Eglė Šilinskaitė-Puškorė „Lietuvos rytas“
„Kiek dar ši gydytoja koronavirusu užkrėtė ir taip sunkių ligonių? Kiek jų paskui mirė?“ – tokie klausimai neduoda ramybės Stasės ir Jono Petruškevičių šeimai. Velionių artimieji meta sunkius kaltinimus Kauno klinikų medike
Lazdijuose gyvenusi S. Petruškevičienė lapkričio 25 dieną paminėjo 75 metų sukaktį, o jau po savaitės buvo paguldyta į Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos kliniką šeštajam chemoterapijos kursui. Gegužės mėnesį moteriai buvo nustatytas kairės kojos minkštųjų audinių piktybinis navikas. Chemoterapija buvo veiksminga, dzūkė jautėsi sveikstanti, tad nesibaimindama nuvyko į klinikas paskutiniam chemoterapijos kursui atlikti. Po jo medikų konsiliumas turėjo spręsti, kokį gydymą taikyti toliau. Tačiau iš klinikų gruodžio 4 dieną moteris grįžo ne tokia kaip anksčiau – ji jautėsi itin prastai, keliskart nugriuvo, nors iki tol chemoterapijos procedūras atlaikydavo puikiai, po jų būdavo geros nuotaikos ir turėdavo apetitą. Dar po kelių dienų S. Petruškevičienė sulaukė pranešimo, kad turėjo kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, todėl privalo izoliuotis. Paskambinusi buvusiai palatos kaimynei ligonė sužinojo, kad šia pavojinga liga susirgo jas lankiusi medikė. S. Petruškevičienė jau anksčiau artimiesiems buvo papasakojusi, kad viena medikė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vėžiu sergančius ligonius lankydavo nedėvėdama nei medicininės kaukės, nei pirštinių. „Jei močiutė apie tai kalbėjo, jai buvo išties neramu. Juolab kad apie ligoninės personalą ji atsiliepdavo gražiai – gyrė paslaugius ir draugiškus sanitarus, kurie visada dėvėjo privalomas apsaugos priemones“, – pasakojo S. Petruškevičienės anūkė 24 metų Karolina Kamandulytė. Netrukus po vizito klinikose koronavirusas nustatytas ir S. Petruškevičienei, ir jos vyrui 83 metų J. Petruškevičiui. Gruodžio 26 dieną šeima abu juos palaidojo.
Iš namų beveik niekur neidavo
Artimieji visiškai tikri: gyvybei pavojinga infekcija S. Petruškevičienė galėjo užsikrėsti tik Kauno klinikose. Dėl piktybinio naviko moteris sunkiai vaikščiojo, todėl beveik neišeidavo iš namų. Anūkės ir sūnus, jei vykdavo aplankyti S. Petruškevičienės arba veždavo ją į chemoterapijos seansą klinikose, pasidarydavo bent greituosius COVID-19 testus. Juolab kad prieš patekdama į klinikas paskutiniam chemoterapijos kursui S. Petruškevičienė izoliacijos palatoje privalėjo sulaukti neigiamo PGR testo ir tik tada buvo paguldyta į skyrių. S. Petruškevičienė vienintelė gavo trumpąją žinutę į mobilųjį telefoną, kad turėjo kontaktą su sergančiuoju COVID-19, todėl privaloma izoliacija, o vieninteliai dzūkės kontaktai iki tol buvo Kauno klinikose. Prabėgus maždaug savaitei nuo pirmųjų koronaviruso simptomų S. Petruškevičienė buvo paguldyta į Lazdijų ligoninę, dar po paros ir ji, ir šia infekcija užsikrėtęs jos vyras buvo išvežti gydyti į Alytų.
Infekciją nustatė ir seseriai
Vienoje palatoje Alytuje gulėję sutuoktiniai Petruškevičiai mirė vienas po kito: vyras – gruodžio 19-ąją, žmona – gruodžio 22-ąją. „Gydytojai sakė, kad seneliai neturėjo jokių galimybių likti gyvi. Diedulis dėl daugybės šalutinių ligų, močiutė dėl to, kad buvo ką tik po chemoterapijos seanso“, – pasakojo K. Kamandulytė. J. Petruškevičiui 2014-aisiais irgi buvo nustatytas storosios žarnos vėžys, bet vyras jį sėkmingai įveikė. Prieš porą metų dzūkas atlaikė ir širdies šuntavimo operaciją. „Neabejojame, kad ir močiutė, ir diedulis dar būtų gyvenę, jei ne iš ligoninės parsivežtas koronavirusas. Močiutės sesuo Onutė irgi susirgo šia infekcija, kurią greičiausiai taip pat parsivežė iš Kauno klinikų, kai gulėjo dėl kojos operacijos, nes niekur kitur daugiau nesilankė. Ji net negalėjo atvykti į sesers laidotuves“, – kaltinimus gydymo įstaigai žėrė velionių artimieji.
Matė, kaip vyras kankinasi
Šeima neturėjo teisės lankyti Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje gulėjusios S. Petruškevičienės – ten buvo įleidžiamas tik medicinos personalas. Abu pensininkai Petruškevičiai buvo gavę dvi vakcinos nuo koronaviruso dozes. J. Petruškevičius jau buvo užsirašęs ir sustiprinamajai trečiajai dozei, bet tądien, kai turėjo skiepytis, dėl infekcijos pateko į ligoninę. Gretimoje ligoninės lovoje gulėjusi S. Petruškevičienė savo akimis matė, kaip jos vyras duso dėl deguonies stygiaus. Nors atrodė, kad moters sveikata gerėjo, po sutuoktinio mirties ir ji galiausiai pasidavė. „Seneliai mums buvo Dievo dovana – jautrūs, geri, labai džiaugėsi ir rūpinosi proanūkiu. Net deramai atsisveikinti negalėjome – privalėjome kremuoti“, – sakė K. Kamandulytė. S. Petruškevičienės marti Lina Kamandulienė stebėjosi, jog medikai apskritai lanko sunkius ligonius nedėvėdami apsaugos nuo koronaviruso priemonių ir nebūdami tikri, kad nėra mirtinos infekcijos nešiotojai. „Aš esu kirpėja ir, saugodama savo klientus, kasdien bent greitąjį COVID-19 testą atlieku, nors neprivalau to daryti. Bet noriu būti tikra, kad dirbu saugiai. O čia medikė leidžia sau elgtis atsainiai!“ – piktinosi L. Kamandulienė.
Medikė komentuoti nepanoro
„Lietuvos rytas“ susisiekė su medike, kuriai kaltinimus meta velionių Petruškevičių artimieji. Pokalbio pradžioje medikė prasitarė, kad yra užkimusi, nes šiuo metu serga. Išgirdusi klausimus medikė atsisakė į juos atsakyti. Ji tik perklausė, ar kalbama apie Kauno klinikas, ir patikino, kad visur dėvi privalomas apsaugos priemones: „Mes kaukes nuolat dėvime, todėl jūsų turima informacija yra neteisinga. Net savo kabinetuose būname su kaukėmis.“
Darbuotojai turi laikytis griežtų reikalavimų
Elona Juozaitytė, LSMU Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė:
„Kauno klinikose, taip pat Onkologijos ir hematologijos klinikoje, laikomasi griežtų infekcijų kontrolės reikalavimų. Ligoninės patalpose tiek darbuotojams, tiek pacientams, tiek lankytojams privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes. Onkologijos skyriuje tiek minima gydytoja, tiek kiti darbuotojai pacientus apžiūri dėvėdami apsaugines veido kaukes arba kitas asmens apsaugos priemones. Nė vienam Onkologijos skyriuje dirbančiam darbuotojui gruodžio mėnesį COVID-19 liga nebuvo diagnozuota. Todėl teiginys, kad gydytoja galėjo apžiūrėti pacientę nedėvėdama apsauginės veido kaukės ir ją užkrėsti COVID-19 liga, neturi pagrindo. Didžioji dalis Kauno klinikų darbuotojų yra pasiskiepiję, o Onkologijos ir hematologijos klinikos Onkologijos skyriuje visi darbuotojai šiuo metu yra pasiskiepiję arba jau persirgę COVID-19 liga. Pajutus COVID-19 ligos simptomus ar turėjus didelės rizikos kontaktą su sergančiuoju Kauno klinikų darbuotojams atliekamas profilaktinis COVID-19 testavimas.“
Mokytoja griežtai atsisakė testuotis
Susirūpinę tėvai interneto svetainei „Kėdainių mugė“ pranešė, kad Kėdainių „Aušros“ progimnazijos mokytoja po 10 dienų saviizoliacijos į darbą atėjo ir pamokas vedė vis dar jausdama COVID-19 ligai būdingus simptomus. Paaiškėjo, kad mokytoja yra nepasiskiepijusi ir atsisakė pasidaryti greitąjį testą. Kadangi mokytojai privaloma testuotis kas dešimt dienų, toks laikas, grįžus į darbą, atėjo po trijų dienų. Testas parodė teigiamą rezultatą – COVID-19. Dėl to daug mokinių turėjo izoliuotis. „Saviizoliacijos terminas buvo nuo gruodžio 16 iki 26 d. Susirgo ir mano dukra, ir dar daugiau vaikų. Žinau, kad pagal įstatymą jai nereikėjo darytis testo, bet kodėl vaikams reikia darytis ir grįžus po atostogų, o mokytojas nejaučia jokios atsakomybės? Mokytojos elgesys prilygsta piktybiškam elgesiui“, – teigė viena motina. Pasak „Aušros“ progimnazijos direktorės Linos Adomaitienės, visų darbuotojų prašoma laikytis numatytų taisyklių, tačiau minėtu atveju mokytoja pasielgė taip, kaip jai atrodė tinkama. „Gruodžio 18 dieną gavau informaciją, kad minimai mokytojai patvirtinta COVID-19, mokytoja grįžo po saviizoliacijos, kurios metu jai buvo rekomenduojama atlikti PGR. Visuomenės sveikatos biuro specialistė, dirbanti mokykloje, labai įkalbinėjo mokytoją tai padaryti, bet ji testo neatliko. Tiriant šį atvejį buvo nustatyta 220 kontaktų, izoliuoti iš viso 159 mokiniai – 10 klasių. Gruodžio 27-osios rytą fiksuoti 6 susirgimo atvejai. Mokytoja yra nesiskiepijusi, periodiškai testuojasi. Visų darbuotojų prašome vos tik pajutus simptomus neiti į įstaigą, atlikti greituosius antigenų testus“, – sakė įstaigos vadovė.
Aistros – dėl skiepų ir galimybių paso
Vyriausybė pritarė siūlymui privalomai nuo koronaviruso skiepyti medikus, kitus sveikatos ir socialinės apsaugos sričių darbuotojus. Anksčiau privalomo skiepijimo sąraše buvo ir švietimo darbuotojai, tačiau kol siūlymas pasiekė Vyriausybę, jų nebeliko. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija tvirtino, kad įvesti privalomo skiepijimo nėra būtinybės, nes 94 proc. visų švietimo darbuotojų jau yra įgiję imunitetą. Šią savaitę aistras kėlė ne tik reikalavimai skiepytis, bet ir pakeista galimybių paso galiojimo tvarka. Seimui nusprendus, kad nuo kitų metų į parlamento rūmus Seimo nariai galės patekti tik su galimybių pasu, tokio dokumento neturintys opozicijos atstovai žada visi kartu eiti pro apsaugos postą ir bandyti patekti į savo darbo vietas. Jei nepavyks taikiai susitarti su Seimą saugančiais Vadovybės apsaugos departamento pareigūnais, galimybių paso priešininkai žada kviesti policiją arba kreiptis į Konstitucinį teismą (KT). Kreiptis į KT prašo ir peticiją pasirašę 112 tūkstančių gyventojų. Tiek parašų buvo surinkta per savaitę. Prezidentui peticiją įteikę gyventojai prašo jo kreiptis į KT ir užduoti vieną klausimą: „Ar galimybių pasas yra teisėtas?“ Grupė Seimo narių į KT norėtų kreiptis ir dėl reikalavimo dėvėti kaukes vaikams. Jų skundą dėl privalomo kaukų dėvėjimo mokyklose trečiadienį pradėjo nagrinėti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į teismą kreipęsi Seimo nariai abejoja, ar įpareigojimas mokiniams dėvėti kaukes atitinka Konstitucijos nuostatą, kad žmogaus orumas yra neliečiamas, ir užtikrina geriausius vaikų interesus. Nuo antradienio galimybių paso pradėta reikalauti iš vaikų, kuriems yra suėję 12 metų ir 2 mėnesiai. Kilus abejonių dėl vaikų amžiaus apsaugos darbuotojai prašė parodyti asmens dokumentą. Nuo antradienio galimybių pasas nebegalioja ir suaugusiesiems, kurie dar nėra paskiepyti stiprinančiąja vakcinos doze, o po paskutinio skiepo praėjo 7 mėnesiai. Registrų centro duomenimis, tokių šiuo metu yra apie 100 tūkstančių. Paskiepytiems vaikams sugeneruota 300 tūkst. galimybių pasų. Tėvai juos gali paimti vaistinėse, Lietuvos pašte, Registrų centre, „Sodroje“, savivaldybėse ar prisijungę prie e.sveikata.