Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Trečdalyje savivaldybių pasiektas susirgimų gripu ir peršalimo ligomis epideminis lygis
Praėjusią savaitę dar padaugėjo sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Daugiau nei trečdalyje savivaldybių pasiektas epideminis lygis.
NVSC duomenimis, lapkričio 27–gruodžio 3 dienomis bendras sergamumo rodiklis siekė 1603 atvejų 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 1404,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo rodiklis praėjusią savaitę registruotas Panevėžio apskrityje – 1210,6, didžiausias – Vilniaus apskrityje – 1858.
Epidemiologinė situacija vertinama kompleksiškai, tai yra vertinami tiek gripo, tiek COVID-19 ligos, tiek kitų ŪVKTI rodikliai.
„Šiuo metu sergamumo pakilimas fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse“, – teigiama pranešime.
Praėjusią savaitę epideminį sergamumo lygį pasiekė 22 savivaldybės, tai yra peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą.
NVSC specialistų teigimu, kol kas situacija tiek ugdymo įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra įprasta. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 18 asmenų: 11 vaikų iki 17 metų ir septyni vyresni nei 65 metų asmenys. Intensyvios terapijos skyriuje gydytas vienas vaikas iki 2 metų.
Anot centro, nuo rugsėjo mėnesio sezoninio gripo vakcina jau pasiskiepijo 204 509 asmenys. Nuo spalio COVID-19 vakcina pasiskiepijo 44 747 asmenys.
„Sodra“: žmonių pajamos trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei infliacija
Lietuvos gyventojų pajamos trečiąjį šių metų ketvirtį toliau augo – augimas buvo spartesnis negu infliacija, rodo naujausia „Sodros“ apžvalga.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamos „į rankas“ liepą–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, augo 10,7 proc., o metinė infliacija buvo 3,7 proc.
Pasak K. Zitikytės, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios mėnesio algos didinimas 15,1 proc. (nuo 730 eurų 2022 metais iki 840 eurų 2023 metais), taip pat didesnė valstybės tarnautojų, pareigūnų, biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginė alga.
„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentų iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – teigė ji.
Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos liepą–rugsėjį didėjo 11,7 proc. (209 eurais) iki 1989 eurų, o „į rankas“ – 10,7 proc. (119 eurų) iki 1235 eurų.
Atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai – ryškiausias pokytis buvo statybose: per metus padidėjo 18,8 proc. iki 1483 eurų (iki mokesčių). Tačiau, K. Zitikytės teigimu, „į rankas“ statybininkai gauna apie 970 eurų – mažiau nei vidutiniškai šalyje.
„Sodros“ duomenimis, apdraustųjų skaičius šiemet padidėjo 10 tūkst. iki 1,352 mln.
Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.
„Jei žiūrint, kur prieš metus jie dirbo, tai nedarbo išmokas gaunančiųjų gretas papildė apdirbamojoje gamyboje, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje dirbę žmonės“, – sakė K. Zitikytė.
K. Zitikytė pažymėjo, kad labiausiai mažėjo baldų ir medienos pramonėje dirbančiųjų skaičius.
Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžetą
Seimas po daugiau nei tris valandas trukusių svarstymų antradienį priėmė 2024 metų valstybės biudžetą.
Už jį balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 52 parlamentarai, o vienas politikas susilaikė.
Už biudžetą balsavo visi konservatoriai ir Laisvės frakcijos nariai bei 11 iš 12 Liberalų sąjūdžio atstovų. Vienintelis iš opozicijos už biudžetą balsavo „valstietis“ Antanas Vinkus.
Seimui priėmus biudžetą, Prezidento atstovas Ridas Jasiulionis BNS nekomentavo, ar šalies vadovas Gitanas Nausėda pasirašys įstatymą, ar vetuos. Sprendimui priimti jis turi 10 dienų.
Didžiąją dalį įstatymo priėmimo laiko antradienį parlamentarai svarstė Seimo narių siūlymus, kuriems išvakarėse nepritarė Vyriausybė.
Visi jie, įskaitant iniciatyvas numatyti papildomas lėšas pedagogų, prokurorų, aplinkosaugininkų algų kėlimui ar įvairiai infrastruktūrai, buvo atmesti, todėl 2024-ųjų valstybės biudžetas liko toks, kokį jį po kelis mėnesius trukusių svarstymų pirmadienį palaimino ministrų kabinetas.
Norint, kad Seimo narių pasiūlymai, kuriems nepritarė Vyriausybė, būtų priimti, už juos turėjo balsuoti ne mažiau kaip pusė – 71 – parlamentarų. Tačiau pasiūlymus antradienį svarstė apie 50–60 Seimo narių, dauguma jų buvo iš opozicinių frakcijų.
Daugelis valdančiųjų diskusijose dėl Seimo narių pasiūlymų apskritai nedalyvavo.
Konstitucinis Teismas: P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką
Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad už kitą parlamentarą balsavęs Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Po šio teismo sprendimo P. Gražulio apkaltos klausimas grįš į Seimą, jis spręs dėl parlamentaro mandato panaikinimo.
KT konstatavo, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.
„Šiuo veiksmu Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – išvadą perskaitė KT pirmininkas Gintaras Goda.
Advokatų garbės teismas nutraukė I. Vėgėlės drausmės bylą neįžvelgęs pažeidimų
Advokatų garbės teismas nutraukė advokato Igno Vėgėlės drausmės bylą dėl jo viešų pasisakymų, nenustatęs, kad jais būtų pažeista profesinė etika.
„Sprendimas toks, kad Garbės teismas nutraukė drausmės bylą, nenustatęs advokato profesinės etikos pažeidimų“, – BNS antradienį sakė Advokatų garbės teismo pirmininkė Dalia Foigt-Norvaišienė.
„Motyvai – galime tik pasakyti, kad nenustatėme, kad jis pažeidė kokią nors savo profesinę etiką (…), nenustatyta, kad tokie pažeidimai susiję su profesine veikla. Tokių pažeidimų, kaip nesąžiningas elgesys, nemandagus elgesys, mes irgi nekonstatavome“, – tvirtino ji.
Drausmės byla advokatui buvo iškelta pernai rugsėjį teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos iniciatyva, jai argumentuojant, kad I. Vėgėlė, pasisakydamas apie asmenų, kurie organizavo paramą COVID-19 pandemijos metu ir karo Ukrainoje metu, veiklą galėjo suklaidinti visuomenę, sudarydamas prielaidas nepagrįstai abejoti nurodytų asmenų veiklos sąžiningumu ir skaidrumu.
I. Vėgėlė praėjusią savaitę pranešė dalyvausiantis 2024 metų Prezidento rinkimuose.
Viešame komentare pernai liepos viduryje I. Vėgėlė kėlė abejones dėl paramos medikams per koronaviruso pandemiją ir Rusijos užpultiems ukrainiečiams rinkimo skaidrumo.
„Atskleidžiu paslaptį – nė vienas subjektas, teikęs paramą ar labdarą per pandemiją, šios pareigos laiku (iki gegužės 1 dienos) neatliko. Gal nebuvo jokios paramos? Tas pats ir su pagalba Ukrainai? Atviras ir viešas klausimas: ar VMI nubaudė kokią įstaigą ar įmonę, gal girdėjome apie patikrinimus? Ne, baikit, kam? Gavai labdaros ir – į užsienį pokerio žaisti. Žiūrėk, ir išloši labdaringus pinigus…“ – naujienų portale „Delfi“ paskelbtame komentare teigė I. Vėgėlė.
Dėl šio komentaro skundą teisingumo ministrei parašė „Laisvės TV“ įkūrėjas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Nors I. Vėgėlės komentare jis nėra minimas, būtent A. Tapinas organizavo lėšų rinkimo akciją pirkti kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos kariuomenei ir vėliau vyko į JAV žaisti pokerio.
Pasak D. Foigt-Norvaišienės, Advokatų garbės teismo sprendimas nėra galutinis – tiek pats I. Vėgėlė, tiek A. Tapinas bei Teisingumo ministerija, per 14 dienų gavę sprendimą, galės jį dar per 30 dienų apskųsti Vilniaus apygardos teismui.
Pagal įstatymą, drausmės bylą advokatui gali iškelti arba advokatūra, kaip savivaldos institucija, arba teisingumo ministras, sulaukęs skundo. Garbės teismo posėdžiai yra uždari.
Advokatas I. Vėgėlė BNS anksčiau šią bylą įvardijo gėdingiausia advokatūros istorijoje ir žeminančia tiek jį patį, tiek kolegas.
Seime registruotas siūlymas sugriežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams
Seime pirmadienį registruotas siūlymas griežtinti ribojimus Baltarusijos piliečiams, sankcijas prilyginant taikomoms rusams, išimtis būtų palikta tik atvykstantiems dirbti aukštos kvalifikacijos darbą baltarusiams.
„Kadangi pasirodė mūsų žvalgybų vertinimas, kad yra padidėjusi grėsmė iš Baltarusijos specialiųjų tarnybų, kad galimai yra verbuojami migrantai, kurie atvyksta dirbti į Lietuvą ir gauna leidimą gyventi, grįžta, gauna užduotis, saugumo struktūrų darbuotojai taip pat galimai atvyksta į Lietuvą savo juodų darbų dirbti, tai turime apsisaugoti ir kuo labiau kontroliuoti jo srautą, jo visiškai nenutraukiant“, – BNS sakė vienas iš pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad ministerija nuosekliai laikėsi pozicijos, jog sankcijos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi būti vienodos, ir jos keisti neketina, ypač po pastarųjų Valstybės saugumo departamento (VSD) perspėjimų dėl suaktyvėjusio Baltarusijos KGB veikimo.
„Mes matome, ką identifikuoja mūsų VSD, tas grėsmes ir mes nuosekliai laikėmės tos pozicijos vertindami grėsmes, kurios gali kilti iš Baltarusijos piliečių pusės, kurie patenka į Lietuvą, ir mes nekeisime pozicijos, ji liks nuosekli, kokia buvo iki šiol“, – pirmadienį žurnalistams pataisas komentavo A. Bilotaitė.
Ministrė tikėjosi, kad Seimas įvertins pasikeitusią situaciją ir suvienodins ribojimus rusams ir baltarusiams, o šiuo metu Rusijos piliečiams galiojančias sankcijas sakė esant veiksmingas.
„Taip, duoda efektą, drastiškai sumažėjo bandančių atvykti į Lietuvos teritoriją asmenų skaičius, ir tam tikras efektas yra, ir ne tik pas mus, bet ir regiono mastu, ir, vertindami ir saugumo situaciją, tikrai manome, kad verta grįžti ir prie Baltarusijos piliečių panašaus reguliavimo“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Seimo narių registruotos Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisos numato, kad, kaip šiuo metu rusams, būtų stabdomas Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje.
Išimtis būtų taikoma Baltarusijos piliečiams, kurie ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri yra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Tokias pataisas registravo konservatoriai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas bei jo frakcijos kolegos Seimo vicepirmininkas P. Saudargas ir Audronius Ažubalis.
Iniciatoriai atkreipia dėmesį, kad ribojimas būtų taikomas tik pirmiesiems leidimams laikinai gyventi – t. y. atvykstantiems naujiems darbuotojams. Tuo tarpu senieji darbuotojai, jau kartą gavę leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, galėtų juos keisti be ribojimų.
„Būtų stabdomi tiek Rusijos, tiek Baltarusijos piliečių prašymai išduoti leidimą laikinai gyventi ir čia numatomos išimtys, jei tarpininkauja Vyriausybės įgaliota institucija arba tas asmuo jau turi Lietuvos ar Šengeno vizą, arba jau turi leidimą gyventi, arba – jei ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, esantį aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų sąraše“, – sakė P. Saudargas.
Parlamentarai taip pat argumentuoja, kad išimtis leidžiant atvykti, be disidentų, gali būti padaryta tik atvykstantiems aukštos kvalifikacijos darbą norintiems dirbti baltarusiams, nes leidus atvykti visiems tik pagal trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą, tai praktiškai paneigtų nustatytą ribojimą.
„Užsieniečiai, siekiantys bet kokia kaina gauti leidimus gyventi Lietuvoje, bandytų apsimesti trūkstamų profesijų atstovais“, – sako iniciatoriai aiškinamajame rašte.
Parlamentarai taip pat pažymi, kad ribojimai netaikomi Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, turintiems Lietuvos ar kitos Šengeno valstybės vizą, taip pat tarpininkaujant Užsienio reikalų ministerijai gauti vizas humanitariniais pagrindais nuo režimų persekiojimų ir represijų bėgantiems žmonėms.
Šalia siūlomų griežtinti ribojimų, Rusijos ir Baltarusijos demokratams, pilietinės visuomenės atstovams būtų sudaryta galimybė humanitariniais pagrindais prašyti išduoti nacionalinę vizą per išorės paslaugų teikėją užsienyje, jeigu dėl to tarpininkautų Užsienio reikalų ministerija.
Seimo nariai atkreipia dėmesį, kad dabar tokie asmenys gali gauti Šengeno vizas, tačiau Šengeno viza išduodama tik trijų mėnesių buvimo laikotarpiui, o nacionalinė viza – vieneriems metams.
Seimas yra priėmęs įstatymą dėl ribojamų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, tačiau pastariesiems ribojimų buvo įvesta mažiau.
Rusams ir baltarusiams ribojama galimybė gauti Lietuvos vizas, elektroninio rezidento statusą, tačiau Rusijos piliečiams dar papildomai apsunkinta galimybė atvykti į Lietuvą, įsigyti nekilnojamojo turto, taip pat laikinai nepriimami jų prašymai dėl leidimo gyventi šalyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda laikėsi pozicijos, kad Baltarusijos piliečiams turėtų būti taikomos tokios pačios sankcijos kaip rusams, tačiau Seimas atmetė tokį jo veto dėl laisvesnių sąlygų baltarusiams.
VRM ir trys savivaldybės vykdys bandomąjį narkotikų prevencijos projektą
Vidaus reikalų ministerija (VRM) bei Vilniaus, Alytaus miestų ir Klaipėdos rajono savivaldybės įgyvendins Nepilnamečių narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose bandomojo modelio projektą.
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su šių savivaldybių merais pasirašė bendradarbiavimo sutartis.
„Narkotikų prevenciją Lietuvoje vykdo daugybė institucijų ir organizacijų, tačiau didžiausia problema, jog trūksta koordinavimo, aiškaus atsakomybių pasidalijimo, – teigė ministrė. – Šio bandomojo projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas visų prevencijos dalyvių įtraukimui ir jų kryptingam veikimui – subūrėme virš 20 prevenciją vykdančių institucijų ir organizacijų.“
„Bendromis jėgomis turime padaryti viską, kad stabdytume narkotikų plitimą tarp nepilnamečių. Tikimės, jog sukurtas efektyvus narkotikų prevencijos mokyklose mechanizmas ateityje bus pritaikytas visų šalies mokyklų mastu“, – kalbėjo ministrė.
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis pasakojo neseniai susitikęs su Jaunimo tarybos atstovais ir jų paklausęs, ar jie galėtų gauti narkotinių medžiagų. Jis teigė sulaukęs atsakymo: „Per valandą“.
Pasak mero, surengus patikrinimą dėl narkotikų vienoje iš mokyklų ir apie jį iš anksto pranešus tėvams, mokytojams, dalis moksleivių tą dieną išvis neatvyko į pamokas, kiti atėjo su naujomis kuprinėmis.
„Blogiausia, kad nei tėvai, nei mokytojai negali atpažinti narkotinių medžiagų“, – tvirtino N. Cesiulis.
Pasak A. Bilotaitės, nors Lietuvoje ir šiuo metu vykdoma narkotikų vartojimo prevencija, bet ji yra „fragmentiška, trūksta koordinacijos“ – tikimasi, kad tai išspręs naujoji iniciatyva.
Vidaus reikalų ministerijos inicijuotas projektas nuo gruodžio iki kitų metų gegužės 31-osios bus įgyvendinamas septyniose pasirinktose minėtų savivaldybių mokyklose.
„Yra mokykla, kurioje bus taikomos priemonės, ir yra kontrolinė mokykla, kurioje nebus taikomos priemonės tam, kad būtų galima pataikyti tą patį priemonių efektyvumą ir turėti tuos tyrimo objektyvius rezultatus“, – kalbėjo ministrė.
Kad projektas būtų efektyvesnis, konkrečių mokyklų sąrašas neskelbiamas.
Elektros kaina Lietuvoje per savaitę augo 18 proc. – „Litgrid“
Esant didžiausiam šiemet elektros suvartojimui, sumažėjus vėjo jėgainių gamybai bei sustojus branduoliniams reaktoriams Švedijoje ir Suomijoje, vidutinė didmeninė praėjusios savaitės elektros energijos kaina, palyginti su ankstesne, „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 18 proc. iki 148 eurų už megavatvalandę (MWh).
Lapkričio 27–gruodžio 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina buvo aukščiausia šiais metais.
„Tam įtakos turėjo trečiadienį sustojusios dvi branduolinės jėgainės Šiaurės Europoje. Suomijoje sustojęs 1,6 gigavato galios Olkiluoto 3-ias reaktorius buvo neprieinamas iki ketvirtadienio vakaro, o Švedijoje esantis 1,1 gigavato galios Ringhals 4-as reaktorius turėtų būti įjungtas tik šiandien“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Jis pažymėjo, jog tuo pačiu metu pernai vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje siekė 350 eurų už MWh, o 2021 metais – 188 eurus už MWh.
„Galima pagrįstai teigti, kad Europa šiai žiemai pasiruošusi geriausiai per pastaruosius metus. Po truputį naudojamos dujos iš gamtinių dujų saugyklų Europoje, kurių užpildymas dabar siekia apie 94 proc.“, – teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 273 gigavatvalandžių (GWh), Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 88 GWh elektros – 11 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausia elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba augo 66 proc. iki 48 GWh. Taip pat 14 proc. iki 16 GWh augo hidroelektrinių gamyba. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 66 proc. iki 15 GWh.
Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 55 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., vėjo jėgainės – 17 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 7 proc.
70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 6 proc. iki 206 GWh. 53 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 20 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 83 proc. iki 3 GWh. 91 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 5 proc. į Skandinaviją, likę 4 proc. – į Latviją.
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų regionų per ketvirtį sumažėjo
Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 365,8 euro ir per ketvirtį sumažėjo 34,5 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių šalies ūkyje (be individualių įmonių) sostinės regione buvo 2218,1 euro – 0,1 proc. mažiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione jis siekė 1852,3 euro ir per ketvirtį išaugo 1,8 proc.
Atlyginimas „į rankas“ sostinės regione siekė 1365,2 euro – 0,1 proc. mažiau, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – 1160,6 euro arba 1,5 proc. daugiau.
Ikimokestinis darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse, išskyrus Vilniaus, – jis augo 0,5–3,4 proc. Daugiausia – 2218,1 euro – uždirbo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, mažiausiai – 1623,8 euro – Utenos apskrities darbuotojai.
Per metus trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, – vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis augo visose savivaldybėse – 7,3–24,6 procento.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,1 proc., Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione – sumažėjo 0,2 proc. Per metus jis augo atitinkamai 2,9 proc. ir 0,2 procento.
Verslas: per Kalėdas į užsienį keliaus 4 kartus daugiau žmonių nei įprastai
Artėjant intensyviausiam žiemos kelionių laikui – Kalėdoms, turizmo atstovai sako, kad žmonių įpročiai pernelyg nesikeis, o šiuo laikotarpiu į užsienį patrauks iki keturių kartų daugiau žmonių nei įprastą savaitę.
„Tikrai populiaru per Kalėdas ir dovanoti keliones, ir keliauti su draugais, su šeima. Tai apskritai yra vienas populiariausių keliavimo periodų. Juolab kad lietuviai, jie tokie globalūs, ne visada visai šeimai į Lietuvą yra patogiausias variantas suskristi. (…) Tarkim, palyginti su pirma gruodžio savaite, per Kalėdas žmonių skrenda tris–keturis kartus daugiau“, – BNS sakė Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Didžiausio kelionių organizatoriaus Baltijos šalyse „Novaturo“ finansų direktorius Vygantas Reifonas sako, kad šią žiemą bendrovė tikisi parduoti tiek pat kelionių, kaip ir kasmet, tačiau dėl konflikto Izraelyje keliautojai, tikėtina, aktyviau rinksis slidinėjimo keliones.
„Dabartinė padėtis, karo padėtis Izraelyje ir Palestinoje laikinai daro įtaką mūsų žiemos operacijoms, tačiau kadangi esame diversifikuoti ir ypač žiemos sezono metu plečiame pasiūlą tolimų skrydžių, slidinėjimo krypčių, tai turėtų padėti mums išlaikyti pusiausvyrą“, – investuotojams šią savaitę sakė V. Reifonas.
Tuo metu kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė nurodė, kad, nepaisant karo Izraelyje, lietuviai daugiausia keliaus į Egiptą.
„Gražiausias metų šventes lietuviai dažniausiai sutiks Egipte, toliau rikiuojasi ispaniškoji Tenerifė ir amžinojo pavasario sala vadinama Madeira“, – komentare BNS nurodė I. Aukštuolytė.
„Natūralu, kad dalis žmonių svarsto variantus, bet kita dalis, kol nėra rekomendacijų kitokių – jie keliauja (į Egiptą – BNS). (…) Aš manau, kad tie, kas šiuo metu atsisakytų važiuoti į Egiptą, renkasi iš kitų krypčių, tai yra ir Atlanto vandenyno salos, Gran Kanarija, Tenerifė, yra ir Madeira“, – BNS sakė Ž. Gavelienė.
V. Reifonas teigė, kad nors apie 2024 metų vasarą spręsti dar anksti, bet jau jaučiama didelė ankstyvų užsakymų paklausa.
„Žvelgiant į 2024 metų vasarą, dar gana anksti prognozuoti, kokia ji bus, tačiau kol kas nematome jokių neigiamų makroekonominių rodiklių, kurie galėtų apriboti mūsų verslo augimą, matome didelę ankstyvų užsakymų paklausą, todėl ji turėtų būti panaši, kaip ir šiais metais“, – teigė jis.
Nelegalių cigarečių pasienyje su Baltarusija ieškoma kiekviename vilkike
Lietuvos muitinė pasienyje su Baltarusija sustiprino krovininio transporto kontrolę ir nuodugniai tikrina kiekvieną įvažiuojantį vilkiką. Dėl didesnių eilių skundžiasi vežėjai, tačiau jų atstovas sako, kad tai – nuolatinis reiškinys.
Kaip BNS teigė Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) atstovas Gediminas Kulikauskas, kontrolė sustiprinta lapkričio 23-iąją. Anot jo, kiekvienas įvažiuojantis vilkikas, net jeigu jis vyksta ir be krovinio, tikrinamas itin kruopščiai.
„Tikrinamos absoliučiai visos krovininės transporto priemonės: tuščios, pilnos, su kroviniais, ar deklaruota be jų, tikrinami ir net matuojami vilkikų kėbulai ieškant slėptuvių, jie sveriami. Nekalbant jau apie švietimą rentgenu, atidengiami tentai“, – teigė G. Kulikauskas.
Pasak jo, nuodugni kontrolė gerokai prailgina patikrą, todėl gali formuotis ilgesnės transporto eilės.
„Tas, deja, neišvengiama. Fizinis postų pralaidumas turi ribas, o kai darbas yra maksimaliu intensyvumo režimu, tai šiek tiek užtrunka“, – sakė G. Kulikauskas.
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas BNS sakė, kad dėl tokios patikros ilgėja sienos kirtimo laikas, bet jos visada lydi sustiprintą kontrolę.
„Mes tik turime nusiskundimus labai paprastus, kad pailgėjo pravažiavimas. Tai pastovus, chroniškas dalykas. Visada taip yra, kai tokia kontrolė – iš karto eilės ilgėja“, – BNS sakė Z. Buivydas.
Tačiau, G. Kulikausko teigimu, tokia patikra yra efektyvi: „Vyksta tikrai nuodugni kiekvienos krovininės transporto priemonės patikra ir tai duoda rezultatų“.
Tarnyba pranešė, kad vienos iš tokių patikrų metu Raigardo kelio poste iš Baltarusijos įvažiavusio dujovežio cisternoje aptikta apie 600 dėžių cigarečių kontrabanda.
Per devynis šių metų mėnesius muitinės pareigūnai ikiteisminiuose tyrimuose jau sulaikė 10,4 mln. pakelių nelegalių rūkalų. Pernai per visus metus buvo sulaikyta 8,3 mln. pakelių cigarečių kontrabandos.
Šią savaitę Seimo Ekonomikos komitete pritarta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimams, leidžiantiems tabako pramonės įmonėms Lietuvoje teikti pagalbą su cigarečių kontrabanda ir nelegalia prekyba kovojančioms valstybės institucijoms.
Svarstant pakeitimus, teigta, kad cigarečių kontrabanda iš Rytų į Lietuvą nesumažėjo net pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, skirtą apsisaugoti nuo nelegalios migracijos.
Pagerbiant genijaus atminimą, keliama idėja Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna
Pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos dailininkų ir kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą, svarstoma Senąją Varėną pervadinti Čiurlionio Varėna.
Tokią idėją kelia M. K. Čiurlionio vardo ir kūrybos paveldo įprasminimo ir sklaidos komisijos nariai.
Tuo metu ir Varėnos rajono meras, ir Senosios Varėnos bendruomenės atstovai skeptiškai vertina šią iniciatyvą.
M. K. Čiurlionis 1875 metais gimė dabartinėje Senojoje Varėnoje, tačiau jau po dvejų metų su tėvais persikėlė į Druskininkus.
Apie Senosios Varėnos pervadinimą kalbėta Seimo Kultūros komitete svarstant pasirengimą 2025 metais minėti M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
„Galbūt Senosios Varėnos ir Varėnos rajono gyventojai vis dėlto supras, kad Senoji Varėna yra ta sakrali vieta, kur įvyko mūsų genijaus gimimo faktas, galbūt jis ten neilgai gyveno, bet jis ten gimė“, – sakė Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis.
„Jeigu būtų nuspręsta Senąją Varėną pervadinti į Čiurlionio Varėną ir istorinis teisingumas to miesto pavadinime šiek tiek atsistatytų, ir būtų toks paminklas, apie kurį turbūt niekas negalėtų ir svajoti“, – tvirtino jis.
Komiteto posėdyje dalyvavęs Senosios Varėnos bendruomenės pirmininkas Adomas Taraskevičius sakė, kad šiuo metu gyventojai nepalaiko tokio pasiūlymo.
„Tai sukėlė labai didelį erzelį pas mus, labai daug diskusijų“, – teigė jis.
„Kaip bendruomenės pirmininkas, bendraudamas su gyventojais, jų yra apie tūkstantį, labai didelio pritarimo ir entuziazmo tam šią dieną tikai nematau“, – tvirtino A. Taraskevičius.
Jo teigimu, Senosios Varėnos gyventojai labiau norėtų, kad jų gyvenvietei būtų suteiktas miestelio statusas.
„Mes labai norime patapti iš kaimo miesteliu. Juoba kad ir M. K. Čiurlionio šeima, kai atsikėlė į Varėną, atsikėlė į Varėnos miestelį. Tai realu įgyvendinti, bet jei dėl pavadinimo vėl kiltų diskusijos, aš susilaikyčiau matydamas bendruomenės nuomonę“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.
„Liūdna, kad Varėnos bendruomenės nariai nesuvokia M. K. Čiurlionio reikšmingumo. Jokios prievartos tikrai nėra. (…) Bet mes širdyje Senąją Varėną turėsime kaip Čiurlionio Varėną, vietą, kur gimė genijus“, – į bendruomenės vadovo poziciją reagavo V. Juozapaitis.
Varėnos rajono meras Algis Kašėta BNS patvirtino, kad vietos gyventojai ir jis pats skeptiškai vertina iniciatyvą dėl pavadinimo keitimo.
„Į politikų iniciatyvą pavadinti Senąją Varėną Čiurlionio Varėna žiūriu skeptiškai“, – sakė jis.
Anot mero, iniciatyvos ką nors pervadinti turėtų kilti pačioje Varėnoje, o ne Vilniuje.
„Tokie dalykai turi būti derinami su bendruomene, dar geriau kai iš apačios iniciatyvos kyla dėl tokių svarbių dalykų. Turi būti pačių gyventojų noras, poreikis. Ir dominuojantis noras. Senojoje Varėnoje tikrai taip nėra“, – pažymėjo meras.
A. Kašėta sakė, kad juokaudami vietos gyventojai socialiniuose tinkluose svarstė, jog geriau Senąją Varėną pavadinti Čiurlioniškėmis nei Čiurlionio Varėna.
„Europoje taip pat nėra tokių pavyzdžių. Nei P. Picasso gimtinė, nei S. Dali, L. Bethoveno ar F. Chopino gimtinės nėra pavadintos jų vardu. Kartais oro uostą ar meno centrą pavadina menininkų vardu, bet ne visą administracinį vienetą“, – BNS teigė Varėnos meras.
Jis pabrėžė, kad savivaldybė seniai ir metodiškai rūpinasi M. K. Čiurlionio įamžinimu, populiarinimu.
„Mes gimimo vietą suradome, lokalizavome, toje vietoje pastatėme labai skoningą paminklą bažnytėlės šventoriuje, yra ir nuorodos į tą vietą, ir informaciniai stendai. Manau, kad buvo labai svarbu gimimo vietą pažymėti laukiant jubiliejaus. Taip pat atsirado akcentų mieste – ant bibliotekos sienos Čiurlionio motyvais kūrinys, paveikslas nutapytas. Turime ir daugiau planų“, – kalbėjo A. Kašėta.
KAM: kitąmet Lietuvą pasieks JAV koviniai dronai „Switchblade 600“
Kitąmet Lietuvą pasieks Jungtinių Valstijų (JAV) koviniai dronai „Switchblade 600“, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Tai šiuo metu JAV esančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui patvirtino gamyklos „AeroVironment“ vadovas Wahidas Nawabi (Vahidas Navabis).
Lietuva sutartį dėl šių dronų pasirašė pernai gruodį.
„Esame pirmoji šalis pasaulyje po pačios JAV, įsigyjanti naujuosius kovinius dronus „Switchblade“. Tai bus itin reikšmingai mūsų kariuomenę sustiprinsiantis perdislokuojamas pajėgumas, įgalinsiantis naikinti šarvuotą priešo techniką iki 40 kilometrų atstumu. Ukrainoje jau matome šiuos efektus“, – pranešime cituojamas A. Anušauskas.
Vizito JAV metu ministras penktadienį apsilankė JAV gynybos pramonės įmonės „AeroVironment“ gamykloje Kalifornijoje, kur apžiūrėjo vystomą techniką ir domėjosi tolesnio bendradarbiavimo galimybėmis.
Koviniai dronai „Switchblade 600“ yra naujos kartos ilgojo nuotolio koviniai dronai, išsiskiriantys itin tikslia optika, gebėjimu išlikti ore iki 40 minučių bei efektyvia prieštankine kovine galvute, leidžiančia sunaikinti sunkiasvores šarvuotas transporto priemones, įskaitant tankus. Šis dronas „kamikadzė“ gali sunaikinti taikinius ataka „iš viršaus“.
Kartu su šiais koviniais dronais Lietuva iš JAV įsigyja dronų paleidimo ir valdymo įrangą, simuliatorių personalo rengimui ir priežiūros paketą.
JAV – viena pagrindinių Baltijos regiono saugumą užtikrinančių sąjungininkių ir viena pagrindinių Lietuvos partnerių gynybos įrangos įsigijimų srityje. Šiuo metu Lietuva su JAV įgyvendina daugiau nei 60 įsigijimų projektų. Kasmet Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims skiriami JAV paramos fondai papildomai prisideda prie spartesnio Lietuvos gynybos pajėgumų vystymo.