Pirmajai Lietuvos saugomai teritorijai, Žuvinto biosferos rezervatui, 85 metai

Profesorius Tadas Ivanauskas su pirmuoju rezervato darbuotoju Teofiliu Zubavičiumi. (Žuvinto biosferos rezervato nuotr.)

Rita Krušinskaitė


Vienintelis Lietuvos biosferos rezervatas – Žuvintas – yra unikalus gamtos kampelis, saugantis gausią paukščių ir augalų įvairovę bei savo istorija dar kartą patvirtinantis, jog žmogaus gamtos pažinimas yra ribotas.
Pirmosios Lietuvos saugomos teritorijos, kuri dabar užima 18 490 hektarų plotą, įsteigimas labiausiai susijęs su žymiausio praėjusio šimtmečio gamtininko Tado Ivanausko veikla. Pasakojama, kad 1921 metų ankstyvą pavasarį Žuvinto ežerą pamatęs mokslininkas buvo sužavėtas ten gyvenusių paukščių gausa.
Pagal rašytinius šaltinius, Žuvinto rezervatas įsteigtas 1937 metais (tiksli data nėra žinoma) Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. T. Ivanausko iniciatyva. Ežero apsaugai buvo įsteigtas sargo etatas, prilygintas valstybinei etatinei vyr. eigulio tarnybai. Šias atsakingas pareigas profesorius patikėjo Teofiliui Zubavičiui – savamoksliam gamtininkui, nuoširdžiai ir atsakingai atsidavusiam gamtos tyrimams bei jos apsaugai.
2002 metais Žuvinto rezervatas tapo pirmuoju ir vieninteliu biosferos rezervatu mūsų šalyje. Rezervato teritorija padidėjo keleriopai: prijungti Amalvo ir Žaltyčio buvę draustiniai, Buktos giria.
Bene labiausiai Žuvintą išgarsino gulbės nebylės. Šiandien jau nieko nestebinančios gulbės nebylės yra tapusios įprastu, žmogaus kaimynystės nevengiančiu sparnuočiu, iki 1937 metų neperėjo Lietuvoje. Žuvinto ežeras tapo atsikuriančios gulbių populiacijos vieta, iš kurios paplito po visą Lietuvą.

Iki XX amžiaus vidurio Žuvintas buvo tobula vieta paukščių karalystei nepaisant to, kad ežere viršvandenės augalijos plotai buvo nemaži, pakako ir atviro vandens plotų, kurių dugne driekėsi vandens ir pelkių paukščiams reikalinga mitybinė bazė.
Bėgant metams buvo priimta gamtai ne visai naudingų sprendimų: uždrausta kiaušiniauti, apribota žvejyba, neleidžiama ganyti, šienauti paežerėse, sovietiniais laikais buvo naikinami plėšrūnai: varniniai paukščiai, vanagai, lingės, lapės, laikantis nuostatos, jog, norint išsaugoti ir pagausinti vandens ir pelkių paukščius, reikia palaikyti minimalų plėšrūnų skaičių.
Tačiau nepaisant padarytų klaidų Žuvinto rezervate gyvena didelė paukščių ir augalų įvairovė, o biologinei įvairovei palaikyti Žuvinto pelkynai yra viena svarbiausių vietų Lietuvoje. Žuvinte sutinkama apie 250 rūšių paukščių, kurių didesnę dalį sudaro žemyniniai paukščiai. Per pastaruosius 30 metų gamtininkai Žuvinte stebėjo 234 paukščių rūšis. 
Rezervate aptikta apie 2000 vabzdžių, 5 roplių, 10 varliagyvių ir 45 žinduolių rūšys, o ežere 22 žuvų rūšys. Jo miškuose ir pelkėse gausu žvėrių: briedžių, stirnų, šernų, nuolat gyvena vilkai. Ežerų ir upelių pakrantėse stebimos ūdros, šermuonėliai. Žuvinto apylinkių kūdrose gyvena saugomi varliagyviai – raudonpilvės kūmutės. Aptinkama Europoje ir Lietuvoje reta žuvų rūšis – vijūnas.
2004 metais Žuvinto biosferos rezervatas įrašytas į Europos Sąjungos (ES) vertingiausių gamtinių teritorijų tinklą Natura 2000. Žuvinto biosferos rezervate specialiai saugomos 14 į Paukščių direktyvą įrašytų perinčių rūšių.
„Rūšių skaičius priklausomai nuo klimatinių sąlygų ir mitybinių bazių bei kitų biotinių sąlygų gali sumažėti arba padidėti. Nors vyrauja rūšių pastovumas, tačiau atsiranda ir naujų“, – teigė rezervato direktorius Paulius Čeponas.
Biosferos rezervato teritorijoje vyrauja miškų, pelkių ir natūralių pievų augalija. Čia rasta 108 samanų, 105 dumblių, 107 grybų ir daugiau nei 600 aukštesniųjų augalų rūšių. Aptinkama daug augalų, įtrauktų į Lietuvos raudonąją knygą. Pelkėse ir šlapiose pievose auga karališkoji glindė, siauralapis gencijonas, dvilapis purvuolis, daug rūšių gegūnių. Ežeruose žydi saugoma paprastoji vandens lelija. Aukštapelkėje randama ypač reta pelkinė uolaskėlė.
Anot P. Čepono, vienas iš pagrindinių biosferos rezervato tikslų sumažinti Žuvinto ežero senėjimą – pelkėjimą ir išsaugoti šį unikalų gamtos kampelį ateinančioms kartoms. Dabar Žuvinto biosferos rezervatas ant naujo pertvaros slenksčio.
Aukštadvario, Dieveniškių istorinio, Metelių, Nemuno kilpų, Neries, Panemunių, Veisiejų, Vištyčio regioninių parkų ir Žuvinto biosferos rezervato direkcijos bus reorganizuotos į biudžetinę įstaigą – Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkciją.

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: