„Kuo norėtum būti?“ – kada to klausėte žmogaus, kuriam per 30?
Įprasta šio klausimo klausti penkiamečio, penkiolikmečio ar abituriento prieš jo brandos egzaminus.
O kas po to?
Galiojimo laikas, kuomet gali svajoti, pradėti, bandyti, – nenustatytas, tad visai nesvarbu, ar jums 15, 20 ar 50, – šis klausimas vienodai aktualus.
Esama profesija etiketės visam gyvenimui neužklijuoja, o žmogui visų durų neuždaro.
Man visuomet labai smalsu paklausti įvairaus amžiaus žmonių, nepriklausomai nuo jų rolės dabuose: o kuo jūs norėtumėte būti?
Vieni profesiją renkasi, nes tai perspektyvu, kiti – iš pašaukimo, dar kiti – „nes tiesiog taip gavosi“. Kad ir kuri šių priežasčių bebūtų jūsų, niekas už jus pačius negali nuspręsti, kada pradėti iš naujo galiojimo laikas baigsis.
Jeigu užduoti šio klausimo subrendusiam žmogui nebedrįstame, reiškia, jau patys atsisveikinome su savo laisve svajoti. Taip pat ir save jau įstatėme į pasirinkimų ir aplinkybių nulemtą poziciją, iš kurios, kaip iš aklavietės, kelio atgal nėra.
Kad ir kaip nesinori to pripažinti, tačiau tas kelias yra. Jis mūsų galvose.
Atitvertas durų, už kurių guli numestos apdulkėjusios svajonės.
Monika
@monikapasakoja