Vilniuje apsilankęs Vokietijos kariuomenės vadas Carsten Breuer pirmadienį susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu aptarė brigados dislokavimo Lietuvoje planą.
Vokietijos kariuomenės vadas stebėjo tarptautinį karinių orkestrų festivalį ,,Military Tattoo Lithuania 2023“, skirtą paminėti 30-osioms okupacinės Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos metinėms.
„Ilgą laiką Vokietija buvo NATO rytinio pakraščio valstybė ir joje buvo dislokuotos sąjungininkų pajėgos, kad apgintų kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Atėjo metas grąžinti solidarumo ir saugumo jausmą, kurį mums dešimtmečius užtikrino NATO sąjungininkės, tad Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą nuolatiniam buvimui“, – teigė C. Breuer.
„Iki šio ketvirčio pabaigos baigsime visą planavimo procesą, kad į įgyvendinimo fazę pereitume 2024-ųjų metų pradžioje. Svarbiausia, kad šis dislokavimas vyks lanksčiai ir atitiks NATO gynybos planus“, – akcentavo Vokietijos kariuomenės vadas.
Pranešime pažymima, kad Vokietijos kariuomenės vado dvišaliame susitikime Su Lietuvos kariuomenės vadu V. Rupšiu buvo aptarta saugumo situacija regione ir vokiečių įsipareigojimas užtikrinti saugumą šiaurės rytų NATO ir ES flange. Taip pat bendri mokymai ir pratybos, dalyvavimas tarptautinėse operacijose bei Lietuvos galimybės tinkamai priimti dislokuotus Vokietijos karius.
„Vokietijos karių buvimas Lietuvoje mums yra itin svarbus dėl kaimynystėje esančio priešo atgrasymo, o prireikus ir sudarant sąlygas priešakinei Lietuvos gynybai. Esame nuoširdžiai dėkingi, kad Vokietija yra pasiryžusi dalintis su mūsų kariais savo patirtimi ir kartu kurti profesionaliai sąveikaujančias Vokietijos – Lietuvos karines pajėgas. Mūsų bendradarbiavimas – įtakotas istorinio konteksto, besikeičiančios saugumo situacijos, visuomet buvo grįstas pagrindiniais NATO principais – ginti ir saugoti vieniems kitus“, – po susitikimo pabrėžė V. Rupšys.
ELTA primena, kad birželį Lietuvoje viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras nurodė negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Pirmąją NATO viršūnių susitikimo Vilniuje dieną jis žurnalistams taip pat tvirtino, kad Vilniaus ir Berlyno sutarimas dėl brigados Lietuvoje yra dvišalis, o ne viso Aljanso klausimas. Pasak jo, tai suderinta su NATO planais, bet tai nėra Aljanso, kaip organizacijos, susitarimas.
Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas liepos mėnesį teigė besitikintis, kad Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje planą pavyks parengti iki rugsėjo pabaigos.
Vokietija yra aktyvi Baltijos šalių oro policijos misijos dalyvė, nuo 2011 m. aktyviai dalyvauja tarptautiniuose kariniuose mokymuose Lietuvoje. Lietuvos kariai veikia Vokietijos kontingento sudėtyje Jungtinių Tautų operacijoje MINUSMA Malyje ir Europos Sąjungos jūrų operacijoje „Irini“. Lietuva iš Vokietijos įmonių perka pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, automatinius šautuvus „G-36“ ir pistoletus „HK SFP9“, 5-ių tonų sunkvežimius „Arocs“, kovines savaeiges 155 mm kalibro haubicas PzH2000 („Panzerhaubitze 2000“), kurių vairuotojai, priežiūros specialistai, pabūklo operatoriai, važiuoklės remontininkai pagal sutartį rengiami kursuose Vokietijoje.
