Dabar, kai švenčiame Jonines, prisimename, koks populiarus ir garbingas Jono vardas, kiek daug garsių žmonių anuomet turėjo šį vardą. Teisybės dėlei reikia pripažinti, jog dabar šio vardo populiarumas nepelnytai sumenko, sutinkame vis mažiau, ypač jaunesnio amžiaus, lietuvių, pavadintų šiuo vardu.
Tačiau yra nemažai ištisų dinastijų, kurios turi gilias tradicijas savo palikuonims suteikti Jonų, Janinų, Jonių vardus. Ir taip – iš kartos į kartą, kaip nerašyta taisyklė.
Vienas iš tokios Jonų dinastijos atstovų – jauniausias Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narys, Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotojas Jonas Stankevičius, kuris yra ketvirtos kartos savo giminės atstovas, nešiojantis šį vardą.
J. Stankevičius pasakojo, jog šį vardą turėjo jo prosenelis, paskui senelis, Jonu pavadintas buvo jo tėtis, kuris tą patį vardą suteikė ir savo sūnui.
„Tai labai stipri mūsų giminės tradicija. Aš esu ketvirtos kartos Jonas. O mano brolis suteikė Jono vardą savo sūnui, kuris tapo penktos kartos Stankevičių Jonu”, – pasakojo J. Stankevičius.
Paklaustas, ar jam neteko patirti nepatogumų dėl senovinio vardo, J. Stankevičius pripažino, jog tuo metu, kai jis mokėsi mokykloje, buvo vienintelis tarp bendraamžių, turėjęs šį vardą.
Jis prisiminė ir juokingą atvejį, susijusį su Jono vardu, iš savo ankstyvosios jaunystės.
„Turėjau draugą Petrą, su kuriuo važinėdavome į įvairias šventes, jaunimo vakarėlius. Kartą viename iš jų susipažinome su dviem merginomis ir norėjome pažintį tęsti toliau. Tačiau jos netyčia išgirdo mūsų pokalbį, kai mes vienas į kitą kreipėmės „Jonai”, „Petrai”, savo tikraisiais vardais. Nežinau, ką jos pagalvojo, gal kad mes slepiame tikruosius savo vardus ar dar ką, bet labai greitai dingo iš mūsų draugijos”, – dalijosi linksmais prisiminimais J. Stankevičius.
Paklaustas, kaip jo giminėje švenčiamos Joninės, pašnekovas pasakojo, jog Joninės kasmet būna didelė visos giminės šventė, į kurią susirenka per dvi dešimtys giminaičių.
„Mūsų močiutė Matilda prieš Jonines nupina visiems giminės Jonams liaudiškų gėlių ,,bervynkų“ vainikus su įvairiomis lauko gėlėmis ir jais mus padabina. Mes visada išlaikome per praėjusias Jonines gautus vainikus ir, gavę naujus vainikus, senuosius nuplukdome tvenkinio vandenyje“ – apie jų giminės Joninių tradicijas pasakojo J. Stankevičius.
Jis sakė, jog visada per Jonines sukraunamas ir uždegamas didžiulis laužas, uždegami fakelai, Joninės kasmet švenčiamos prosenelių sodyboje Gumbelių kaime.
„Joninės – tikrai svarbiausia mūsų giminės šventė, ir aš labai džiaugiuosi, kad šios tradicijos yra tęsiamos iš kartos į kartą, juk tokios tradicijos vienija ir stiprina šeimą”, – kalbėjo J. Stankevičius.
Jis prisipažino, jog netrukus jo šeimos laukia svarbus įvykis, abu su žmona laukia į pasaulį turinčios ateiti dukrelės. „Kalbėsiu su šeima, kad galbūt būsimajai atžalai suteiktume Jonės vardą”, – prasitarė J. Stankevičius.
„Dzūkų žinių“ informacija