Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje daugėjant streikuojančių mokytojų, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė Jurgita Kiškienė sako, kad pedagogai susirinko kovoti už moksleivių ateitį.
„Mes už vaikų ateitį, mes už savo mokinius atėjome kovoti. Nes tuoj nebebus mokytojų, išnyksime, kaip dinozaurai“, – žurnalistams teigė J. Kiškienė.
Anot jos, prie streikuojančios švietimo darbuotojų profsąjungos jau prisijungė kitiems susivienijimams priklausantys mokytojai.
„Mes džiaugiamės, kad jau prisijungė mokyklos iš kitos profesinės sąjungos, supratę, kad jais yra manipuliuojama. Mes kvietėme – ateikite, stokite pas mus, junkitės“, – sakė anglų kalbos mokytoja.
J. Kiškienė ketvirtadienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir keturių pedagogų profsąjungų pasiektą sutarimą vadina melu.
„Tas, kas įvyko vakar, buvo graudus, apgailėtinas melas. Per televiziją sako – buvo derybos. Bet įvyko egzaminas, atėjau su atsakymais paruoštais. Jausmas toks, kad vėl meluoja, vėl manipuliuoja, mus skaldo – vieni geresni už kitus“, – kalbėjo LŠDPS Vilniaus miesto susivienijimo pirmininkė.
Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje vidurdienį susirinko apie 150 streikuojančių mokytojų.
Penktadienį prasidėjo tikrasis mokytojų streikas, truksiantis mėnesį. Streiką pradės 186 ugdymo įstaigos ir apie 3 tūkstančius mokytojų. Daugiausia ugdymo įstaigų streikuoja Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje.
Penktadienį streikuojantys mokytojai ir juos palaikantys moksleiviai pradėjo žygį nuo savo ugdymo įstaigų iki pat Vyriausybės rūmų.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, Vinco Kudirkos aikštėje nuo penktadienio organizuojamos įvairios diskusijos, taip pat vedamos pamokos palaikyti pedagogus atvykusiems mokiniams.
Pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą, mitingai prie Vyriausybės rūmų gali vykti kasdien nuo rugsėjo 29 d. iki spalio 28 d., juose gali dalyvauti iki 2000 žmonių.
ELTA primena, kad A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo kitų metų sausio atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) rugsėjį pateiktas pasiūlymas kitais metais pedagogų darbo užmokestį didinti 21 proc., nuo sausio atlyginimus pakeliant 10 proc., netenkino švietimo darbuotojų profsąjungos. A. Navicko teigimu, mokytojų atlyginimai turėtų būti keliami ženkliai daugiau.
Be atlyginimų didinimo, LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių klasėse bei mokytojų darbo krūvį.
Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) rugpjūčio pabaigoje pranešė skelbianti streiką. Rugsėjo 15 d. profsąjungai priklausantys mokytojai jau dalyvavo įspėjamajame streike.
Kitos pedagogų profsąjungos rado kompromisą
Apie svarstymus streikuoti rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas Egidijus Milešinas informavo, kad svarstytų skelbti streiką, jei nepavyktų su ministerija susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
Vis dėlto, ketvirtadienį tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir keturių pedagogus vienijančių profesinių sąjungų rastas sutarimas dėl mokytojų atlyginimų didinimo, klasių mažinimo bei tolimesnių darbo sąlygas gerinančių sprendimų.
Su profsąjungomis sutarta, kad nuo kitų metų sausio mokytojų atlyginimai didės 10 proc., o nuo rugsėjo – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
Suplanuota atlikti analizę, kaip taikoma nuostata pradinio ugdymo mokytojams formuoti etatą, kai jie dirba 700 ir daugiau kontaktinių valandų ir pateikti pasiūlymus dėl mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.
Nuo kitų mokslo metų sutarta įtvirtinti teisę mokyklos savininkui (daugeliu atveju – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių.
Dėl Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo sutarta su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu, Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.
Irtautė Gutauskaitė (ELTA)
