Rita Krušinskaitė
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Merkinėje vykusios Senovės dienos, iki šiol miestelio gyventojų atmintyje įstrigusios kaip festivalis, kuriame lankėsi pats prezidentas Antanas Smetona, atgimė nauju ir simboliniu pavadinimu „Samanos“.
„Tai, kas sẽna, yra apsamanoję: miškai, pievos, mūrai, keliai, tiltai, literatūra, amatai, papročiai… Taip pat – kaip gera atsigulti ant sausų samanų pušyne ir visu kūnu pajusti, įsiklausyti į tai, kas tave supa aplinkui. Prisiminti tai, kas yra užmiršta“, – apie festivalio simboliką sakė Merkinės fabriko direktorius, žurnalistas, keliautojas, kulinaras Vytaras Radzevičius.
1935 metais Dzūkų kraštotyros draugija, pasitelkusi papročius, istoriją, dainas ir šokius, atkreipė Lietuvos dėmesį į šio krašto kultūrą. Šiandien festivalis atgimsta simboliniu pavadinimu „Samanos“. Senieji, iki šių dienų išlikę augalai, kaip ir mūsų senovės tradicijos, prisitaiko prie aplinkos, kviečia pajusti gilesnį žmogaus ir gamtos ryšį“, – teigė renginio organizatoriai, į Merkinės fabriką sukvietę viecinius ir užeivius pasiklausyti paskaitų ir koncertų, dalyvauti ekskursijose ir dangaus skliauto tyrinėjimuose bei paragauti pagal archeologinius duomenis atkurtų senovinių patiekalų.
Užsukę į buvusį Merkinės uostą, festivalio dalyviai galėjo pamatyti upinį Nemuno laivą vytinę ir senųjų luotų ekspoziciją, o trumpos ekspedicijos link mistiškos Janonių akmenų teritorijos dalyviai patyrė įsimintinų įspūdžių ir praturtino savo žinias istorijomis apie etnokosmologijos ir šios vietovės ryšius.
Susidomėjimo sulaukė į Merkinę iš Etnokosmologijos muziejus atgabenti du teleskopai, kuriais buvo galima stebėti Saulę ir naktinį dangaus skliautą, lektoriams pasakojant apie charakteringus žvaigždynus, jų tautosakinę kosmologiją, navigacinius šviesulius ir meteorų srautus.
Festivalio dalyvių akis ir jusles ypač traukė V. Radzevičiaus gaminami senoviniai patiekalai pagal autentiškus dzūkiškus receptus. Vieni paragavusieji džiaugėsi, kad galėjo burnoje pajusti senovės skonį, kiti ragavo tik smalsumo vedini ir didelio susižavėjimo nereiškė, tačiau tiek vieni, tiek kiti buvo laimingi galėję geriau pažinti savo tautos kulinarinį paveldą.
V. Radzevičiaus dar prieš festivalį pasakyti žodžiai, kad jei pagamins ne patiekalą, tai smagią senovės kultūros, kuri Merkinės fabrike atsiveria iš šių dienų perspektyvos, lėkštę, buvo teisingi tik iš dalies. Pavyko ir patiekalą pagaminti, ir senovės kultūrą padėti geriau pažinti.
Kaip ir kiekvienas festivalis, taip ir „Samanos“ neapsiėjo be gyvos muzikos. Iš scenos liejosi šiuolaikinių folkgrupių „Žalvarinis“, „Atalyja“, „Andaja“ ir „Sidabro“ atliekami kūriniai. Muzikinėse kompozicijose pynėsi folkloras, rokas ir švelnus Indijos skambesys, kiekvieną lengvai panardindamas į istorinę praeitį.