raskevičius, ko gero, toliau plėtotų mūsų visuomenei ypač svarbų ir gyvybiškai būtiną klausimą – įkurti vyrams, moterims, translyčiams asmenims bendrus tualetus.
Naujojo Seimo valdančioji dauguma jau suspėjo pasižymėti intrigomis ir atviru nepasitenkinimu Prezidentūros ir Prezidento atžvilgiu. Ar normalu, kai Seimo politikai santykius su šalies vadovu ketina aiškintis teisme? Kas galėtų paneigti, jog konservatoriams suveikė revanšizmo sindromas: „Gitanas laimėjo prieš Ingridą, mes parodysime, kas iš tikro yra ko vertas“.
Daug abejonių kelia ir garsios Lietuvos pedagogės Austėjos sutuoktinio Gabrieliaus bandymas formuoti šalies užsienio politiką. Panašu, jog, anot Gabriuko, šiuo metu visiems Lietuvos žmonėms svarbiausia yra tai, ar Lietuva treptels kojele Rusijai ir Baltarusijai? Ar savo gležnomis rankelėmis nuvers šių dviejų kaimyninių valstybių diktatūrą? Lyg nebūtų svarbesnių ir naudingesnių dalykų santykiuose su pasaulio valstybėmis.
Gal dėl tokios smegenų blokados Gabrielius ir Seimo valdantieji nesugeba išgirsti Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojų aimanų, kai dėl ES nemotyvuotų sankcijų 400 šios sanatorijos darbuotojų liko be darbo ir pinigų. Ar padoru ir normalu, baudžiant Lukašenką, nubausti Lietuvos piliečius?
Praėjo šimtas dienų kaip viena akimirka, nesuteikusi vilties, kad dabar viskas bus kitaip. Drakonas mirė. Tegyvuoja drakonas!

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: