Griauti, tai ne kurti, ar ne, mere Ausma???

DŽ redakcijos nuomonė
Prieš trejus metus, kai vyko antrasis tiesioginių merų rinkimų turas, tuometinis kandidatas į Lazdijų rajono savivaldybės merus Artūras Margelis kreipėsi į lazdijiečius labai paprastu, bet pranašingu sakiniu: „Išsaugokime tai, ką sukūrėme.“ Panašu, kad rajono žmonės tuomet neįsiklausė į šiuos žodžius, o patikėjo jaunos, energingos, kaip vėliau pasirodė, užsispyrusios ir kerštingos moters pažadais: „Sumažinsime bedarbių gretas, padarysime rajoną patrauklų verslui, kursime naujas darbo vietas ir t. t.“

Praėjo beveik treji naujosios valdžios veiklos metai. Ir ką mes matome? Pažadai liko tik pažadais, o tai, kas buvo sukurta, pradėta griauti.

Neseniai merė savivaldybės tinklalapyje krykštavo, jog pradėtas griauti senasis sporto centro pastatas. Svarbiausia, kad pavyko surasti rangovą, kuris tai padarys labai pigiai, vos už 18 tūkst. eurų. Įdomu, kas galėtų taip pigiai nugriauti pastatą? O gal į tą kainą nebuvo įskaičiuoti po griovimo likę šimtai tonų metalo, kurį galima labai pelningai parduoti?

Paprastai griovimu galima džiaugtis tik tada, kai vietoje to pastatai naują pastatą. Tačiau naujasis sporto centras dar tik embriono stadijoje. Statybos nepajudėjo iš mirties taško, vyksta apskundimai ir kitokia velniava. Paaiškėjo, jog šis merės stebuklas kainuos apie 16 milijonų eurų. Iš kur Lazdijai gaus tokius pinigus? Ar apskritai šis objektas bus kada nors pastatytas?

O galėjo būti viskas greičiau ir paprasčiau. Iki ateinant naujajai valdžiai, buvusieji jau buvo parengę naujojo sporto centro statybų projektą, suderinę visus dalykus, pasirūpinę pinigais, reikėjo tik pradėti statybas. Tik už 3 mln. eurų. Centras jau būtų buvęs pastatytas. Bet ne. Parengtas projektas naujosios valdžios buvo išmestas į šiukšlių dėžę.

Prieš šešerius metus Lazdijai buvo vieni pirmųjų, pradėję plėtoti medicininį turizmą. Ligoninėje buvo išnuomotos patalpos lenkų kapitalo sveikatos paslaugų bendrovei „Katarakta“, atliekančiai akių operacijas. Į Lazdijus operuotis atvykdavo pacientai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Lenkijos, kurie palikdavo mūsų rajone nemažai pinigų. Ypač patogi ši paslauga buvo mūsų krašto gyventojams. Kai baigėsi patalpų nuomos sutartis ir keli ligoninės mohikanai nusprendė iškrapštyti lenkus iš ligoninės patalpų, rajono vadovai nepajudino nė piršto, kad ši visomis prasmėmis Lazdijams naudinga paslauga būtų išsaugota. Iš Lazdijų išprašytą „Kataraktą“ maloniai pakvietė dirbti Druskininkai.

Prisiminus merės kalbas apie verslo skatinimą, prieš akis iškyla graudžiai pasibaigusi verslininkų istorija, kai jie rajono valdžios nepagarbiai buvo išprašyti iš patalpų Dumblyje.

Ar po tokių istorijų, kurių būta ir daugiau, galima tikėtis, jog verslas patikės Lazdijų valdžios geranoriškumu ir deklaruojama parama?

Dar viena liūdnai pasibaigusi istorija. Jau ne vienerius metus centrinė miškininkų valdžia ketino urėdiją, daug metų veikusią Veisiejuose, iškelti į Druskininkus, tačiau vis pavykdavo to išvengti. Dabar – nedovanotinas faktas – urėdija iš Veisiejų iškelta į Druskininkus. Rajono vadovai snaudė ir nieko nedarė, kad tai neįvyktų, gal tik Benius kiek paburbėjo, bet tuo viskas iš baigėsi. Ir vėl atidavė Druskininkams dar vieną iš svarbių ūkinių vienetų.

Naujoji valdžia spygavo iš laimės, kai Lazdijai buvo gerai įvertinti „žaliosios“ energetikos srityje. Žinoma, tie pozityvūs rodikliai buvo pasiekti senosios valdžios pastangomis, tačiau kodėl nepasidžiaugus kitų nuveiktais darbais? Įdomu tai, kad naujoji valdžia labai keistai judėjo „žaliojo“ kurso link. Per trejus metus Lazdijuose nebuvo renovuotas nė vienas namas, kai ankstesnioji valdžia sugebėdavo per metus renovuoti dešimtis namų. Iš anksčiau buvo sutarta, kad Lazdijai lengvatinėmis sąlygomis pirks elektrinį autobusą ir juo ekologiškai vežios į varžybas rajono sportininkus. Taip pat buvo pasirengta pirkti elektrinį automobilį rajono socialinėms reikmėms. Naujoji valdžia šiuos planus sugriovė, imituodama gyventojų apklausą, nusprendė, jog Lazdijams elektrinio autobuso nereikia. Kaip netikėta, jį vėl mielai perėmė Druskininkai.

Merė ne vienerius metus maitino rajono žmones pažadais apie naują autobusų stotį. Pradžioje ji svaigo stotį įrengti buvusiame policijos pastate, o vėliau kartu su autobusų stoties savininku žadėjo sutvarkyti senąją stotį. Kas iš to išėjo, visi žino. Jei taip būtų buvę Druskininkuose ar kitame stiprios savivaldos mieste, tokie „verslininkai-pažadukai“ būtų mikliai „padėti“ į vietą.

Ko verti rinkimų pažadai kurti naujas darbo vietas ir mažinti nedarbą? Lietuvos užimtumo tarnybos pateikti naujausi nedarbo lygio duomenys turėtų nuliūdinti Lazdijų rajono vadovus. Praėjusių metų pabaigos duomenimis, Lazdijai yra absoliutus nedarbo lyderis šalyje. Jei anksčiau Lazdijai nebūdavo rikiuotės uodegoje, dėl paskutinės vietos „lenktyniaudavo“ su Ignalina ir kai kuriomis kitomis Lietuvos savivaldybėmis, tai praėjusių metų pabaigoje nedarbo lygis Lazdijuose buvo 19,8 proc. ir mūsų savivaldybė buvo paskutinėje vietoje. Pagal visų rodiklių sąrašą. Tai akivaizdus rinkėjams duotų pažadų sugriovimas.

O dabar dar apie vieną griūtį – vertybinę. Lazdijų žmonės rinkimuose aktyviai balsavo už „valstiečius“, rinko „valstiečių“ iškeltą merę. Pernai metų pabaigoje viskas pasikeitė – Sauliukui mostelėjus kelių policininko lazdele, merė su „valstiečių“ kompanija, kaip tame rusiškame filme, apsuko kepures –„valdžia keičiasi“ ir atsisveikino su „valstiečiais“. Rajono žmonės, patikėję „valstiečių“ vertybėmis ir atidavę už jas savo balsus, turėtų jaustis įskaudinti ir išduoti. Ko gero, tai baisesnė griūtis nei sunkiosios technikos talžomo sporto centro byrančios sienos.

Bolševikai ir kiti „griovėjai“ kažkada giedojo:
Pasaulį seną išardysim,
Iš pamatų pačių ir tuo
Naujai pasaulį atstatysim –
Kas buvo nieks, tas bus viskuo.

Istorija parodė, kad visa tai, apie ką buvo giedama „Internacionale“, baigėsi pakankamai liūdnai.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /