Baigiantis šios valdžios kadencijai, Lazdijų rajono žmonių gerovė netapo džiuginanti. Vilniaus politikos analizės institutas paskelbė 2022 metų Savivaldybių gerovės indeksą. Jau kelerius metus vykdomo tyrimo rezultatai Lazdijams nežada nieko džiaugsminga – Savivaldybių gerovės indekso lentelėje Lazdijų rajonas užėmė 51-ąją vietą iš 60, taigi, liko tarp dešimties blogiausių savivaldybių ir absoliučiai blogiausia tarp Dzūkijos savivaldybių.
Kaip teigė Vilniaus politikos analizės institutas, skelbiamo 2022 m. Savivaldybių gerovės indekso skaičiavimuose naudojami viešai prieinami oficialiosios statistikos duomenys garantuoja pirminės informacijos patikimumą ir kartu laiduoja indekso tęstinumą.
Indekse naudoti duomenys surinkti iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinių sistemų.
Indeksą sudaro 5 komponentai: socialinis saugumas, fizinis saugumas, ekonomikos gyvybingumas, švietimo kokybė, demografija.
Socialinio saugumo komponentu matuojama savivaldybių socialinės gerovės situacija pagal integraciją į darbo rinką, lygias galimybes (vyrų ir moterų užimtumo santykį), socialinės paramos aprėptį ir skurdo rizikos lygį (nuo 2020 m.).
Fizinio saugumo komponentą sudaro potencialių grėsmių gyvybei ir sveikatai rodikliai: automobilių kelių saugumas, nusikalstamumas (baudžiamųjų nusikaltimų santykinis rodiklis), medicininės pagalbos prieinamumas ir mirštamumo nuo neužkrečiamų ligų statistika.
Ekonomikos gyvybingumo komponentą sudaro konkurencingumo, investicijų patrauklumo ir augimo potencialo rodikliai: vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius ir smulkių bei vidutinių įmonių skaičius, tiesioginių užsienio investicijų skaičius, tenkantis vienam gyventojui, užimtumo lygis (16–65 m. amžiaus gyventojų).
Švietimo kokybės komponentą sudaro švietimo prieinamumo rodikliai: a) ikimokyklinio švietimo aprėptis, dalyvavimas neformaliojo vaikų švietimo veiklose ir b) švietimo rezultatų rodikliai: įstojusiųjų į kolegijas ir universitetus dalis nuo bendro tų pačių metų abiturientų skaičiaus ir brandos egzaminų (lietuvių kalbos ir matematikos) rezultatai (surinkusiųjų 51–100 balų dalis).
Demografijos komponentą sudaro demografinės senatvės koeficiento ir neto migracijos rodikliai.
Vertinimas vyko balų sistemoje nuo 0 iki 10, kai 0 reiškia labai bloga padėtis, o 10 balų – labai gera padėtis.
Socialinio saugumo sektoriuje Lazdijai surinko 1,6 balo ir užėmė 53 vietą.
Finansinio saugumo srityje Lazdijai surinko 2,2 balo ir užėmė 41 vietą.
Ekonomikos gyvybingumo srityje Lazdijai surinko vos 0,9 balo ir užėmė 57 vietą.
Švietimo kokybės tyrime Lazdijai atrodo palyginti neblogai, surinko 6,9 balo ir užėmė 26 vietą. Lyginant su 2020 metais, tai didelis nuosmukis, kai Lazdijai buvo net 12-oje vietoje.
Sveikos demografijos srityje Lazdijai neatrodo gerai – surinko vos 1,4 balo ir užėmė 44 vietą.
Suskaičiavus šių penkių sričių duomenis, buvo išvestas vidurkis ir paaiškėjo, jog Lazdijai Savivaldybių gerovės indekso galutinėje rikiuotėje, surinkę 2,6 balo, užėmė 51 vietą.
Jei lyginsime Lazdijų situaciją Alytaus apskrities savivaldybių kontekste, tai verta pripažinti, jog Lazdijų rezultatas yra pats blogiausias Dzūkijoje. Alytaus miestas surinko 3,9 balo, Druskininkai – 3,9 balo, Varėnos rajonas – 2,9 balo. Alytaus rajonas – 2,8 balo.
Gerovės indekso lyderių dešimtukas:
Vilniaus m. – 6,5 balo.
Neringos sav. – 5,8 balo.
Kauno m. – 5,3 balo.
Kauno r. – 5,1 balo.
Klaipėdos r. – 5 balai.
Klaipėdos m. – 5 balai.
Šiaulių m. – 4,8 balo.
Vilniaus r. – 4,6 balo.
Palangos m. – 4,3 balo.
Kretingos r. – 4,1 balo.
„Dzūkų žinių“ informacija