Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
M. Skuodis: bus sutvarkyti keliai prie buvusių Kalvarijos ir Lazdijų pasienio punktų
Kitąmet bus sutvarkyti privažiuojamieji keliai prie buvusių Kalvarijos bei Lazdijų pasienio su Lenkija punktų, žada susisiekimo ministras. Mariaus Skuodžio teigimu, prieigas atnaujinti reikia dėl prastos jų būklės.
„Norime susitvarkyti Kalvarijos ir Lazdijų pasienio kontrolės punktus. Tikrai, kai kertame sieną, jie neatspindi Lietuvos vizitinės kortelės. Tai kitais metais juos galėtume iš esmės susitvarkyti“, – antradienį Seimo Ekonomikos komitete teigė M. Skuodis.
Pasak ministro, įvažiavimo į Lazdijų punktą atnaujinimui lėšos jau numatytos, o Kalvarijos punkto prieigų pertvarka vyks kartu su magistralės „Via Baltica“ plėtra.
Kaip informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), krašto kelio Lazdijai–Akmeniai ruožo nuo 9 kilometro iki sienos su Lenkija kapitalinio remonto projektas jau yra parengtas, o preliminari jo vertė – apie 0,8 mln. eurų.
„Artimiausiu metu planuojamas šių darbų viešojo pirkimo procedūrų inicijavimas“, – teigė LAKD Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovė Jolita Orentaitė.
„Priklausomai nuo viešųjų pirkimų procedūrų trukmės bei rangovo, darbai gali būti atlikti jau 2024 metais“, – pridūrė LAKD atstovė.
Rekonstruojant Kalvarijos pasienio punkto prieigas, bus nugriauti nebenaudojami pastatai, teritorija rekultivuojama. Darbų kaina bus aiški pasibaigus rangovo konkursui, kurį artimiausiu metu planuojama pradėti.
„Kalvarijos punkto sutvarkymas yra numatytas „Via Baltica“ kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 85 iki 97 km apimtyje“, – sakė J. Orentaitė.
Lietuvos naudotų lengvųjų automobilių rinka per metus augo 4,3 proc.
Lietuvoje rugsėjį pirmą kartą įregistruota 13,2 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 4,3 proc. daugiau nei 2022 metų rugsėjį.
Asmeninių automobilių buvo 12,3 tūkst., o lengvųjų komercinių – 854, remiantis išankstiniais „Regitros“ duomenimis, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“.
Pirmą kartą Lietuvoje įregistruotų naudotų automobilių vidutinis amžius siekė 10,1 metų. Dyzelinių automobilių dalis buvo 65,9 proc., kai prieš metus – 68,6 procento.
Praeitą mėnesį Lietuvoje buvo 17,6 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų pasikeitimų – 2,2 proc. daugiau nei 2022 metų rugsėjį.
Asmeninių automobilių savininkų keitimų buvo 17 tūkst., o lengvųjų komercinių – 5,89. Vidutinis savininką pakeitusių naudotų automobilių amžius buvo 13,9 metų.
Sausį–rugsėjį Lietuvoje pirmą kartą įregistruota 117,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių – 6,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vidutinis jų amžius siekė 10,3 metų, dyzelinių automobilių dalis siekė 66,7 proc., kai prieš metus – 68,1 procento.
Per devynis mėnesius šalyje buvo 149,5 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių savininkų pasikeitimų – 1,9 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinis savininką keitusių automobilių amžius buvo 14 metų.
LSDP skyriai partijos kandidate į prezidentus dažniausiai siūlo kelti V. Blinkevičiūtę
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) skyriai dažniausiai kandidate prezidento rinkimuose siūlo kelti partijos lyderės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės kandidatūrą.
Jos kandidatūrą jau pasiūlė mažiausiai devyni skyriai, informavo LSDP Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas.
Partijos duomenimis, po vieną skyrių pasiūlė Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, buvusio eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio, buvusio partijos lyderio, Seimo nario Gintauto Palucko, socialinių mokslų daktaro Liutauro Gudžinsko kandidatūras.
LSDP skyriai savo siūlymus dėl kandidato turėtų pateikti iki lapkričio pradžios.
Galutinį sprendimą, ką socialdemokratai kels į prezidentus, priims partijos taryba šių metų gruodį arba kitų metų pradžioje.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų gegužę.
Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė Ingrida Šimonytė.
G. Nausėda ir I. Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.
Apie kandidatavimą į prezidentus jau paskelbė I. Šimonytė, ją kelia valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose taip pat pranešė buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, riaušių byloje teisiamas Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.
V. Mitalas siūlo NT mokesčiu neapmokestinti pagrindinio būsto
Valdančiosios koalicijos narės Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas siūlo neapmokestinti pagrindinio būsto net ir priėmus naująjį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. tarifą.
Jis įregistravo tokį naujojo NT apmokestinimo modelio siūlymą, pranešė frakcija.
Pasak V. Mitalo, Lietuvoje daug sklandžiau veiktų mokestis, mokamas pagal turto kainą, o ne pagal savivaldybių medianas, kaip siūloma dabar.
„Mažai kas kalba apie tai, kad keičiamas ir esminis šeimoms principas – turto vertė nebebus dalinama tarp bendrasavininkų, o mokama nuo pat pirmo euro virš 1,5 savivaldybės turto medianos. Tačiau net jei toks modelis būtų priimtas, mano siūlymas leistų apmokestinti tik antrą, trečią ir kitus turimus NT objektus, o prie vienintelio būsto nekišti rankų“, – pranešime sakė V. Mitalas.
Jo teigimu, Lietuvoje 89 proc. žmonių turi nuosavą būstą, nemaža dalis jų dalį atlyginimo skiria paskolai, be to, niekas negali garantuoti, kad jau pasiektas palūkanų normų pikas.
SAM: daugiau onkologinių ligonių galės gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį pranešė, kad didesnei daliai onkologinių ligonių sudaryta galimybė gauti stacionarinės reabilitacijos paslaugas po gydymo dienos stacionare.
Pasak SAM Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus patarėjos Elitos Radkevič, rugsėjį pasirašytas ministro įsakymo pakeitimas keliems šimtams pacientų užtikrins geresnį reabilitacinį atsistatymą.
„Sulaukiame vis daugiau gydytojų prašymų pratęsti pacientų siuntimų terminus dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Atsižvelgdami į tai, nusprendėme koreguoti iki šiol paslaugos teikimui galiojusį 21 kalendorinės dienos laikotarpį iki dviejų mėnesių – tai padės visiems pacientams, taip pat ir onkologiniams, sudaryti geresnes sąlygas stacionarinės reabilitacijos paslaugoms gauti“, – sako E. Radkevič.
Pasak jos, iki šiol ambulatorines reabilitacijos paslaugas, įskaitant ir pradines reabilitacijos paslaugas, galėjo gauti daugiau nei tūkstantis onkologinėmis ligomis sergančiųjų pacientų. Dar 3 tūkstančiai galėjo gauti stacionarines reabilitacijos paslaugas.
„Vis daugiau onkologinėmis ligomis sergančių pacientų skiriamas specifinis gydymas dienos stacionare, nors anksčiau dalis jų gaudavo ambulatorinį gydymą. Ministro įsakymo pakeitimas reikalingas plečiant dienos stacionaro paslaugų teikimą ir matant didėjantį poreikį gauti tokias medicininės reabilitacijos paslaugas“, – teigia ministerijos atstovė.
Specializuotą onkologinę pagalbą Lietuvoje teikia šešios gydymo įstaigos: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universiteto ligoninė, Respublikinė Šiaulių ligoninė ir Respublikinė Panevėžio ligoninė.
Ministerija: Pociūnų ir Alytaus aerodromai nėra svarbūs nacionaliniam saugumui
Seimui svarstant grąžinti Pociūnų ir Alytaus aerodromus į strateginės infrastruktūros sąrašą, Susisiekimo ministerija siūlo Vyriausybei tam nepritarti. Anot jos, šie aerodromai pritaikyti tik mažajai bei sportinei aviacijai, jų vieta netinkama sąjungininkų pajėgoms ar gynybos operacijoms.
Be to, jų infrastruktūra nereikalinga valstybinės mobilizacijos užduotims, nurodoma ministerijos parengtame Vyriausybės išvados projekte.
„Šių aerodromų neplanuojama naudoti krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo užtikrinimo reikmėms, todėl netikslinga juos įtraukti į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąrašą“, – teigia ministerija.
„Ir kituose nacionaliniuose strateginiuose dokumentuose, įtvirtinančiuose krašto apsaugos ir nacionalinio saugumo strateginius tikslus ir konkrečius veiksmus jiems pasiekti, nenumatyta naudoti Pociūnų aerodromo ir Alytaus aerodromo ir jų plėtoti“, – nurodo ministerija.
Anot jos, įtraukus šiuos aerodromus į sąrašą, būtų apribotos savivaldybių galimybės juos plėtoti, modernizuoti aplinkines teritorijas, taip pat tai pareikalautų papildomų lėšų apsaugai, kibernetiniam saugumui.
Seimas po pateikimo rugsėjį pritarė siūlymui grąžinti abu aerodromus į sąrašą, iš kurio jie buvo išbraukti 2018 metais. Vienas iš projekto iniciatorių, Seimo narys Andrius Kupčinskas, teigė, kad vykstant karui netoli Lietuvos sienų šių objektų svarba labai išaugo.
Projektą Seimo posėdyje numatoma svarstyti spalio 19 dieną.
Raigardo kelio poste sulaikyta grynųjų pinigų kontrabanda
Raigardo kelio posto muitinės pareigūnams įkliuvo Baltarusijos pilietis, bandęs į šalį nelegaliai įsivežti 18 tūkst. eurų.
Kaip pirmadienį pranešė muitinė, iš Baltarusijos per Raigardo kelio postą į Lietuvą automobiliu „Mercedes-Benz“ atvykęs Baltarusijos pilietis, nedeklaravęs ir slėpdamas nuo muitinės kontrolės, neteisėtai mėgino įsivežti grynuosius pinigus – 18 tūkst. eurų.
Nelegaliai gabenti pinigai sulaikyti. Dėl grynųjų pinigų kontrabandos pradėtas ikiteisminis tyrimas Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriuje, tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.
Lietuvos muitinė primena, kad kertant ES išorines sienas, privaloma deklaruoti grynaisiais pinigais vežamą didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą ar atitinkamą sumą kita valiuta. Tokiu atveju asmuo turi pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo.
Muitinės pareigūnas gali reikalauti deklaruoti mažesnę nei 10 tūkst. eurų gabenamų grynųjų pinigų sumą, jeigu įtaria, kad esama neteisėtos veiklos, susijusios su pinigų plovimu, teroristų finansavimu ar kitais teisės aktų pažeidimais.
Numatytos kompensacijos nušalusiems sodams – per mažos
Ūkininkams, kurių sodai ir uogynai nukentėjo nuo šių metų pavasario šalnų ir vasaros sausros, bus kompensuojama 60 proc. nuostolių – tam ketinama išdalinti 2,1 mln. eurų. Tai numatyta šią savaitę žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasirašytose paramos taisyklėse.
„Pareiškėjams kompensuojama 60 proc. apskaičiuotų nuostolių sumos“, – rašoma dokumente.
Tačiau jei prašoma parama viršys numatytą sumą, ji kiekvienam ūkininkui proporcingai bus mažinama.
Verslinių sodų savininkams tokios kompensacijos atrodo per mažos – jie teigia nuskynę tik apie trečdalį derliaus ir norėtų gauti bent 80 proc. kompensacijas. Tuo metu dalis smulkiųjų sodininkų paramos net nesikreips – nesitikėjo kompensacijų, todėl šalnų apkandžiotų medžių nefiksavo.
86 uogų augintojus vienijančios Lietuvos uogų augintojų asociacijos vadovas Tautvydas Gurskas teigė, kad kompensavimo tvarka asociaciją tenkina.
Tuo metu 38 augintojus, turinčius apie 2 tūkst. hektarų vaismedžių, vienijančios Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė pabrėžė, kad tokios paramos neužteks.
Pasak jos, į paramos schemą įtraukti ir versliniai sodai, ir tie, kurių obuoliais prekiaujama turguje, be to, ministerijos buvo prašoma paramos „lubas“ fiksuoti ties 80 proc. bei jos neišdalinti visiems vienodai, nes sektorius labai skirtingas.
„Versliniai sodai iš derliaus gyvena, moka visus mokesčius, o smulkūs sodininkai išsiparduoda turguose“, – aiškino V. Kuliešienė.
Pasak jos, šiemet obuolių augintojai gavo apie 25–30 proc. trejų metų vidutinio derliaus.
„Esame labai nukentėję, ypač kai kurie regionai, pavyzdžiui, Pasvalio, Biržų, Panevėžio. Žiūrint į vienas veisles atrodė, kad yra obuolių, bet kai dabar suskynėm, išrūšiavom, pamatėme, kad gavome tik trečdalį derliaus ar 25 proc. O kiti Anykščių regione gavo daugiau“, – teigė ji.
Verslininkė mano, kad lietuviškų obuolių trūks: „Saugyklose pridėta mažai“.
Į paramą pretenduosiantys ūkininkai turi būti deklaravę arba pradėję deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius bent vienerius metus 2020–2023 metais.
Seimas pradėjo svarstyti partizanų būrių ir karo komendantūrų įteisinimą
Įgyvendinant visuotinės gynybos principą, kad kuo daugiau žmonių būtų įtraukti į valstybės gynimą, Seime pradėta svarstyti iniciatyva įteisinti ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetus, karo komendantūras.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nors teigė iš esmės palaikąs idėją, tvirtino, kad projektą reikės ne taisyti, o perrašyti.
„Kai organizuojame mūsų gynybą, dažnai kalbame apie NATO kolektyvines saugumo garantijas, apie sąjungininkų buvimą čia, apie mūsų kariuomenės parengties ir kovinės galios stiprinimą. Tai mes gana sėkmingai darome. Bet yra trečias ramstis, tai yra visuomenės įsitraukimas į gynybą, komendantūrų kūrimas, jų reglamentavimas“, – šią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė vienas iš jo iniciatorių Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, siūlomos įteisinti komendantūros karo atveju sudarytų užnugarį šalies gynėjams.
Pagal projektą, karo komendantūra būtų valstybės institucija su patvirtinta struktūra, kuri remtų karo komendantą, teikdama jam pasiūlymus, administruodama žmogiškųjų išteklių kaitą komendantiniame vienete ir užtikrindama kitų ginkluotųjų pajėgų vado karo komendantui skirtų užduočių vykdymą.
Komendantūros turėtų karo komendantams pavaldžius vienetus, sudarytus iš rezervo karių, komendantinių šaulių, kitų apmokytų žmonių.
Pasak L. Kasčiūno, be rezervo karių ir komendantinių šaulių, prie komendantinių vienetų galėtų prisidėti medžiotojai, kiti ginklų savininkai.
„Dabar Seimo narys Justinas Urbanavičius, parengtojo rezervo karys, nežino, ką jam daryti. (…) Gal po šio įstatymo jis jau žinos, kad galėtų būti komendantūroje. Kęstutis Vilkauskas taip pat turi žinoti savo vietą. Andrius Palionis – medžiotojas, bet galbūt irgi nori tapti komendantūros dalimi. Bus patikra, apmokymai, priesaika – ir tu jau žinai savo vietą“, – aiškino NSGK vadovas.
Jis teigė šiomis pataisomis siekiantis sukurti sistemą, kad kiekvienas žmogus, kuris norėtų prisidėti prie šalies gynybos komendantūrose, žinotų, kam savo savivaldybėje paskambinti ir pranešti apie savo norus, kad būtų įtrauktas į mokymus ir pačią gynybos struktūrą.
Patalpomis komendantūras turėtų aprūpinti savivaldybės, ryšio ir informacinėmis sistemomis bei ginkluote, specialiosiomis priemonėmis teritorinei apsaugai – kariuomenė.
Karo komendantūros savo veiklą aktyvuotų įvedus karo padėtį.
„Komendantūros yra kova su diversinėmis grupėmis, kurios karo padėties metu visada bus didžiulis iššūkis, tai yra infrastruktūros apsauga, kritinės infrastruktūros apsauga, ypač kai kuriose savivaldybėse, tai yra evakuacijos procesų valdymas, tai yra parama gyvybinėms funkcijoms, nes valstybė ir karo padėties metu turi egzistuoti, turi veikti. Todėl šiame įstatymo projekte mes ir siūlome labai tiksliai reglamentuoti komendantūrų veiklą“, – sakė L. Kasčiūnas.
Įstatymo pataisomis būtų įteisinami ir koviniai ginkluoto pasipriešinimo, partizanų vienetai. Įvedus karo padėtį, jie būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms.
Pataisomis reglamentuojama jų sudarymo, atrankos, patikros, mokymų, sąveikos su ginkluotosiomis pajėgomis ir aprūpinimo tvarka.
Ginkluoti pasipriešinimo ir partizanų būriai būtų sudaromi savanoriškumo pagrindu iš pilnamečių piliečių, kurie turi teisę įsigyti ir turėti ginklą, netarnauja Lietuvos kariuomenėje, nėra institucijų, kurios įvedus karo padėtį tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, pareigūnai ar nariai, nėra įtraukti į civilinį mobilizacinį personalo rezervą, vykdantys ginkluotos gynybos ar teritorinės apsaugos užduotis.
Pagal projektą, įvedus karo padėtį, į ginkluotąsias pajėgas būtų įtraukti ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervai, taip pat ginkluotosioms pajėgoms būtų priskirti komendantiniai Lietuvos šaulių sąjungos ginkluoto pasipriešinimo vienetai.
Seime per projekto pateikimo procedūrą krašto apsaugos ministras A. Anušauskas kalbėjo prieš projektą, tačiau balsuodamas jį palaikė.
Jis tvirtino esąs ne prieš pasiūlytas idėjas, tačiau, anot jo, projektą reikės perrašyti.
Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkritį.
Runkelių augintojų derlius netenkina, perdirbėjai planuoja didesnę gamybą
Cukrinių runkelių augintojai šiemet patiria išbandymų – cukringumas kol kas nesiekia bazinio, derlingumas svyruoja, o supirkimo kainas padidinusios įmonės planuoja runkelių perdirbti daugiau nei pernai, rašo portalas „Valstietis“.
„Šiemečiai lūkesčiai bliūkšta. Jeigu mūsų ūkininkai planavo gauti fiksuotą sumą už numatytą bazinį cukringumą, tai gaus mažiau“, – sako vidurio Lietuvos ūkininkus vienijančio žemės ūkio kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ vadovas Mindaugas Garuckas.
Į bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ pristatytų saldžiųjų šaknų vidutinis cukringumas spalio pradžioje sudarė apie 15 proc., kai bazinis – 16 proc. M. Garucko pastebėjimu, šiemet labai šilta rudens pradžia, todėl cukriniai runkeliai tęsia vegetaciją, žaliuoja, veši, bet nepradeda kaupti cukraus.
„Kėdainių krašto cukriniai runkeliai“ duomenimis, šiemetis runkelių derlingumas svyruoja – vieni ūkiai kasa vidutiniškai per 80 tonų iš hektaro, kiti – 40 tonų.
Seniausias Lietuvoje Marijampolės cukraus fabrikas šiemet planuoja perdirbti 300 tūkst. tonų runkelių, o tai būtų 100 tūkst. tonų daugiau nei pernai. Apie 40 proc. augs ir gamybos apimtys. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet maždaug 40 proc. padidėjo ir runkelių supirkimo kaina.
Įmonės „Lietuvos cukraus fabrikas“ direktorius Augustas Obuchavičius sakė, kad už 16 proc. cukringumo saldžiąsias šaknis žemdirbiai gaus 50 eurų už toną. Šį sezoną „Lietuvos cukraus fabrikas“ bus pagaminta apie 40 tūkst. tonų baltojo cukraus.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją