Nesame didžiausi maisto švaistūnai, bet kiekvienoje virtuvėje atsiranda, ką išmesti. Tą patvirtina Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro penkerių metų patirtis, atskirai surenkant maisto atliekas. Jų tyrimai rodo, kad nesuvalgyto maisto ar jo produktų gyventojai išmeta ne itin daug, bet įvairių likučių gaminant maistą susidaro dideli kiekiai.
Per 5 metus – milžiniškas šuolis
Nuo ateinančių metų sausio 1 dienos maisto ir virtuvės atliekas pradeda rūšiuoti visi šalies regionai. Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sistemos savivaldybėse tai vyksta nuo 2018 metų pabaigos.
Per tą laiką iš gyventojų atskirai surenkamų maisto ir virtuvės atliekų išaugo šimtais kartų: nuo 23 tonų 2018 metais (tiek buvo surinkta tik iš gyventojų per mažiau nei tris mėnesius) iki 3 tūkst. 304 tonų 2023 metais (tiek surinkta per 11 mėnesių).
Vos pradėjus atskirai rinkti maisto atliekas, kasmet ėmė ženkliai mažėti iš gyventojų surenkamų mišrių atliekų kiekis: per metus regione vidutiniškai sumažėja 2,5 tūkst. t mišrių atliekų. Šiemet jų surinkta jau 12 400 tonų mažiau nei prieš penkerius metus.
Ta pati tendencija pastebima ir surenkant maisto atliekas iš juridinių asmenų. Alytaus regione tai daroma nuo 2021 m. Šiemet iš juridinių asmenų jau surinkta daugiau kaip tūkstantis tonų atliekų – 400 kg daugiau nei 2021 m. Iš juridinių asmenų surenkamų mišrių atliekų kiekis per trejus metus sumažėjo daugiau kaip 2 tūkst. tonų.
„Šiandien drąsiai galime sakyti, kad maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo procesas pas mus jau yra įsibėgėjęs ir duoda rezultatus, kurių tikėjomės. Panaudodami Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, regione sukūrėme jų surinkimo sistemą ir apdorojimo infrastruktūrą, aprūpinome gyventojus maisto ir virtuvės atliekų surinkimo priemonėmis, pasistatėme vienus moderniausių Europoje biologinio apdorojimo įrenginius ir, svarbiausia, radome bendrą kalbą su gyventojais, kurie vis labiau patiki maisto atliekų rūšiavimo nauda ir būtinybe“, – sako Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas.
Rūšiavimas – geriausias būdas atsisakyti išankstinių baimių
Jis pripažįsta: atskiras maisto atliekų surinkimas, kaip ir kiekviena naujovė atliekų tvarkymo srityje, daugelio gyventojų buvo sutikta be didelio džiugesio.
„Aš viską suvalgau – maisto atliekų neturiu“, – lyg susitarę kartojo nemaža dalis gyventojų, gavusių konteinerius maisto ir virtuvės atliekoms. Kontrolieriai, nuolat vykdantys patikras, šiuos konteinerius iš pradžių rasdavo tuščius arba apytuščius, bet nuolatinis bendravimas ir aiškinimas, kad maisto atliekos – tai ne tik nesuvalgyti likučiai, bet ir visos kitos virtuvėje susidarančios atliekos, netrukus ėmė duoti rezultatų.
Jau pirmaisiais maisto atliekų rūšiavimo metais buvo pastebėta: kartą pabandęs šias atliekas rūšiuoti žmogus atgal nebegrįžta. Viena vertus, jis įsitikina, kad tai paprastas, jokių papildomų pastangų nereikalaujantis procesas, kita vertus, pamato, kiek iš tiesų išmeta maisto bei nepanaudotų produktų. Ir pradeda labiau taupyti!
„Rūšiavimas – geriausias būdas atsikratyti išankstinių įsitikinimų ir baimių. Pradedi rūšiuoti ir pamatai, kad tai ir naudinga, ir nesudėtinga. Atsiranda vidinė motyvacija ir pasitenkinimas, kad elgiesi teisingai. Kai žmogus sąmoningai elgiasi su atliekomis, jis sąmoningai ir atsakingai elgiasi ir kitose gyvenimo srityse“, – pastebi A. Reipas.
Trūksta sisteminio požiūrio ir nacionalinės infrastruktūros
Maisto ir virtuvės atliekos Alytaus regione apdorojamos sausuoju anaerobiniu būdu, išgaunant biodujas, kurios panaudojamos elektros gamybai. Pagaminamos elektros užtenka visam įmonės technologijų parkui ir dar parduodama į rinką. Galutinis produktas, kuris gaunamas iš perdirbtų maisto ir virtuvės atliekų, yra kompostas – per metus iš šių atliekų pagaminama beveik 3 tūkst. tonų komposto.
„Mes nuo pat pradžių neimitavome maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir nedarėme to vien dėl to, kad būtų formaliai įvykdytas Europos Komisijos reikalavimas. Darėme tai suvokdami, kad atskiras maisto ir virtuvės surinkimas yra būtinybė, be kurios neįmanomas savivaldybėms ir regioniniams atliekų tvarkymo centrams keliamų užduočių vykdymas, ir kūrėme visą reikiamą infrastruktūrą. Tai nebuvo lengva, nes buvome ne tik pirmieji, bet ir vieni – nebuvo ir, reikia pripažinti, iki šiol nėra aiškios valstybės politikos, sisteminio požiūrio, nacionalinės maisto atliekų tvarkymo infrastruktūros, tad kiekvienas regionas priverstas ieškoti savų sprendimų ir mokytis iš savų klaidų“, – sako ARATC vadovas.
Ateičiai – ambicingi planai
Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane numatyta užduotis iki 2024 m. aprūpinti namų ūkius biologinių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose daugiau nei 2 tūkst. gyventojų, Alytaus regione faktiškai jau įgyvendinta.
Priemonėmis maisto ir virtuvės atliekų surinkimui yra aprūpinti visi regiono miestų ir miestelių gyventojai: jiems išdalinti individualūs ar įrengti bendro naudojimo konteineriai, duoti specialūs kibirėliai maisto atliekoms, į kuriuos atliekas rekomenduojama mesti su įprastais plastikiniais arba popieriniais maišeliais. Popieriniai maišeliai apdorojami kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis, plastikiniai – įrenginiais atskiriami ir tvarkomi atskirai.
Todėl ateičiai regionas turi ambicingesnius tikslus: planuojama iki 2025 m. išplėsti maisto ir virtuvės atliekų surinkimo apimtis, jas renkant ir iš gyvenviečių, turinčių mažiau nei 2 tūkst. namų ūkių (jei tai bus ekonomiškai efektyvu), bei aprūpinant konteineriais ir kibirėliais visus juridinius asmenis teritorijose, kur vykdomas maisto atliekų surinkimas.
„Mūsų regiono penkerių metų patirtis rodo, kad maisto atliekų atskiras surinkimas yra pats svarbiausias ir didžiausią ekonominį efektą duodantis darbas, į kurį įsitraukia vis daugiau gyventojų, o geriausi rezultatai pasiekiami ten, kur savivaldybių politikai ir administracijos palaiko rūšiavimo ir kultūringo atliekų tvarkymo idėjas“, – sako ARATC direktorius A. Reipas.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro inf.