Žinomą keliautoją, žurnalistą, kulinarą Vytarą Radzevičių daug metų buvome įpratę matyti tolimose kelionėse, ragaujantį egzotiškų kraštų patiekalus, bendraujantį su įvairių pasaulio šalių gyventojais. Tačiau prieš kelerius metus šio žmogaus gyvenimas iš esmės pasikeitė, jis keliones po tolimus kraštus, namus Vilniuje iškeitė į sodietišką gyvenimo būdą Dzūkijoje.
Dabar Vytarą dažnai galima matyti Merkinėje, kur ant įspūdingo Nemuno ir Merkio santakos skardžio veikia jo įsteigtas vasaros restoranas, kur jis aktyviai dalyvauja šio miestelio bendruomenės kultūriniame gyvenime. Vytarą sekmadieniais galima sutikti ir Ryliškių bažnyčioje, kur jis su žmona Laisve dažnai apsilanko, taip pat to paties miestelio parduotuvėje, kur jis kiekvieną savaitę perka „Dainavos žodį“.
Vytaras džiaugiasi tokiais savo gyvenimo pokyčiais ir kuria naujus planus, kaip padidinti šio Dzūkijos krašto patrauklumą.
Apie tai, kaip Vytarui sekasi gyventi Dzūkijoje, galime kiekvieną sekmadienį stebėti televizijos laidoje „Vytaro ferma“. O mes norime apie tai sužinoti iš pirmų lūpų.
Apie gyvenimą kaime, regioninės spaudos svarbą, naujus savo darbus kalbamės su V. Radzevičiumi.
– Kada prasidėjo Tavo kelias į sodybą?
– Sodybą netoli Merkinės, Alytaus rajone, įsigijau prieš dešimt metų, o nuolat ten gyvenu ketverius metus, į Vilnių nuvažiuoju gal vieną kartą per mėnesį, jau esu Dzūkijos gyventojas – čia registruotas, čia balsuojantis, tai kaip ir vietinis. Į bažnyčią čia einu, važinėju į Merkinę, juk netoli, apie dešimt kilometrų.
– Vytarai, kaip atsitiko, kad Tavo gyvenimas persikėlė į Dzūkiją?
– Labiausiai dėl to kaltas gamtos šauksmas, man patinka tokios vietos, kur daug gamtos, pavyzdžiui, Aliaska, Australija. Manau, kad ir Lietuva ta prasme dėkingas kraštas, nes turime daug miškų, daug gamtos. Pas mus per pusvalandį iš bet kurio miesto gali pasiekti gamtą, lyginant su kitomis šalimis, tai yra labai didelis privalumas. Nuo mažumės daug keliaudavau su tėčiu, man patikdavo būti miškuose, prie ežerų. Ir taip susiklostė, kad mano svajonė išsipildė – apsigyvenau gamtoje.
Kai pamatėme tą sodybos vietą, per penkiolika minučių apsisprendėme ją įsigyti. Pradžioje ten tik vasarojome, galvojome, jog ten nuolat gyvensime, kai išeisime į pensiją. Bet tvarkėmės sodybą ir paskui nusprendėme nelaukti pensijos ir prieš kelerius metus apsigyvenome sodyboje.
– Lietuvoje jau antrą dešimtmetį stebima tendencija miestiečiams keltis gyventi į kaimą. Tačiau nemaža jų dalis tyliai skundžiasi, kad kaime reikia labai daug dirbti. Ar Tau nekilo tokių minčių, ar nenusivylei gyvenimu kaime?
– Kaime taisyklė paprasta – čia visada yra darbo. Tvarkai vieną kampą, paskui pamatai, kad jau reikia tvarkyti kitą kampą, taip ir kruti nuolat. Veiklos daug, ji yra nuolatinė, visi, kas gyvena sodybose, tai puikiai žino. Bet fizinis darbas man patinka, jis pakeičia man sportą, kuriuo anksčiau aktyviai užsiiminėjau – žaidžiau futbolą, rankinį. Tas fizinis darbas sodyboje man suteikia galimybę judėti ir palaikyti gerą fizinę formą. Ūkio darbai – puikus fizinis aktyvumas ir poilsis galvai.
– Ar bendrauji su vietos gyventojais?
– Labai aktyviai bendrauju. Čia labai puikūs, draugiški žmonės, ypač daug bendrauju su kaimynais, kurie gyvena už pusės kilometro. Šnekam, susitinkam, visokių veiklų sugalvojam, gyvenimas aktyvus, bendruomeniškas. Manau, kad man pavyksta su jais sutarti.
– Kitas Tavo kaimiško gyvenimo aspektas – veiklos Merkinėje. Tiesa, Merkinės netinka vadinti kaimu. Atrodo, kad ten vykdai kažką panašaus į misionierišką veiklą?
– Merkinė turi stebuklingą aurą, labai turtingą istoriją, beveik kaip didelio miesto. Bendruomenė, kuri gyvena Merkinėje, yra ypatinga, norisi su ja nuveikti daug naudingų darbų. Merkinėje vasaros sezonu veikia mano lauko restoranas, netrukus restauruotame pastate planuoju atidaryti ištisus metus veikiantį restoraną.
– Įkūrei „Merkinės fabriką“. Kokia jo paskirtis?
– Stengiamės, kad „Merkinės fabrikas“ taptų nauju kultūros centru. Tai turėtų būti keliautojų centras, vieta, kur žmogus gali rasti kultūrą, keliones, maisto kultūrą, turime didelį norą, kad tai būtų veikiantis, populiarus traukos taškas, į kurį žmonės atvyktų iš visos Lietuvos puikiai praleisti laiką.
– Televizija šiuo metu transliuoja įdomų projektą – „Vytaro ferma“, kur pasakojama apie Tavo gyvenimą kaime. Vienoje iš naujausių šio projekto laidų buvo rodoma, kaip Vytaras skaito Alytaus regiono laikraštį „Dainavos žodis“ ir ten ieško skelbimų, kad galėtų nusipirkti ožkyčių. Vytarai, ar tai buvo tik dėl žiūrovų įdomumo surežisuota scena, ar pats tikrai skaitai vietinę spaudą?
– Vilniuje aš jokių laikraščių neskaitau, nes jie yra kaip ir išnykę. Viską atperka internetinė žiniasklaida. O čia man, kaip Alytaus rajono gyventojui, tas vietinis laikraštis yra įdomus ir naudingas. Tai yra pagrindinis šaltinis sužinoti, kas vyksta tavo krašte. Kiekvieną savaitę važiuoju į Ryliškių parduotuvę ir ten perku savaitraštį „Dainavos žodis“. Jį perskaitau, peržiūriu visus skelbimus, tai žmonėms tikrai svarbus dalykas, nes vietines naujienas geriausiai sužinoti per vietinį laikraštį.
Regionuose gyvenantys žmonės labiau skaito laikraštį, o ne internetą, juk internete nesužinosi vietos naujienų, ten daugiau nacionalinės žinios. Vietinis laikraštis čia atlieka svarbią funkciją – per skelbimus gali surasti sau naudingų dalykų, o skaitydamas straipsnius, sužinoti svarbiausias krašto naujienas: kas vyko, vyksta, kas numatoma. Man, kaip šio krašto gyventojui, tai labai svarbu.
– Tris žiemas praleidai kaime. Ar malkų nepritrūkai?
– To gero tai tikrai turime į valias, po šios audros radau dar du nuverstus medžius, tai reiks tvarkyti. Kad ir kokia šalta būtų žiema, malkų nepritrūksime.
– Kokie Tavo planai penkeriems metams?
– Reikia pabaigti tvarkyti ūkį, atidaryti restoraną Merkinėje, kuris veiks ištisus metus, gerai leisti dienas, dalyvauti bendruomenės gyvenime. Manau, kad dar kokių idėjų atsiras, juk man jų niekada netrūko.
– O nepasiilgsti kelionių?
– Jos niekur nedingo, mes vis kur nors išvažiuojame. Daug judu po Lietuvą, nes iš čia visur puikus susisiekimas, daug neatrastų dalykų.
„Vytaro ferma“ – sekmadienį 17.20 val., per TV3.
„Dzūkų žinių“ informacija