Kasdien kiekvienas normalus žmogus laukia naujienų iš Rusijos užpultos Ukrainos, tikėdamasis, kad jos bus kuo geresnės Ukrainai, kuri ginasi nuo teroristinių rusų išpuolių. Kiekvieną dieną ir naktį be jokių skrupulų ir pertraukų Rusija bombarduoja raketomis ir iranietiškais dronais ne tik karinius, bet ir civilinius Ukrainos objektus. Žudomi niekuo nekalti civiliai, seneliai ir vaikai. Raketos krenta ant mokyklų, ligoninių ar maitinimo įstaigų. Kiekvieną dieną sužinome apie vis didesnius teroristinės Rusijos kariuomenės nusikaltimus. Ir kai jau ima atrodyti, kad peržengtos visos ribos, vėliau pamatome dar baisesnius dalykus. Lyg blogis turėtų neišsemiamą siaubo limitą. O gal taip šiame pasaulyje ir yra? Gėris tyliai rūko kamputyje, susidūręs tiesiog su apokaliptiniu blogiu, o katalikų po mirties niekadėjams žadamas pragaras yra tikra sanatorija, palyginus su Ukrainos teritorijoje siaučiančiu blogiu.
Kol visos mūsų mintys buvo nukrypusios į didvyriškai besiginančią ir net kontratakuojančią Ukrainą, spalio pradžioje Artimuosiuose Rytuose sprogo dar vienas per ilgus dešimtmečius rusenančios neapykantos židinys. Gausios palestiniečių teroristų pajėgos iš Gazos ruožo itin netikėtai ir žvėriškai smogė Izraeliui. Pastaroji valstybė su palestiniečiais kariauja nuolat, o normalūs ar bent kiek padoresni santykiai tarp jų išlieka itin trumpam. Galima tik spėlioti ir kelti įvairias hipotezes, kodėl Izraelis, kurio karinę gynybą pavyzdine laiko daugelis pasaulio valstybių, buvo užkluptas visai nepasiruošęs. Žydų valstybė sumokėjo itin didelę kainą: nužudyta beveik pusantro tūkstančių taikių gyventojų, šimtai paimta į nelaisvę. Palestiniečiai žydus žudė pačiais rafinuočiausiais ir klaikiausiais būdais. Normaliam kariui užtenka priešą tik nukauti. O pamišusiems palestiniečiams ir rusams reikia aukas nužudyti itin žiauriai. Visi prisimename Bučos tragediją, kurioje baisiau už laukinius žvėris elgėsi teroristinės Rusijos kariai. Islamo teroristai šimtams kūdikių nupjovė galvas, tik patvirtindami, kad su homo sapiens neturi nieko bendro.
Kam naudingas Izraelio ir Palestinos karas. Atsakymas trumpas ir nekeliantis absoliučiai jokių abejonių: Rusijai ir Iranui. Rusija visa laiką rėmė raudonuosius ir kitokio plauko teroristus kiekviename žemės kampelyje. Šiai valstybei itin paranku, kad nors trumpam beveik viso pasaulio dėmesys nukrypo nuo karo Ukrainoje. Pasaulis jau toks yra, kad naujas dirgiklis ir blogos naujienos yra stipresni, palyginus su ne tokiais naujais.
O naudos Rusijai iš žydų ir islamo teroristų konflikto kuo toliau, tuo daugiau. Senosios Europos gatves užplūdo milžiniškos ir itin agresyvios demonstracijos, palaikančios Gazos ruožą ir palestiniečius. Tai ne šiaip sau nekaltos eisenos, o agresyvūs išpuoliai, pasibaigiantys riaušėmis. Kažkada Vakarų Europa padarė milžinišką klaidą priėmusi milijonus arabų. Dabar tikri vokiečiai ar prancūzai neretai savo valstybėse jaučiasi kaip svečiai. Musulmonai be jokio ginklo nukariavo senosios Vakarų Europos demokratijas, kurių itin prasta demografinė padėtis. Jeigu europiečio šeimoje auga du ar trys vaikai, tai musulmonai jų turi septynis, aštuonis ar dar daugiau.
Jeigu Ukraina gana sėkmingai ginasi nuo Rusijos antpuolių, o vietomis netgi atkovoja savo užgrobtas teritorijas ir daro nemenką pažangą, tai Vakarų Europos reikalai, kurios miestus užtvindė čia jau gimę ir užaugę musulmonai, daug kartų prastesni.