Dzūkų žinios

Iš Kapčiamiesčio išvežti migrantai siunčia seniūnui liūdnas žinutes

Dalintis:
Iš Kapčiamiestyje esančių patalpų emigrantai iškelti, dabar „Židinio“ patalpos tuščios, jas reiks sutvarkyti, iš vamzdynų teks išleisti vandenį, paruošti pastatą žiemai.

Praėjusį ketvirtadienį po beveik trijų mėnesių gyvenimo Kapčiamiestyje į Medininkus buvo išvežti čia laikinai apgyvendinti nelegalūs migrantai. Nors pradžioje vietos gyventojai labai smarkiai nerimavo dėl svetimšalių kaimynystės, tačiau vėliau susigyveno su nekviestais atvykėliais. Kai liepos pradžioje Kapčiamiestyje buvo apgyvendinti pirmieji nelegalai, šalies valdžia Lazdijų rajono vadovams pažadėjo, jog jie čia įkurdinti trumpam, tik karantino laikotarpiui. Tačiau viskas pasisuko kitaip, nelegalai beveik 90 dienų Kapčiamiestį laikė savo miesteliu, o kai reikėjo išvažiuoti, buvo labai nuliūdę.

Išvažiavo su ašaromis

Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas juokavo, jog migrantai buvo išlydėti su muzika. Jis patvirtino, jog praėjusį ketvirtadienį visi migrantai išvažiavo. Pasidomėjus, kokios nuotaikos vyravo prieš išvažiavimą, seniūnas sakė, kad jie labai nenorėjo išvažiuoti.

„Jie žinojo, kad važiuoja į Medininkus, apie šią stovyklą buvo susirinkę informacijos iš ten įkurdintų savo tautiečių. Jie buvo įsitikinę, kad ten bus blogai, prašė nevežti, telefonuose net stebėjo tiesioginę transliaciją iš Medininkų. Kol pareigūnai nepagrasino, kad uždės antrankius, tol į mašinas nelipo. Su ašaromis išvažiavo. Dabar gaunu iš jų žinutes, skundžiasi, kad Medininkuose blogos sąlygos, domisi, ar nėra aiškumo dėl jų tolesnio likimo, klausia, kaip mums sekasi“, – pasakojo seniūnas.

Paklaustas, kaip atrodė kambariai, kai juos paliko migrantai, seniūnas pripažino, jog migrantai paliko apkuistus, netvarkytus kambarius, buvo išmėtyta įvairių naudotų ir nenaudotų daiktų.

„Su tvarka jie susipykę, ne tas mentalitetas, bet per tą laiką, kol gyveno Kapčiamiestyje, mes labai ištobulinome jų socialinius įgūdžius. Jie jau patys šlavė kiemą, prižiūrėjo teritoriją, mums nereikėdavo tvarkyti. Stengėsi palaikyti tvarką savo kambariuose, į kuriuos eidavo nusiavę batus“, – pasakojo V. Golikas.

Prikaupė nemažai mantos

Seniūnas pastebėjo, jog per tuos tris mėnesius migrantai prikaupė nemažai mantos – liepą atvyko į Kapčiamiestį tuščiomis, o išvažiavo į Medininkus su dideliais ryšuliais.

Pašnekovas minėjo, kad migrantai per tą laiką išmoko lietuviškų frazių: „Aš myliu Lietuvą“, „Man čia patinka“, „Kaip tu, Muchtarai, gyveni?“ (migrantai V. Goliką vadino Muchtaru, – red. past.).

Jis pripažino, jog po pokalbių su migrantais tapo aišku, jog jie Lietuvoje nenori likti, gal tik keletas žmonių apie tai svarstė. Jie nori į Vokietiją, kur jų draugai ir giminaičiai, kai kurie svajoja apie Angliją.

„Kalbėjau su jais apie specialybes, vienas sakė dirbęs apsaugininku, kitas – kirpėju, trečias – kirpėjo padėjėju, dar buvo ir kalvis. Klausiau, ar čia dirbtų, jei gautų prieglobstį, tai sakė, kad dirbtų, bet ar gali žinoti, kiek tai nuoširdu“, – svarstė V. Golikas.

Prieš pat nelegalus išvežant iš Kapčiamiesčio į Medininkus, ketveriukė migrantų – trys merginos ir vyriškis – pabėgo iš „Židinio“ patalpų. Panašu, kad pabėgėlių niekas nerado, o jų kelias vedė į Lenkijos pusę. Seniūno žiniomis, migrantai nuolat kontaktavo su savo tėvynainiais Vokietijoje, todėl galėjo gauti visą informaciją ir žemėlapius, kaip patekti į Vakarus.

Nedraudė bendrauti su musulmonėmis

V. Golikui teko nemažai bendrauti ir su Kapčiamiestyje apgyvendintomis musulmonų moterimis, vaikais, šeimomis. Jis teigė nejautęs, kad jų vyrai laikytųsi principo, jog svetimiems vyriškiams nedera bendrauti su jų žmonomis.

„Ten, kur būdavo šeimos, tai bendraudavome ir su moterimis, ir su vaikais, pažaisdavome su vaikais. Moterims padėdavome spręsti sveikatos problemas, pakviesdavome medikus, vaistų parūpindavome. Vyrų hierarchijos nesijautė, gal taip privertė elgtis ir tos sąlygos, kuriose jie atsidūrė. Moterys slėpdavo plaukus, kai eidavome į kambarį, visada pasibelsdavome ir palaukdavome, kol jos apgobs plaukus skara“, – pasakojo seniūnas.

Migrantai turėjo atsitvėrę sau maldos vietą, kur penkis kartus per dieną eidavo melstis. Ten niekas nevaikščiodavo, kai jie melsdavosi.

Prašydavo ir alkoholio

Paklaustas, ar musulmonai tikrai nevartojo alkoholio, seniūnas pripažino, jog buvo viena migrantų grupelė, kurie teigė priklausantys tam tikrai islamo atšakai, kurios sekėjams leidžiama vartoti alkoholį. Tai seniūnas jiems kartais nupirkdavo „ugninio vandens“.

Paklaustas apie įžvalgas ir pamokas po šio bendravimo su nelegalais – ar pasikeitė jo nuomonė apie migrantus, V. Golikas sakė, kad Kapčiamiestyje buvusi migrantų grupė jokių rūpesčių nekėlė, jei jie liktų ilgesniam laikui, tai nebūtų baisu, kaip pradžioje atrodė.

Dabar „Židinio“ patalpos tuščios, jas reiks sutvarkyti, iš vamzdynų teks išleisti vandenį, paruošti pastatą žiemai.

„Atlikome mums pavestą darbą, pasirūpinome atvykėliais, dabar teks nudirbti gausybę darbų, prie kurių anksčiau neprieidavo rankos“, – sakė Kapčiamiesčio seniūnas V. Golikas.

„Dzūkų žinių“ informacija

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: