Praeitą penktadienį sukako lygiai metai, kai klastinga ir itin žiauri Ruzzijos valdžia pasiuntė savo kariuomenę su tikslu per kelias dienas užimti Ukrainą ir jos sostinę Kyjivą. Ligotose Putlerio ir jo sėbrų smegenyse taiki, laisva ir nepriklausoma Ukraina atrodė lengvas kąsnis. Pradėti patį didžiausią ir žiauriausią karą po Antrojo pasaulinio Kremlius susiruošė vien todėl, kad, matot, Ukraina panoro būti laisva nuo Maskvos ir užsimanė (koks įžūlumas!) gyventi geriau nei eiliniai skurstantys ir vargstantys Ruzzijos reicho gyventojai. Viso laisvojo ir demokratinio pasaulio mąstančių žmonių laimei Kyjivas ir Ukraina didvyriškai atsilaikė ir atrėmė kraujais aptekusiais nasrais besibraunančias ruzzų orkų ordas. Jau visi metai, kai ukrainiečiai su savo bičiulių palaikymu atkakliai ir įnirtingai gina savo teritoriją ir atkakliai stengiasi atsiimti kraugerių užgrobtas žemes. Ukraina daužoma raketomis ir iranietiškais dronais – smogiama ne tik į karinius ir energetinius objektus, bet ir į parduotuves, ligonines, gyvenamuosius namus. Ruzzija nesilaiko jokio elementaraus padorumo ir bent kokių tarptautinių normų.
Dabar pasaulis kaip niekad pasidalijęs į baltą ir juodą puses. Vienoje pusėje per metus tikru pasaulio lyderiu tapęs Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su savo vadais, patarėjais ir didvyriškus dalykus išdarinėjančia Ukrainos kariuomene ir su visu laisvuoju pasauliu, remiančiu brolius ukrainiečius ne tik morališkai, bet ir finansiškai bei karine technika. Galime iš tiesų didžiuotis, kad mažytė a ir jos piliečiai rodo solidarumo stebuklus ir vis aukoja įvairiems daiktams bei ginklams, itin reikalingiems šiame itin žiauriame kare. Visi puikiai prisimename, kaip per rekordiškai trumpą laiką buvo suaukota reikalinga suma bepiločiam dronui „Bayraktar“. Ta iki šiol neregėta lietuvių vienybės akcija verčia iš koto visko pertekusius vokiečius ir prancūzus, kurie elgiasi kaip patys didžiausi bailiai. Neseniai vėl nuskambėjome per pasaulį, kuomet akcijos „Radarom“ metu buvo suaukota milžiniška suma eurų. Panašiai elgiasi ir Estija. Baltijos sesės supranta, kad jeigu dabar nepadėsime, kiek galime ar net negalėdami ir viršydami savo jėgas, broliams ukrainiečiams, tai apsmurgę ir pusalkaniai ruzzų kareivos gali nusitaikyti ir į mūsų laisvę ir nepriklausomybę. Esame maži, bet didelėms ir senoms Vakarų demokratijoms nušluostėme nosis, nes esame patyrę, kas yra pusę amžiaus trukusi sovietinė okupacija, kuri labai ilgam laikui atėmė iš Lietuvos galimybę vystytis ir klestėti.
Ruzzijos šiame grobikiškame kare laukia neišvengiamas pralaimėjimas. Jeigu Ukrainos kariuomenė turėtų visus pageidaujamus ginklus ir vakariečiai neatrodytų lyg dilgelėse besiruošiantys atlikti gamtinius reikalus, tai Kremliaus orkų ordos seniai būtų išvytos iš šventų Ukrainos žemių. Šiame kare vien tik išlaisvinti Ukrainos neužteks – tai tebus tik pusė darbo arba, kaip sakoma, programa minimum. Ruzziją reikia visiškai sumušti ir perlaužti jai ne tik stuburkaulį, bet dėl viso pikto ir sprandą. Maskvos Raudonojoje aikštėje turi įvykti NATO pajėgų paradas su amerikietiškais „Abrams“ tankais ir sąjungininkų naikintuvais. Taip turėtų būti, bet ar sotiems ir išlepusiems Vakarams to reikia? Ir ar jie to nori?