Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Kęstutis Jasiulevičius, savivaldoje dirbantis jau trisdešimt dvejus metus, beveik nuo atkurtos Lietuvos savivaldos. (Eitvydo Kočiūno nuotr.)
Artūras Margelis taryboje dirba 29 metus, daugiausia kadencijų ir metų iš visų Lazdijų rajono savivaldybėje dirbusių tarybos narių nepriklausomoje Lietuvoje – 8 kadencijas iš 9. Prieš akis dar 4 metai.
Šią savaitę visa Lietuva švenčia Vietos savivaldos dieną. Ta proga prisimenami savivaldybių nuveikti darbai, pagerbiami geriausieji savivaldos darbuotojai, padėkojama ilgamečiams savivaldos cecho darbininkams.
Nors dabar dažnai kalbame, jog Lazdijų rajono savivaldybėje yra didelė darbuotojų kaita, tačiau čia yra ir tokių žmonių, kurie visą savo sąmoningą gyvenimą paskyrė savivaldai. Vienas iš jų – Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Kęstutis Jasiulevičius, savivaldoje dirbantis jau trisdešimt dvejus metus, beveik nuo atkurtos Lietuvos savivaldos. Jis vienas iš nedaugelio Lazdijų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, kuriam teko dirbti su visais Lazdijų rajono merais ir administracijos direktoriais, su visomis Lazdijų rajono savivaldybės tarybomis.
Apie darbą savivaldoje, patirtus iššūkius ir svarbiausius sėkmingo darbo principus kalbamės su K. Jasiulevičiumi.
– Kaip per tuos tris dešimtmečius keitėsi darbas savivaldybėje?
– Esminių pakitimų aš nematau, kaip 1991 metais buvo sudėliota atstovaujamoji ir vykdomoji valdžios, taip viskas liko ir dabar – taryba ir administracija, tik gal kiek keitėsi patys savivaldos modeliai. Taryba anksčiau buvo didesnės sudėties, tačiau Vietos savivaldos įstatyme buvo aiškiai atskirtos tarybos ir administracijos funkcijos. Kai atėjau į savivaldybę, ten buvo vienas kompiuteris, dominavo popierius, o dabar savivaldybėje pereita prie elektroninių dokumentų.
– Ar reali savivalda per tą laikotarpį pasistūmėjo į priekį? Ar savivaldybė yra reali rajono šeimininkė?
– 1992 metais buvo reforma, iš savivaldybių iškeliavo statybų inspekcijos, žemės ūkis, žemėtvarka. Žemės ūkis apie 2000-uosius sugrįžo į savivaldą, dalis žemėtvarkos funkcijų į savivaldybę grįžta nuo kitų metų sausio. Visada savivalda nori daugiau teisių ir laisvių, bet jų yra tiek, kiek įstatymuose numatyta.
– Kaip keitėsi Vietos savivaldos įstatymas?
– Savivaldos įstatymui daug įtakos turėjo du Konstitucinio Teismo nutarimai. Paskutinis nutarimas, kuris susijęs su savivaldos reforma, yra tas, kad meras negali būti tarybos narys.
– Ar per savo ilgametį darbą teko susidurti su situacijomis, kai pats žinai, kad teisiškai konkrečių dalykų negalima, o politikai reikalauja daryti kitaip?
– Visada įstatymas yra aukščiau visko. Dar yra tokia institucija – Vyriausybės atstovo tarnyba, kuri atlieka savivaldybių veiklos administracinę priežiūrą, peržiūri priimtus teisės aktus, tai nukrypti nuo teisės nelabai išeina. Yra kita problema, kad teisės aktai yra nepakankamai tikslūs, nepakankamai aiškūs, daug ką formuoja teismų praktika, bet įstatyminis pagrindas yra.
– Kokie didžiausi iššūkiai buvo per tuos darbo metus?
– Teisėje visada yra ginčo problema, bet reikia ieškoti kompromisų. Daugiausia problemų kyla, kai būna priimamas naujas Vietos savivaldos įstatymas, o poįstatyminiai aktai visada atsiranda vėliau. O gyventi reikia čia ir dabar.
– Ar jau įvaldėte naująją sistemą, kai meras – ne tarybos narys? Ar tai geras pakeitimas?
– Esu tas, kuris turi įstatymą vykdyti, o ne aiškinti ir interpretuoti. Ar tai, kad meras nėra tarybos narys, yra gerai ar blogai, tai aš neturiu galimybės vertinti, turiu sekti, kad procedūros vyktų pagal įstatymą.
– Ar daug yra žmonių, kurie Lazdijų rajono savivaldybėje dirba nuo pat pradžių?
– Reikėtų pagalvoti, bet gal dar yra. Jaunesni ateina, senesni išeina, toks gyvenimo ratas.
– Ką palinkėtum kolegoms Savivaldos dienos proga?
– Optimizmo, sėkmės, tikėjimo ir sąžiningai, atsakingai atlikti savo pareigas.
Artūras Margelis, 29 metus, aštuonias kadencijas dirbantis Lazdijų rajono savivaldybės taryboje, daug metų buvęs Lazdijų rajono savivaldybės meru:
„Per tris dešimtmečius savivalda pasikeitė, pirmiausia – technologijų prasme. Kai dėl realios savivaldos, tai čia labai ryškių pokyčių neįvyko, savivaldai vis dar daug dalykų diktuoja centrinė valdžia, ji yra perėmusi iš savivaldos nemažai funkcijų. Nors daug metų buvo kalbama apie valdžios decentralizaciją, tačiau realiai ji vyksta labai lėtai. Lygiai taip pat lėtai mažinama atskirtis tarp regionų, nors tam skiriama daug europinių pinigų. Kai manęs klausia, ko savivaldoje yra daugiau – politikos ar ūkio reikalų, tai aš sakau, kad viskas priklauso nuo tarybos sudėties bei mero patirties. Jei meras yra patyręs, tai daugiau ūkinės veiklos, o jei merui trūksta patirties, tai jis daugiau politikuoja.“