Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Reklama Verslas

Sodo nameliai: kaip pritaikyti juos visiems metų laikams?

Ne paslaptis, jog nuosavas vasarnamis – puikus būdas pakeisti kasdien supančią aplinką ir bent trumpam pabėgti nuo dienos rūpesčių. Tiesa, šiuo privalumu daugelis vis dar mėgaujasi tik vasarą, o atėjus šaltesniems orams, sodo namas paliekamas tuščias iki kito sezono. Vis dėlto, medinių namų gamyba užsiimantys specialistai pabrėžia, jog atsisakyti vasarnamio teikiamų privalumų žiemą – nėra būtina. Pasirūpinus kokybišku apšiltinimu, sodo nameliai gali tapti ne tik gera priežastimi dažniau ištrūkti į gamtą, bet ir puikia vieta šventėms, kurioje sutalpinsite būrį savo artimųjų.

Sodo nameliai: kokybiškas apšiltinimas

Gerai žinomas faktas, jog mediena, kaip statybinė medžiaga, savaime pasižymi puikiomis izoliacinėmis savybėmis. Tai reiškia, jog ji ne tik gerai sulaiko garsą, bet ir ilgai išlaiko mediniame namelyje esančią šilumą. Vis dėlto, jei sodo namas naudojamas ne tik vasaros, bet ir žiemos metu, namelio viduje komfortabiliai temperatūrai palaikyti vien šios savybės – maža. Visus metus naudojami sodo nameliai, kaip ir bet kokie kiti statiniai, reikalauja profesionalaus apšiltinimo.

Kokią šiltinimo medžiagą pasirinkti?

Šiais laikais egzistuoja ne vienas būdas, kuriuo galima apšiltinti medinį namelį, tačiau viena populiariausių medžiagų yra laikomas putų polisteris. Nors, specialistų teigimu, tai nėra šiltinimo medžiaga, kuri, dėl poliesterio sandarumo trūkumo, užtikrina aukščiausią izoliacijos kokybę, ypač paprastas darbų atlikimas (dirbant su šia medžiaga) tampa dideliu privalumu. Šiltinimo polisteriu metu, specialios plokštės tvirtinamos tiesiai prie sienų medienos.


Dar viena šildymo alternatyva – ypač aukšta kokybe ir dideliu elastingumu pasižymintis poliuretanas. Tai yra patvari ir ilgaamžė medžiaga, dėl savo struktūros turinti mažiausią šilumos laidumo koeficientą ir gerai sukimbanti su bet kokiu paviršiumi. Mažesniu šilumos laidumu nei putų polisteris pasižymi ir namų šiltinime dažnai naudojama akmens vata, tačiau papildomai su ja turi būti naudojama ir polietileno plėvelė, padedanti absorbuoti sienai kenksmingus vandens garus.
Apibendrinant, sodo nameliai, kaip ir bet kokios kitos rūšies namai, gali būti šiltinami įvairiomis medžiagomis. Svarbu akcentuoti, kad renkantis medžiagą savo vasarnamio apšiltinimui, atkreiptumėte dėmesį į šilumos perdavimo U ir šiluminės varžos R koeficientus. Pirmasis leis įvertinti šilumos izoliaciją arba šilumos kiekį, kuris gali prasiskverbti per izoliacinę medžiagą – kuo mažesnė U vertė, tuo mažiau šilumos prasiskverbs. Kalbant apie šiluminę varžą, kuo didesnis pasipriešinimas, tuo šiltesnė pertvara.
Renkantis izoliacinę medžiagą savo medinukui taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad jo šiltinimui skirta medžiaga būtų pralaidi orui – kvėpuojanti, jos neperpūstų vėjas, medžiagos viduje nesikauptų drėgmė, o pati medžiaga būtų atspari mikroorganizmų augimui.

Ką reikia žinoti prieš pradedant darbus?

Visų pirma, prieš pradedant planuoti šiltinimo darbus, vertėtų žinoti, kad sodo nameliai neturėtų būti šiltinami iš karti po jų statybų. Medinių namų gamintojų teigimu, pirmuosius metus pastatytas sodo namas šiek tiek slenkasi ir vaikšto, todėl skubėti imtis šių darbų – nereikėtų. Praktika rodo, jog pirmuosius metus medinio namelio sienos yra linkę nusėsti 2-3% sienos aukščio (pavyzdžiui, jei namo siena yra 4,5 m aukščio, jo aukštis sumažėja maždaug 10 cm). Šiltinimo darbus pradėjus per anksti, tikėtina, kad priklijuotas polistirenas, putplastis ar kitos medžiagos bus pažeistos, todėl sienų izoliavimo darbus vėliau teks dalinai atlikti iš naujo. Jei dėl tam tikrų priežasčių laukti negalite, prieš imantis darbų siūlome pasitarti su savo sritį išmanančiais specialistais.
Dar viena, ne mažiau svarbi specialistų rekomendacija – šiltinimo darbus atlikti iš išorės. Sodo namelio šiltinimas iš vidaus ne tik nėra praktiškas. Jo metu reikia atlikti nemažai namelio ardymo darbų, kurie reikalauja tiek papildomų finansų, tiek sukuria terpę veistis graužikams bei pelėsiui, jei nėra atliekami ypač kokybiškai.

Langų ir durų izoliacija

Remiantis bendra statistika, medinuko izoliacija net 25-30% priklauso nuo to, ar namo durys ir langai yra izoliuoti tinkamai, todėl, norint, kad sodo namas būtų tinkamas gyventi ištisus metus, vertėtų investuoti ne tik į jo šildymą. Visų pirma, įsigyjant vasarnamį, specialistai rekomenduoja netaupyti durims ir langams. Jei nusprendėte restauruoti seną sodo namą išlaikant jo autentiką bei stilių, šilumą galite padidinti įstatydami storesnį langų stiklą. Gerą rezultatą garantuos ir tai, jei tose vietose, kur stiklas tvirtinamas prie lango rėmo, užtepsite specialų glaistą ar hermetiką, padidinantį lango izoliaciją. Jei lango įtrūkimai akivaizdžiai matomi plika akimi, juos galite užsandarinti naudodami vatą ar įvairaus tipo atraižas.
Gerą izoliaciją turintys sodo nameliai pasižymi ir aukštomis durų izoliacinėmis savybėmis. Čia kalbama ne tik apie pagrindines lauko duris, bet ir visas duris, kurios ribojasi su šaltesnėmis patalpomis. Pagrindinė priemonė, kaip apšiltinti tokias duris – plyšių užsandarinimas. Jei šaltas oras į kambarį patenka pro durų apačią, prie jų taip pat galima pritvirtinti ir specialius, izoliaciją didinančius šepetėlius.

Kodėl būtina šiltinti ne tik sienas?

Siekiant užtikrinti kokybišką namo izoliaciją, į apšiltinimą vertėtų pažvelgti plačiai. Tam, kad namelis būtų iš tiesų sandarus, jis turėtų būti izoliuotas visomis prasmėmis t.y. nėra prasmės gerai apšiltinti tik sienas ir užtikrinti aukštą durų bei langų izoliaciją, jei šaltis nuolat į vidų pateks pro stogą ar grindis.

Stogo apšiltinimas

Nuo išorinių poveikių, tokių, kaip krituliai, vėjas ar saulė, sodo namą saugantis stogas, turi didelę įtaką ir bendrai medinuko šilumos izoliacijai. Kaip rodo praktika, neprižiūrimas ir neapšiltintas stogas, šilumai kylant į viršų, iš patalpų dažniausiai išleidžia apie 30% (kartais ir daugiau) šilumos, todėl rasti patikimą jo izoliacijos sprendimą – ypač svarbu.


Viena dažniausiai kokybiškam sodo namo šiltinimui naudojamų medžiagų – mineralinė vata, kuri mediniame name ne tik puikiai išlaiko šilumą, bet ir leidžia gerokai sumažinti bendras namo šilumos sąnaudas. Verta paminėti ir tai, kad sodo nameliai, apšiltinti mineraline vata, laikomi draugišku gamtai izoliacijos sprendimu, nes ši izoliacinė medžiaga atitinka ekologijos standartus – nėra kenksminga aplinkai. Vertėtų akcentuoti, jog tai pačiai medžiagų grupei priklauso tiek stiklo mineralinė vata, tiek akmens vata. Pagrindinis skirtumas tarp šių medžiagų, kuriomis dažniausiai šiltinamas sodo namas – gamybos technologija.
Ne mažiau populiari medžiaga stogo šiltinimui – poliuretanas. Ši medžiaga yra laikoma maksimaliai sandaria izoliacijos technologija, nes, lyginant su akmens vata, tas pats rezultatas gali būti pasiektas su dvigubai plonesne putplasčio plokšte. Tiesa, poliuretanas stogo šiltinimui kainuos daugiau – jos kaina tiesiogiai priklauso nuo tankio.

Grindų apšiltinimas

Siekiant mediniame namelyje užtikrinti maksimalią šilumą ir jaukumą, vertėtų nepamiršti ir savo vasarnamio grindų. Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną iš pagrindinių sodo namų problemų, retai išsprendžiamą ant grindų klojamais kilimais. Todėl norėdami, jog sodo namas pasižymėtų išskirtiniu jaukumu ir malonia šiluma bei būtų apsaugotas nuo drėgmės sukeliamų problemų (pelėsio, grybelio, bakterijų), medinio namelio grindų šiltinimo darbus planuokite dar statybų metu.
Verta paminėti, jog vasarnamių grindys dažniausiai šiltinamos tokiomis medžiagomis, kaip akmens vata ar putų polistirolas, pasižyminčiomis ganėtinai geru kainos ir kokybės santykiu. Nusprendus vasarnamio grindis apšiltinti poliuretano putplasčiu, bene labiausiai dėmesį atkreipti reikėtų į tai, kad naujasis šiltinimo sluoksnis būtų bent 10 – 15 cm atremtas į sieną, taip išvengiant grindų šiltinimo metu dažnai susidarančių šalčio tiltų.
Svarstant, ar poliuretanas galėtų būti tinkamiausia medžiaga jūsų grindų šiltinimui, svarbu žinoti, jog ši medžiaga pasižymi ne tik tuo, kad sujungia šilumos, hidroizoliacijos ir garso izoliacijos funkcijas, bet ir yra vienalytė, todėl grindims nėra reikalingas papildomas sandarinimas. Ši medžiaga taip pat žinoma, kaip puikiai sukimbanti su izoliaciniu sluoksniu, o jos tankis užtikrina atsparumą apkrovoms.
Dar viena medžiaga, kurią galima rinktis grindims, siekiant užtikrinti, kad sodo nameliai pasižymėtų maksimalia šilumos izoliacija – akmens vata. Ši medžiaga ne tik pasižymi aukštomis izoliacinėmis savybėmis, bet ir higroskopiškumu – gali sugerti labai mažai drėgmės iš oro (jei santykinė oro drėgmė 90%, akmens vata sugeria tik 0,004%). Vasarnamio grindų šiltinimui pasirinkus akmens vatą, svarbu žinoti, kad šiltinimo darbai turėtų būti atliekami ant ganėtinai lygaus bei sauso paviršiaus. Kalbant apie mažesnius nelygumus, akmens vatos plokštės puikiai prisitaiko ir juos užpildo be papildomų jūsų pastangų.

Šildymo sistema

Tam, kad sodo nameliai galėtų būti naudojami ištisus metus, juose privalo būti integruota ir kokybiška šildymo sistema. Tiesa, medinių namų specialistai pabrėžia, jog nėra vienintelio geriausio sodo namo šildymo būdo, kuris būtų rekomenduojamas, kaip tinkamiausias, visų tipų mediniams namams. Tai, kaip šildomas konkretus sodo namas, dažniausiai lemia daugybė veiksnių, tokių, kaip namo konstrukcijos tipas ir izoliacija. Prieš nusprendžiant, kokiu būdu šildysite medinį namą, verta apsvarstyti ir tai, kiek laiko per metus jame planuojate praleisti. Pavyzdžiui, jei vasarnamyje žiemos metu planuojate lankytis tik retkarčiais, rekomenduojama rinktis tokią sistemą, kuri minimalius šildymo poreikius užtikrina nereikalaudama didelių investicijų. Tokiu šildymo sprendimu galėtų būti būti elektrinis šildytuvas, kurio pakaks 70–80 W/m² galios, jei žiema nėra labai šalta, o namas – izoliuotas tinkamai.
Efektyviu sprendimu, padėsiančiu užtikrinti komfortabilią ir jaukią namų šilumą retesnių apsilankymų metu, gali būti židinys. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose – visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai. Pagrindinis šio sprendimo minusas, kad, baigus kūrenti židinį, patalpos gana greitai atvėsta, todėl šiuo atveju aukščiausio lygio pastato izoliacija – būtina.
Į šildymą nusprendus investuoti daugiau ir sumontavus elektrinę šildymo sistemą, specialistai pataria netaupyti termostatui, kuris padės užtikrinti maksimalų šildymo efektyvumą. Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai ne tik leis suefektyvinti šildymo sistemą, bet ir sutaupys nemažai šildymo kaštų.

Apšiltinta vandentiekio sistema

Bent kiek pasidomėjus sodo namelių šiltinimo tema, nesunku suprasti, koks svarbus yra vandentiekio sistemos apšiltinimas. Tiesa ta, jog didelis šaltis žiemos metu veikia ne tik namo sienas, bet ir vamzdynus, kurie, neatlaikę žemos temperatūros, gali net sprogti. Jei sodo nameliai naudojami ištisus metus, tinkamas vandentiekio vamzdžių apšiltinimas tampa dar svarbesnis – tik jo dėka, temperatūrai nukritus žemiau nulio, sodo name galėsite naudoti vandenį.
Svarbu akcentuoti, jog siekiant išvengti su vamzdžiais susijusių rūpesčių bei užtikrinti galimybę vandenį vasarnamyje naudoti ištisus metus, galima ne tik didinant vandentiekio vamzdžių termoizoliaciją – vamzdžius apšiltinant arba užkasant giliai po žeme. Net ir geriausias termoizoliacijos sluoksnis nebūtinai garantuoja, kad vandens sistema žiemos metu bus visapusiškai apsaugota. Dėl šios priežasties, sparčiai populiarėja dar vienas, vamzdžių apsaugojimo nuo šalčio sprendimas – specialiai jų sušildymui naudojami kabeliai. Jie pasižymi ypač mažomis elektros sąnaudomis ir užtikrina puikų rezultatą. Maža to, tokio kabelio naudojimas – ypač paprastas – jis nereikalauja specialių žinių, o temperatūra vamzdžiuose reguliuoja pats savaime.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: