Iniciatyvūs ir kūrybingi lazdijiečiai, be valdžios ar kitų institucijų pagalbos, savo gimtajame krašte sugeba kurti tikrus stebuklus, taip puoselėdami Dzūkiją ir realizuodami savo kūrybines idėjas.
Jei parasparniu ar sklandytuvu skrisite virš Lazdijų rajone įsikūrusio Mankūnėlių kaimo, tai būtinai pastebėsite ryškiai geltoną žemės lopinėlį. Tai trijų hektarų žemės sklypas, užsėtas saulėgrąžomis, į kurį dabar plūste plūsta grožio ir jaukumo pasiilgę miestiečiai ir žmonės iš visos Lietuvos.
Mankūnėlių kaime savo senelių sodybą atgaivinusi Živilė Milkė šį pavasarį nederlingą žemės plotą apsėjo saulėgrąžomis ir įkūrė naują Lazdijų krašto traukos centrą – „Milkės Karibus“. Čia žmonės atvažiuoja pabūti natūralioje gamtoje ir paklaidžioti po geltonuojančią saulėgrąžų jūrą, atsipalaiduoti, patirti gerų emocijų ir pasidaryti įspūdingų nuotraukų.
Apie tai, kaip kilo „Milkės Karibų“ idėja, kaip pavyko ją realizuoti, kokie tolesni planai, kalbamės su šios idėjos autore Ž. Milke.
– Kaip kilo mintis sukurti įspūdingą saulėgrąžų plantaciją?
– Daug metų gyvenau Alytuje. Labai myliu gamtą, gėles, tai saulėgrąžas šalia senelių sodybos pasisėjome sau, kad būtų mums patiems gražu. Kai saulėgrąžos pražydo visu gražumu, tai pagalvojome, jog tuo grožiu reikia pasidalinti su kitais. Prieš metus mes atkūrėme senelių sodybą, kurioje nebuvo gyventa keturiasdešimt metų. Ten buvo laukinė gamta, džiunglės, buvo sudėtinga viską tvarkyti, nes sodyba yra regioninio parko teritorijoje. Turėjome šabakštynų, nederlingos žemės, galvojome, ką su ja daryti, ar pievą sėti, ar ką nors kita, tai nusprendėme pasėti saulėgrąžas.
– Kaip žmonės sužinojo, kad atsirado nauja puiki vieta – „Milkės Karibai“?
– Socialiniuose tinkluose pasidalinau su draugais saulėgrąžų idėja, jie žinojo, kad čia bus toks laukas. Sukūrėme atskirą puslapį, sudėjome nuotraukas, viskas paplito, kaip kovidas, tik gerąja prasme. Tikrai nesitikėjau, kad žmonės taip susidomės. Žmonės nevargina, nes jie atvažiuoja prie saulėgrąžų keliuku, ne per mūsų kiemą. Labai mėgstu bendrauti su lankytojais, supratau, kad žmonėms labai reikia pabūti gamtoje.
– Kodėl Jūsų projekto pavadinime yra žodis „Karibai“? Ar esate buvusi Karibuose?
– Kai tvarkėme senelių sodybą, tai draugai juokdavosi: „Vėl važiuoji į savo Karibus dirbti“. Gal nuo to ir atsirado pavadinime žodis „Karibai“. Iš tiesų, tai esu buvusi tikruose Karibuose – Dominykos Respublikoje. Bet mano Karibai yra dzūkiški ir patys geriausi bei gražiausi pasaulyje.
– Kokie planai?
– Dar nesibaigė šis projektas, dar saulėgrąžos žydi, o aš naktimis jau generuoju naują projektą, bet dar niekam apie jį nepasakosiu, nes sako, jei per anksti papasakoji, tai gali neišsipildyti. Tikrai tobulėsim.
– Ką darysite, kai saulėgrąžos nužydės ir prinokins sėklas?
– Aš juokauju, kad visi draugiškai nuskinsime saulėgrąžas, jau ir dabar leidžiame lankytojams jų pasiskinti ir išsivežti. Kai viskas nužydės, stiebus sumulčiuosime ir paliksime kaip trąšą.
– Ar nebandėte dalyvauti projektuose dėl paramos savo veiklai?
– Per Dzūkijos VVG dalyvavau NMA projekte dėl naujos darbo vietos sukūrimo kaime, bet man to projekto nepatvirtino. Labai gaila, kad jie nepatikėjo manimi. Tai galvoju, kad jiems parašysiu laišką, jog aš pati kuriu pridėtinę vertę.
– Ačiū už pokalbį ir ilgo bei gražaus žydėjimo!
„Dzūkų žinių“ informacija