Ši vasara ir prasidėjęs ruduo žemdirbiams nieko gera nežada – begalinė sausra ne tik neleido augti grybams, bet ir kasdien daro nepataisomą žalą mūsų krašto ūkininkams.
Prieš dvi savaites septyni rajono savivaldybės tarybos opozicijos nariai raštu kreipėsi į merę, prašydami kuo skubiau dėl sausros rajone skelbti ekstremalią situaciją. Lazdijų rajono savivaldybei pateiktame rašte opozicijos atstovai pateikė objektyvius, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos patvirtintus faktus dėl akivaizdžiai Lazdijų rajone dėl sausros susidariusios situacijos, paragino merę kuo skubiau skelbti ekstremalią situaciją.
Pagal galiojančius normatyvinius dokumentus, ekstremalią situaciją konkrečioje teritorijoje skelbia savivaldybės meras.
Sušaukė posėdį
Lazdijų rajono savivaldybės merė, savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovė Ausma Miškinienė 2023 m. spalio 4 d. surengė posėdį galimai užsitęsusiai sausrai rajone aptarti.
Ji akcentavo, kad klausimas itin aktualus gyventojams. Didžioji jų dalis ūkininkauja ir sausringos šių metų vasaros padarinius skaudžiai pajuto, todėl, operacijų centrui įvertinus situaciją, savivaldybės darbuotojai turi padaryti viską, kas nuo jų priklauso, kad padėtų nukentėjusiems ūkininkams.
Savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė akcentavo, kad 2023 m. rugsėjo 29 d. buvo gauta informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos. Joje nurodyta, kad stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu užfiksuota 2023 m. rugsėjo 28 d. Lazdijų rajono savivaldybės Noragėlių seniūnijoje, o nuo spalio 1 dienos užfiksuota Seirijų ir Šventežerio seniūnijose.
Nepasiektas vienas rodiklis
Tam, kad įvykis būtų pripažintas ekstremaliu, jis turi atitikti bent vieną iš Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše patvirtintų kriterijų: stichinis ar katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, ir pažeistas bendras plotas būtų ne mažiau kaip 10 ha, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 „Dėl Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklių patvirtinimo“ patvirtintus Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius: stichinė sausra registruojama, kai augalų vegetacijos laikotarpiu temperatūros–kritulių indekso 30 iš eilės einančių parų vidurkis (skaitine reikšme) mažesnis nei 3,5.
Savivaldybės duomenimis, šiuo metu savivaldybės teritorijoje yra pasiektas rodiklis dėl kritulių, bet nepasiektas kriterijaus – bendras pažeistas plotas, sukėlęs žemės ūkio augalų žūtį, turi būti ne mažiau kaip 10 ha, rodiklis.
Pagal išvardintus kriterijus ekstremalios situacijos dėl sausros paskelbimui nėra teisinio pagrindo.
Išsiuntė raštus ūkininkams
Savivaldybė išsiuntė raštus ūkininkams, kur prašoma pranešti apie žemės augalų žūtį ūkininkų dirbamuose plotuose.
Kaip teigė J. Gudeliauskaitė, iki šiol nebuvo gautas nė vienas raštiškas patvirtinimas apie žuvusius žemės ūkio augalus.
Ji sakė, jog ūkininkai skambino, skundėsi, bet nė vienas raštiškai apie tai neinformavo.
„Mes atliekame namų darbus – išsiuntėme raštus ūkininkams tam, kad ieškotume rodiklių dėl stichinės sausros paskelbimo kriterijų. Pavyzdžiui, pievos yra išdžiūvusios, bet jos nėra žuvusios, jų šaknys bus gyvybingos, todėl netenkins kriterijaus. Be to, jei paskelbtume rajone ekstremalią padėtį, ją turėtų patvirtinti ministerija, o ji griežtai kontroliuoja, ar visi rodikliai atitinka“, – sakė J. Gudeliauskaitė.
Vedėja teigė, jog kiekvienas ūkininkas, kuris turi įsipareigojimų NMA ir dėl sausros negali jų įvykdyti, turėtų individualiai kreiptis į NMA.
„Žmonės turi patys kreiptis į NMA ir pranešti apie susidariusią situaciją, gal jie bus atleisti nuo įsipareigojimų, o jei ūkininkai tylės, tai nieko nebus“, – sakė skyriaus vedėja.