„Pamačiau internete jau nuspalvintus darbus. Susidomėjau. Žadėjau nusipirkti, bet pati nespėjau – padovanojo“, – sako Rudaminos bibliotekos bibliotekininkė Dalia Blažaitienė. Ir taip Dalytė pradėjo piešti. Darbai dabar puošia jos darbo vietą – Rudaminos biblioteką, o skaitytojus priverčia aiktelėti iš pasigėrėjimo ir tuoj klausti bibliotekininkės, kur gavai, kur pirkai, kaip čia ir man gavus? Pasirodo, toks būdas piešti labai užkrečiantis.
„Reikia labai didelio kruopštumo, svarbu, kad dažai nesusilietų, nors ant drobės greičiau džiūsta. Viskas tiksliai sunumeruota, net dažų dėžutės. Reikia atidžiai žiūrėti ir nesumaišyti. O paveikslai išties gražūs. Gali išsirinkti kokį nori vaizdą ir jį nupiešti“, – aiškina Dalia. Dar sako, kad visa tai geriausia daryti dienos šviesoje. Žarsto patarimus ji.
Kol kas taip griežtai laikydamasi tvarkos nutapė du paveikslus, mat antrą dar gavo dovanų, laukia trečias, tik kada jį nupieš, nė pati nežino. Kita vertus, gal ir gerai, kad prie paveikslų tenka ilgai pasėdėti, pamedituoti, mat daug jų neprisipirksi, gerai, jei gauni dovanų. Tai nepigus malonumas. Tapyba ant rėmo leidžia pasijusti tikra menininke, tačiau Dalytė juokiasi ir sako, kad į jokias meno aukštumas kopti nežada, tai jai malonus užsiėmimas. Juolab, kaip ji sakosi, ir praeidamas papiešti gali. „Kokia dešimt minučių papieši ir eini toliau savo darbų dirbti“, – sako ji. Visai kitaip su jos senu hobiu. Ji juk siuvinėja paveikslus. „Siuvinėjimui jau net pasiruošimui reikia skirti daugiau laiko“, – žino ji. Išsiuvinėjusi 20 paveikslų. Sako, kad kuo daugiau siuvinėja, tuo labiau tobulėja. Ir tai ne darbas. Tai hobis, didelis malonumas, įtraukiantis, leidžiantis atsipalaiduoti nuo kasdienybės. „Pirmuose darbuose siūlais ne visada pasidengė langeliai, dabar jau išmokau“, – prisipažįsta meniškos prigimties moteris. O viskas prasidėjo nuo mažo paveikslėlio, paskui jau, kaip pati sako, rimtesnių darbų ėmėsi. Šiandien gali didžiuotis surengusi ne vieną parodą rajone. Įsimintiniausia paroda Marijampolės Petro Kriaučiūno bibliotekoje. Kiek dygsnelių ji jau išsiuvinėjusi, nė pati nežino, ko gero, tūkstančius. Vienus paveikslus ji saugo, kitus padovanoja. „Jei žinau, kad žmogui tai patinka, tada dovanoju, o jei žinau, kad tokių dalykų nevertina, tai kam dovanoti, kad paskui neturėtų kur dėti“, – aiškina ji.
Dabar jau Dalia „maišo“ savo hobius: tai papiešia, tai pasiuvinėja. Pagal norą ir nuotaiką, ir, žinoma, kiek laiko tam turi. „Piešiau, dabar siuvinėsiu“, – sako lyg man, lyg sau. Mat vienas jos siuvinėjimo darbas užsilikęs, niekaip negali pabaigti, jau kokie dveji metai laukia savo eilės. O dar ji lanko asociacijos „Laisvalaikio užimtumo klubas“ mėgėjų teatrą „CIKTEPSAU“ – repeticijose dalyvauti būtina. Čia ji vaidina jau daugiau nei 10 metų. O dargi mėgsta ir kokią svečią šalį aplankyti. „Ir dar, jei tik pakviečia, niekad neatsisakau ateiti į renginius, o ir pati organizuoju renginukus, kviečiu skaitytojus praleisti popietes bibliotekoje“, – sako ji.
Džiaugiasi savo hobiais Dalytė, dar ką spės, tą padarys, mat jau šyla, ateina vasara, o tada jau įsisuks į kaimiškus darbus: daržai, žolės pjovimas. Darbų netrūksta kaime net ir neturint didelių daržų ar gyvulių. „Ką reikia turėti kaime, tą turiu“, – sako ji. Vasarą, nebent kai lyja, gali atsiduoti savo pomėgiams, mat abu hobiai ypač daug laiko reikalauja, o jo, kaip žinia, vasarą nebūna per daug. Ir dar Dalytė įspėja, kad ne visiems gali patikti tokie jos užsiėmimai. „Daug kam mano hobiai gali pasirodyti net nuobodūs. Nepatiks ir tiems, kurie greito rezultato tikisi. Man tai greit laikas praeina ar piešiant, ar siuvinėjant ir atpalaiduoja, žinoma“, – sako ji.