Eurostatas: metinė infliacija Lietuvoje liepą – didesnė nei vidutiniškai ES
Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas.
Lietuvoje infliacija siekė 7,2 proc. bei buvo aštuntoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (17,5 proc.), toliau rikiavosi Slovakija (10,3 proc.) bei Lenkija (10,3 proc.).
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o vien euro zonoje – 5,3 procento.
Dėl gyventojų priedangų trūkumo ruošiami nauji reikalavimai pastatų projektavimui
Iki kitų metų Aplinkos ministerija planuoja parengti naujus projektavimo reikalavimus, pagal kuriuos naujuose statiniuose būtų numatytos priedangos, skirtos gyventojams nuo oro pavojaus pasislėpti.
Taip tikimasi bent iš dalies išspręsti priedangų trūkumo problemą.
Nauji reikalavimai turėtų įsigalioti 2024-ųjų sausį.
„Planuojame, kad patys siūlymai bus parengti iki šių metų pabaigos, o projektavimo reikalavimai patvirtinti iki 2024 metų sausio pabaigos“, – teigiama Aplinkos ministerijos komentare.
Penktadienį viešėdama Gargžduose vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, kad Aplinkos ministerijos ruošiami reikalavimai bus taikomi naujiems viešos paskirties pastatams, jie būtų viena iš priemonių priedangų skaičiui šalyje didinti.
Reikalavimus tikimasi pradėti ruošti dar šį mėnesį.
Priedanga yra skirta trumpam gyventojų pasislėpimui nuo oro pavojaus. Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekia, kad 40 proc. rajonų ir 60 proc. miestų gyventojų turėtų galimybę pasislėpti.
VRM duomenimis, šiuo metu visoje šalyje yra tiek sužymėtų priedangų, kad jose laikinai galėtų pasislėpti 28 proc. gyventojų. Jų daugiausiai trūksta kaimiškose vietovėse.
Šeimų sąjūdis svarsto ne kurti naują partiją, o į rinkimus eiti su Jaunąja Lietuva
Lietuvos šeimų sąjūdis svarsto ne kurti naują partiją, o į rinkimus eiti su Stanislovo Buškevičiaus vadovaujama Jaunąja Lietuva.
„Šiuo metu šnekam su Jaunąja Lietuva, o ateitis parodys. Kada bus rezultatai, tada informuosim“, – šią savaitę sakė Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
Gegužę vykusiame Lietuvos šeimų renginyje – Didžiajame šeimos gynimo marše – buvo paskelbtas sprendimas kurti naują partiją, tačiau, pasak R. Grinevičiaus, geriau vienyti panašios ideologijos judėjimus nei kurti naują.
„Mes laikomės tokios nuomonės, kad jeigu kuriama Lietuvoj naujų partijų, tai yra žmonių balsų skaidymas, todėl mes nelabai pritariam tokiam dalykui, kurti daugiau partijų, kad džiaugtųsi konservatoriai. Būtų geriau, kad esamų partijų mažėtų, jos susijungtų“, – kalbėjo R. Grinevičius.
Jaunoji Lietuva yra pakeitusi pavadinimą į Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva). Pasak partijos vadovo Stanislovo Buškevičiaus, prie jos yra prisijungę per 20 Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovų.
„Šeimos vertybės atitinka, bet ateis tiktai tie, kurie sutiks ir su kitomis mūsų vertybėmis užsienio politikoje. Užsienio politikoje mes esame labai griežtai už NATO ir Ukrainą. Remiame Ukrainą, kovojame prieš rusišką imperializmą ir šovinizmą, NATO – be kalbų, tokios ribos, o kai kur (pažiūros – red.) gali skirtis, socialiniais, komunaliniais klausimais“, – kalbėjo S. Buškevičius.
Lietuvos šeimų sąjūdis yra asociacija, nepartinis visuomeninis judėjimas, kilęs iš Didžiojo šeimos gynimo maršo, surengto 2021-ųjų gegužę Vilniuje. Į jį automobilių kolonos vyko iš įvairių šalies miestų.
Dotnuvos meteorologijos stotyje pagerintas 68 metų karščio rekordas
Kėdainių rajone esančio Dotnuvos miestelio meteorologijos stotyje sekmadienį pagerintas 68 metų senumo karščio rekordas, pranešė Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba.
Remiantis preliminariais duomenimis, meteorologijos stotyje oras įkaito iki 32,8 laipsnio karščio. Prieš 68 metus tą pačią dieną Kaune buvo fiksuota 31,5 laipsnio Celsijaus temperatūra.
Dienos karščio rekordai šalyje fiksuoti ir trečiadienį bei ketvirtadienį. Viso rugpjūčio mėnesio aukščiausia temperatūra – 37,4 laipsnio.
Įtakingiausi politikai: I. Šimonytė, G. Nausėda, G. Landsbergis – „Delfi“ apklausa
Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies politikais laiko premjerę Ingridą Šimonytę, prezidentą Gitaną Nausėdą ir užsienio reikalų ministrą, konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai.
Kasmetiniame reitinge toliau rikiuojasi Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis.
Į dešimtuką taip pat patenka kadenciją baigę prezidentai Valdas Adamkus bei Dalia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ekspremjeras, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis ir opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.
Ekspertų apklausą „Delfi“ užsakymu atliko žurnalas „Reitingai“, gegužės 17 – birželio 19 dienomis apklausęs 999 politikus, verslininkus, tarnautojus, žurnalistus, visuomenininkus ir žinomus žmones.
Visuomenės apklausoje įtakingiausiu politiku išrinktas G. Nausėda, antroje vietoje – I. Šimonytė, trečioje – kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Lyginant visuomenės ir ekspertų nuomonę, visi politikai persidengia, tačiau skiriasi jų pozicija.
Rengiami natūralių pievų, ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai
Lietuvoje mažėjant natūralių pievų, ganyklų bei pelkių plotams Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba parengė jų žemėlapius. Juos planuojama galutinai patvirtinti rudenį, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija.
„Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, natūralių pievų ir ganyklų plotai palaipsniui mažėja, nes žemės ūkiui intensyvėjant pievos suariamos. Pelkės nyksta taip pat dėl intensyvėjančio žemės ūkio, urbanizacijos. Šias ekosistemas būtina išsaugoti. Tuo tikslu rengiami minėtų ekosistemų, kurioms bus taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, žemėlapiai“, – teigiama pranešime.
Ministerijos teigimu, 2018–2022 metais kultūrinių, natūralių pievų ir ganyklų bendras plotas sumažėjo beveik 213 tūkst. hektarų ir dabar sudaro apie 5,5 proc. šalies teritorijos.
Tuo metu pelkių plotas išlieka gana stabilus, tačiau jos nyksta dėl atnaujinamų melioracijos ir durpių kasybos projektų, taip pat dėl su klimato kaita susijusių veiksnių. Atvirų pelkių plotai taip pat sparčiai mažėja dėl užžėlimo nendrėmis, krūmais ir medžiais.
Pasak ministerijos, natūralių pievų ir ganyklų atrankos kriterijus atitinkančios teritorijos siekia 75,8 tūkst. hektarų, pelkių – daugiau kaip 110 tūkst. ha, o šaltinynų – 517 ha.
Parengtus žemėlapius pagal regionus planuojama tvirtinti šešiomis dalimis.
G. Landsbergis pasirašė M. Adomėno prašymą trauktis iš viceministrų
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasirašė Manto Adomėno prašymą atleisti iš viceministro pareigų dėl vairavimo neblaiviam.
Pirmadienis buvo paskutinė jo darbo diena, sakė ministro atstovė Paulina Levickytė.
Kaip skelbta anksčiau, sritis, už kurias jis buvo atsakingas ministerijoje, perims kiti viceministrai.
Apie tai, jog buvo sustabdytas neblaivus, prieš savaitę savo „Facebook“ paskyroje informavo pats politikas.
Jis pareiškė, jog gailisi ir atsiprašo dėl šios klaidos bei atsistatydina iš pareigų.
M. Adomėnas užsienio reikalų viceministru dirbo nuo 2020-ųjų gruodžio vidurio, kai po Vyriausybės suformavimo į pareigas buvo paskirtas kartu su kitais viceministrais.
Nuo 2000 iki 2018 metų jis buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys. Tų metų birželį partijos Priežiūros komitetas jį pašalino iš partijos už nederamus ryšius su koncernu „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“).
VRK užsakė galimybių studiją dėl internetinio balsavimo
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) užsakė atlikti galimybių studiją dėl internetinio balsavimo naudos ir įdiegimo.
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl tokios studijos parengimo, pranešė VRK.
Ją atliks jungtinės veiklos pagrindu veikianti bendrovė „Civitta“ ir „e-Governance Academy Foundation“ ūkio subjektų grupė.
Viešąjį konkursą laimėjusios įmonės per devynis mėnesius turės išanalizuoti internetinio balsavimo informacinės sistemos steigimo politinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir teisinius veiksnius, galimybes bei rizikas.
„Esminis šios studijos tikslas – pasitelkus kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų ekspertus įsivertinti saugumo bei patikimumo aspektus, numatyti galimas grėsmes bei atsakyti į pagrindinį klausimą, ar esame pasirengę tokio masto projektą įgyvendinti bei ko reikia, kad būtų sukurta saugi internetinio balsavimo informacinė sistema“, – teigiama pranešime.
Studijoje turės būti išanalizuoti vartotojų poreikiai, įskaitant internetinio balsavimo naudą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ir asmenims su negalia.
Taip pat turės būti pateikiama priežiūros kaštų ir reikalavimų prognozė, atliktas bendras internetinio balsavimo rizikingumo vertinimas, identifikuoti galimos rizikos veiksniai, pateiktos rekomendacijos ir įžvalgos dėl internetinio balsavimo įgyvendinimo politiniu, ekonominiu, socialiniu, technologiniu ir teisiniu aspektais atsižvelgiant į pagrindinių rinkimų principų įgyvendinimą ir kitus rinkimų reikalavimus, numatytus Konstitucijoje, Rinkimų kodekse, kituose teisės aktuose.
Seimas dar 2006 metais yra patvirtinęs balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją. Su tuo susiję rinkimų įstatymų pakeitimai Seimui teikti 2008, 2009, 2010 ir 2014 metais, tačiau įstatymų leidėjas projektus grąžindavo tobulinti.
Šios Vyriausybės programoje numatyta „įvertinti technines galimybes ir inicijuoti teisės aktus, kurie sudarytų galimybę įgyvendinti bandomąjį balsavimą internetu“.
„Creditinfo Lietuva“: kelionių organizatoriai atsigauna
Lietuvos kelionių organizatoriai atsigauna po Covid-19 pandemijos, jų pajamos pernai augo 44 proc. iki 404,7 mln. eurų, o rizikos rodikliai yra vieni žemiausių, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė.
Registrų centro duomenimis, daugiausiai pajamų pernai gavo „Tez Tour“ (113,8 mln. eurų), „Novaturas“ (108 mln. eurų), „Estravel Vilnius“ (19,7 mln. eurų), „Itaka Lietuva“ (16,1 mln. eurų), „Vestekspress“ (9,6 mln. eurų), „Traveldeals LT“ (8,2 mln. eurų), „Kauno grūda“ (7,9 mln. eurų), „Guliverio kelionės“ (6,8 mln. eurų), „CWT Lithuania“ (6,5 mln. eurų) ir „Glotera“ (5,9 mln. eurų).
„Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas sako, kad kelionių organizavimo verslas atsigauna vis greičiau.
„Auga ne tik įmonių pajamos, bet ir gerėja kiti rodikliai. Sumažėjo aukštos rizikos įmonių dalis, auga darbuotojų atlyginimai, o nemokia šiemet tapo tik viena bendrovė. Nors priešpandeminio pajamų lygio kelionių sektorius dar nepasiekė, tačiau atsigavimas vyksta vis sparčiau“, – pranešime teigia A. Kačinskas.
„Creditinfo Lietuva“ atkreipia dėmesį, kad įmonių pajamos vis dar yra maždaug triskart mažesnės nei prieš pandemiją.
Įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo viduryje, nepasiekus rezultatų, žadamas naujas
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga antradienį paskelbė, kad įspėjamasis mokytojų streikas vyks rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo pabaigoje bus surengtas ir tikrasis streikas.
„Mes nusprendėme rugsėjo 15-ąją skelbti įspėjamąjį streiką, o rugsėjo 29-ąją – tikrąjį streiką“, – antradienį sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Anot jo, įspėjamojo streiko numatoma trukmė – dvi valandos.
„Mes nesistengiame daryti kažkokios daugiau žalos ugdymo procesui, bet tiesiog perspėti Vyriausybę dar, o jeigu bus neatsižvelgta, tada pradėti tikrąjį streiką, kuris truktų net ir mėnesį“, – teigė jis.
Profesinė sąjunga pabrėžia, jog streikas skelbiamas dėl mokytojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio problemų.
A. Navickas sakė, kad mokyklose, kurių mokytojai streikuotų, nevyktų pamokos.
Jis pridūrė, kad streikas būtų stabdomas, jei pavyktų pasiekti kompromisą, sutarti dėl reikalavimų įgyvendinimo.
„Šiuo metu mes jokio konkretaus siūlymo iš ministerijos nesame gavę“, – tvirtino jis.
Profesinės sąjungos pirmininkas sakė, kad streiką palaikytų ir Lietuvos moksleivių sąjunga, ji organizuotų įvairias akcijas.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ inf.