Praėjusį penktadienį, po kelerių metų pertraukos Lazdijų kultūros centre pagerbti ir iškilmingai apdovanoti verslininkai, per paskutinius metus prisidėję prie bendruomenės stiprinimo, darbo vietų ir gerovės kūrimo Lazdijų krašte. Tą vakarą vyko tradicinis mūsų krašto renginys „Verslo sparnai“, kurio metu nominacijos įteiktos ir ilgus metus verslus plėtojantiems, ir pradedantiesiems verslininkams.
Iš viso renginio metu įteikti septyni „Verslo sparnai“, paskatinti jaunieji verslininkai, apdovanoti draugiškiausi krašto verslai.
Teikdamas „Draugiškiausio verslo“ apdovanojimus, kunigas Nerijus Žvirblys pabrėžė, kad augti ir kurti galime tik sutelkdami jėgas, pastangas, pagelbėdami vieni kitiems. „Skristi galima ir su vienu sparnu, bet kad pakiltume, turime apsikabinti, tai yra rasti bendraminčių, palaikyti vieniems kitus. Tad linkiu rasti tą savitarpio supratimą ir partnerystę, kuri leis kilti aukštai“, – palinkėjo N. Žvirblys.
Siekiant skatinti jaunimo įsitraukimą ir inovatyvių idėjų vystymą, renginio metu buvo įteikti „Jaunojo verslo sparnų“ prizai. Pirmos vietos nugalėtojai Mangirdas Kundrotas, Vidmantas Landa ir Tautvydas Mikelionis su idėja „Interaktyvi muzikinė popietė“ paskatinti 500 Eur vertės prizu. Ilona Karalukienė ir jos verslo idėja „Iš širdies į širdį“ paskatinta 350 Eur prizu.
Teikdama „Jaunojo verslo sparnų“ paskatinimo prizus, VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė linkėjo verslus kuriantiems ir vystantiems drąsos. „Ypač džiaugiamės regionuose gimstančiomis inovatyviomis verslo idėjomis. Šis renginys ir apdovanojimai rodo, kad Lazdijuose gimsta puikių iniciatyvų. Jos turi būti pastebėtos, įvertintos ir plėtojamos“, – akcentavo I. Juozapavičienė.
„Dzūkų žinios“ pakalbino net du apdovanojimus „Verslo sparnuose“ gavusią bendrovės „Alloro“ vadovę Loretą Blažauskienę.
– „Verslo sparnų“ šventėje gavote net du apdovanojimus – „Verslo bitė 2021“ ir draugiškiausio ir mylimiausio krašto verslo. Ką jie Jums reiškia?
– Tai yra malonu, kad mus pastebėjo po 10 metų darbo. Dirbom tiek metų tyliai, atrodo, kad mūsų nėra, o dabar pastebėjo. Smagu.
– Ar sudėtinga Lazdijuose plėtoti viešojo maitinimo verslą?
– Sudėtinga. Mažas miestelis, nedaug žmonių, bet daug maitinimo įstaigų, o perkamoji galia nėra didelė, todėl reikia viską labai tiksliai apskaičiuoti.
– Pasirinkote picerijų veiklą ir Lazdijuose, ir Veisiejuose. Kodėl ne tradicinis lietuviškas maistas, bet picos?
– Tuo metu atėjo toks įkvėpimas, tuo labiau, kad tada Lazdijuose nebuvo picerijų. Mes orientavomės į jaunimą, kad jauni žmonės turėtų kur ateiti, pabūti.
– Per 10 metų, ko gero, būta ir problemų, kaip jas įveikėte?
– Nesustojome ir ėjome į priekį, kūrėme naujus gaminius, picas originalias gaminome, pačios bandėm ir paskui geriausius variantus įtraukdavome į meniu. Kolektyvas keitėsi, sunku surasti gerų darbuotojų, stengiamės išlaikyti tuos žmones, kurie myli savo darbą. Gerų rezultatų žmogus gali pasiekti tik tada, kai myli savo darbą. Reikia įdėti širdies į tą picą.
– O Jūs pati mylite savo darbą?
– Taip, myliu savo darbą. Ne viskas vertinama pinigais, kitą kartą reikia padovanoti ar ką nors duoti, kad paskui gautum atgal. Reikia ir žmones prisijaukinti. Kalėdiniu laikotarpiu pas mus ateidavo Kalėdų Senelis, tai buvo mūsų dovana lankytojams, kad savaitgaliais ateitų šeimos, nusifotografuotų su juo, kad jaustų šventinę nuotaiką, už tai nieko neprašėme. Gera, kai matai laimingus vaikų ir jų tėvų veidus.
„Dzūkų žinių“ informacija