Algimantas Mikelionis
„Delfi“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ sausio 17–29 dienomis atliko apklausą. Joje atsispindi politinių partijų, politikų ir vyriausybės populiarumas. Nors iš pirmo žvilgsnio pagal girdimus ir matomus politinius įvykius viešojoje erdvėje gali susidaryti įspūdis, jog Lietuva išgyvena itin gilią krizę, bet to nesimato pažvelgus į populiariausias politines partijas. Atrodo, kad ant kiekvieno kampo keikiami konservatoriai yra kalti prieš visą valstybę ir kiekvieną jos pilietį atskirai, bet, pasirodo, taip toli gražu nėra. Daug kam gali atrodyti, kad tai neįtikėtinas dalykas, bet „Sprinter tyrimų“ atliktoje apklausoje populiariausia Lietuvos partija yra konservatoriai. Žinoma, per rinkimus į Seimą už juos balsavo žymiai daugiau rinkėjų, bet dabar konservatorius palaiko 11,6 procento apklaustųjų. Tai ištikimiausi jų rinkėjai, į kuriuos ši politinė jėga gali atsiremti ir jais pasitikėti. Gruodį šis palaikymas buvo kiek mažesnis – 10, 8 procento. Antroje vietoje yra socdemai. Už juos balsuoti yra pasirengę 10,2 procento respondentų. Gruodį jų buvo kiek daugiau – 10,9 procento. Trečioje vietoje yra nauja S. Skvernelio politinė partija – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Kaip neseniai suburtai partijai jos rodikliai yra geri. Gruodį už juos būtų balsavę 7,2 procento apklaustųjų, sausį – 8,2 respondentų. Nors kaip visiškai neseniai suburta partija S. Skvernelio demokratai tikėjosi šauti dar labiau į priekį.
Rytų Europos valstybėse paskutiniu metu susiformavo tradicija noriai balsuoti už naujas partijas. Bet ar S. Skvernelio partija yra nauja? Na taip, naujas pavadinimas, kita žmonių kombinacija, bet tie asmenys politikoje dalyvavo jau anksčiau – buvo kitų partijų nariai. Tad juokaujant galima pasakyti, kad S. Skvernelio partija yra nauja, bet ją pavadinti visiškai nauja neapsiverčia liežuvis. Žmonės tą mato ir atėjus kitiems rinkimams į tai tikrai atsižvelgs. Pastarąjį teiginį patvirtina ketvirta valstiečių vieta populiariausių partijų reitinge. Jeigu gruodį už juos buvo pasirengę balsuoti 6,7 procento apklaustųjų, tai sausį – jau 7,7 procento respondentų. Valstiečiai tik 0,5 procento atsiliko nuo S. Skvernelio partijos! O kai kas prognozavo, kad pas Saulių perbėgs kone visi valstiečių partijos nariai. Dažniausiai nesutinku su tuo, ką kalba ponas R. Karbauskis, bet gal šiuo atveju iš tikrųjų valstiečiai atsikratė nereikalingo balasto, išsigrynino, o tai įvertino tikrai ištikimas jų rinkėjas. Jeigu neatsiras nauja gelbėtojų partija, gali būti, kad dalis rinkėjų nebalsuos iš viso.
Žiniasklaidą atidžiau sekantys ir politika besidomintys asmenys taip pat pastebėjo, kad neretai formuojama tokia visuomenės nuomonė, kad šiuo metu mes gyvename taip blogai, kad dar taip prastai nebuvo niekada. Valdantieji blogi vien dėl to, kad jie valdantieji. O kur dar pandemija, pabėgėlių krizė, smarkiai išaugusios kainos ir kitos negandos bei bėdos, užklupusios vargšę Lietuvėlę!.. Bet, pasirodo, nemažai žmonių remia valdančiuosius ir jų politikus.
„Spinter tyrimai“ atliktoje apklausoje taip pat tradiciškai buvo klausiama apie politiką ar visuomenės veikėją, kuris geriausiai tiktų užimti ministro pirmininko pareigas. Pirmoje lentelės pozicijoje ir toliau laikosi ministrė pirmininkė I. Šimonytė. Ją premjerės kėdėje gruodį matyti norėjo 16,7 procento apklaustųjų, sausį – 18,7 procento. Antroje pozicijoje – buvęs premjeras S. Skvernelis. Šiame poste jį gruodį matyti norėjo 11,7 procento apklaustųjų, sausio apklausos duomenimis, jų kiek sumažėjo paklaidos ribose – 11,2 procento. Trečioje pozicijoje – stabilų rezultatą išlaikanti socdemų lyderė V. Blinkevičiūtė. Tiek gruodį, tiek ir sausį ją ministro pirmininko kėdėje matyti norėjo 6,2 procento apklaustųjų.
Žinoma, valdantieji sunkiai gali tikėtis savo antrosios kadencijos valdžioje ir panašu, kad 2024 metais rinkimus į Lietuvos Seimą laimės centro kairės koalicija.