Lazdijų kraštas garsėja ne tik puikia gamta, bet ir mūsų krašte gimusiais, augusiais žmonėmis, kurie, išvykę į didmiesčius ar užsienį, ir toliau garsina savo gimtinę ir leidžia mums jais didžiuotis.
Neseniai baigėsi populiarus televizijos projektas „Lietuvos talentai“, sutraukęs prie televizorių ekranų šimtus tūkstančių žiūrovų. Džiugu, kad jį laimėjo mūsų kraštietė, dabar gyvenanti Kaune Vaida Aleksandravičiūtė. Ji ne tik buvo pripažinta projekto nugalėtoja, bet ir gavo solidų piniginį prizą. 27-erių mergina sužavėjo visą Lietuvą įspūdingu akrobatiniu pasirodymu ant stulpo.
Apie televizijos projektą, naują sporto šaką, kuriai atstovauja Vaida, treniruotes ir kaime augintą smauglį kalbamės su „Lietuvos talentų“ nugalėtoja V. Aleksandravičiūte.
– Ar ši pergalė projekte Jums buvo netikėta?
– Tai buvo netikėtumas, norėjau laimėti, bet nesitikėjau, nes visi finalininkai buvo labai stiprūs. Labai džiaugiuosi, kad man pavyko laimėti.
– Jūsų atliekamas numeris – labai įspūdingas. Kaip akrobatika atsirado Jūsų gyvenime?
– Šia sporto šaka, kuri oficialiai vadinasi pole sportas, rimtai susidomėjau pakankamai neseniai, prieš 7–8 metus, juk rimti sportininkai, siekdami rezultatų, sportuoja 15–20 metų. Dar mokydamasi paskutinėse mokyklos klasėse su sese žiūrėdavau vaizdo įrašus, kur žmonės užsiiminėdavo pole sportu, tuo metu ir užsienyje nebuvo dar tiek daug šios sporto šakos atstovų. Žavėdavomės, kaip jie, atrodytų, lengvai daro sunkius dalykus, ir pačios norėjome to išmokti. Sesuo pirmoji ėmė mokytis šio sporto, kai išvažiavo studijuoti į Kauną. Ten susirado specialistus, kurie padėjo jai tobulėti. Paskui pasikvietė mane, pabandžiau, man patiko, pajutau, kad gerai sekasi, kad tai skirta man, nes labai greitai ėmiau tobulėti.
Nežinojau, kad viskas pakryps link šios sporto šakos. Labai norėjau gimnastikos, norėjau cirko, bet neiškart supratau, kokią sporto kryptį rinktis. Buvau labai aktyvus vaikas, visur lipdavau, viską norėjau išbandyti. Atsitiko taip, kaip turėjo atsitikti.
Dvejus metus lankėme treniruotes vienoje Kauno studijoje, o paskui nusprendėme, jog reikia daugiau tokios veiklos, norisi tobulėti, dar geresnių treniruočių sąlygų, tad su sese ir jos vyru atidarėme savo studiją Kaune, o dar vėliau atidarėme filialą vaikams Panevėžyje. Šiais metais įsteigėme oro ir pole sporto federaciją, organizuojame varžybas. Tikimės, kad rudenį arba kitą pavasarį išsiųsime savo sportininkus į varžybas užsienyje. Lietuvoje šis sportas nėra toks populiarus, kaip kitos gimnastikos šakos, tai daug naujesnė šaka, bet sparčiai populiarėjanti.
– Kur studijavote, kokią profesiją įgijote?
– Baigusi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją, įstojau į Lietuvos sporto universitetą, ten studijavau visuomenės sveikatą ir fizinį aktyvumą. Panašu, kad dabar dirbu pagal specialybę, nes esu visuomenės sveikatos specialistė ir trenerė.
– Kaip sugalvojote dalyvauti „Lietuvos talentuose“? Ar Jus kas paskatino?
– Pati sugalvojau dalyvauti, net metus laukiau, kada paskelbs šaukimą į šį konkursą, kada bus galima pildyti paraiškas. Kai sužinojau, kad projektas bus, iškart užsiregistravau. Norėjau populiarinti ir įtvirtinti šią sporto šaką Lietuvoje, todėl nusprendžiau dalyvauti, norėdama reklamuoti pole sportą.
– Ar tai pavojinga sporto šaka?
– Žinoma, yra rizikos ir pavojaus, viskas daroma dideliame aukštyje, yra tokių sudėtingų elementų, kad net nesilaikai nei rankomis, nei kojomis, padeda išsilaikyti odos sukibimas. Kartais labai rizikuojame, bet treniruojamės, todėl dažniausiai viskas būna gerai. Aš net nesu skaudžiai kritusi, neturėjau traumų.
– Ar tai ir pramoginė sporto šaka?
– Kartais mane kviečia pasirodyti pramoginės programos dalyje. Pole sportas yra varžybos be jokių vaidybų, aštrių makiažų, o tai, ką matėte „Lietuvos talentuose“, buvo „Pole artas“. Tai daugiau pramoga nei sportas, nes pasirodymu siunti tam tikrą žinutę, gali žaisti su kostiumu.
– Kaip manote, ar šis laimėjimas ką nors pakeis Jūsų gyvenime?
– Manau, kad padaugės norinčiųjų užsiimti pole sportu, lankyti treniruotes, tai labai džiugina. Niekada dar ši sporto rūšis nebuvo viešai pripažinta, kaip tai įvyko per „Lietuvos talentus“. Tai – geras jos populiarinimas, manau, kad tai didelis žingsnis Lietuvai, plėtojant pole sportą.
– Apie tai, kaip išleisite gautą 10 tūkst. eurų prizą, neklausime, nes tai Jūsų asmeninis reikalas. Pagal Jūsų užsidegimą pole sportu galima numanyti, kad juos panaudosite savo klubo veiklos plėtrai ir šios sporto šakos populiarinimui. Bet grįžkime prie Jūsų šaknų. Kas Jums Lazdijų kraštas? Ar turite jam sentimentų?
– Žinoma, kad turiu, norėčiau čia dažniau sugrįžti, deja, dėl gausybės darbų galiu sugrįžti tik vieną kartą per mėnesį. Lazdijų kraštas man siejasi su nuostabia gamta, su tėviške.
– Sklando legendos, jog tėviškėje auginote smauglį?
– (Juokiasi). Taip, turėjome smauglį, juo rūpinosi sesė, buvo 4 metrų ilgio. Dabar jo jau nebėra.
– Tai galima suprasti, kad sesės nuo vaikystės buvo linkusios į ekstremalumą. Ačiū už pokalbį ir puikių rezultatų ir gyvenime, ir sporte!
„Dzūkų žinių“ informacija