Dzūkų žinios

Lietuvos savaitė

Dalintis:

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

Ginčai su klientais ryšio bendrovėms pernai kainavo 11 tūkst. eurų

Pernai išnagrinėjus 380 vartotojų skundų dėl elektroninių ryšių paslaugų ir pusę jų patenkinus, klientams grąžinta 11 tūkst. eurų, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).

Tarnybos Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės laikinoji vadovė Aridana Jurčiukonienė sako, kad daugiausia ginčų kilo dėl sutarčių nutraukimo.

„Pavyzdžiui, dėl suteiktų nuolaidų paslaugoms ir (ar) įrangai grąžinimo. Dar 27 proc. – dėl užmokesčio už elektroninių ryšių paslaugas taikymo“, – pranešime teigė A. Jurčiukonienė.

Tarnybos duomenimis, 204 skundai gauti dėl mobilaus ryšio, 130 – dėl interneto paslaugų. 189 ginčai baigėsi taikiai arba visiškai bei iš dalies tenkinus klientų reikalavimus.

149 išnagrinėti ginčai buvo susiję su „Tele2“, 10 – su „Bitė Lietuvos“, o 74 – su „Telia Lietuvos“ veikla. Po RRT sprendimų bendrovės vartotojams kompensavo, grąžino ar nereikalavo daugiau nei 11 tūkst. eurų.

Tarnyba teigia, kad 2023-iaisias, palyginti su 2022 metais, išnagrinėtų ginčų skaičius išliko panašus.

„Iki“ ir „Senukai“ tikina, kad pirkėjų duomenys iš jų sistemų nenutekinti

Pirmadienį neteisėtai bandant prisijungti prie prekybos tinklų „Iki“ bei „Kesko Senukai Digital“ klientų paskyrų, įmonių atstovai tikina, kad pirkėjų duomenys iš jų sistemų nebuvo nutekinti.

„Iki“ ir „Kesko Senukai Digital“ atstovų teigimu, šiuo atveju galėjo būti naudojami iš kitų sistemų nutekinti duomenys, kuriuos šių įmonių klientai galėjo naudoti kitose paskyrose.

Pirmoji apie „Iki“ klientų duomenų nutekinimą antradienį pranešė Alytaus radijo stotis „FM99“. Pasak jos, pirmadienį galėjo būti nutekinta ir „Telegram“ tinkle paviešinta apie 1,5 tūkst. prekybos tinklo klientų duomenų: vardai, pavardės, gimimo data, gyvenamosios vietos ir elektroninio pašto adresai, „Iki“ paskyros slaptažodžiai.

„FM99“ teigė gavusi dalies sąrašuose esančių asmenų patvirtinimą, kad nurodyti duomenys yra teisingi.

„Iki Lietuvos“ atstovė Vaida Budrienė BNS patvirtino, kad įmonę pirmadienį pasiekė informacija apie bandymus prisijungti prie kai kurių klientų lojalumo sistemų, naudojantis per socialinio tinklo „Telegram“ kanalą perduotais pirkėjų paskyrų duomenimis.

„Pasiekė informacija, kad per „Telegram“ kanalą vykdoma galimai neteisėta veikla – bandoma prisijungti prie kai kurių prekybos įmonių lojalumo sistemų – perduoti lojalumo programos dalyvių prisijungimo prie paskyrų duomenis, kurie galimai paimti iš kitų sistemų <…> nutekintų duomenų bazių, tikintis, kad tas pats slaptažodis ir elektroninio pašto adresas bus naudojamas ir prieigai prie lojalumo programos paskyros“, komentare BNS nurodė V. Budrienė.

Pasak jos, įmonė atliko informacinių sistemų patikrą ir jokių įsilaužimo požymių neaptiko. „Iki Lietuva“ kreipėsi į policiją ir Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, taip pat sustiprino lojalumo programos klientų paskyrų apsaugą taikant dviejų žingsnių autentifikaciją.

Apie tokį pat incidentą portalui „15min“ antradienį patvirtino ir „Kesko Senukai Digital“. Įmonės teigimu, klientų duomenys iš bendrovės taip pat nenutekėjo, sukčiai galėjo bandyti pasinaudoti iš kitų portalų gauta prisijungimo informacija, kurią dalis klientų galėjo naudoti kitose svetainėse.

„Atsižvelgdami į tai, kas vyksta rinkoje, visoms „Senukai.lt“ paskyroms taikome papildomas apsaugos priemones ir paprašėme visų klientų atsinaujinti prisijungimų slaptažodžius. Kilus klausimų kviečiame kreiptis į mūsų klientų aptarnavimo centrą“, – teigiama „15min“ pateiktame „Kesko Senukai Digital“ komentare.

Įmonės taip pat nurodė, jog dėl neteisėtų veiksmų kreipėsi į teisėsaugos institucijas.

Pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą gavo beveik 60 tūkst. gyventojų

(Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.)

„Sodros“ pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą sausį gavo 59,7 tūkst. žmonių. Jie iki birželio 30 dienos gali apsispręsti, ar nori dalyvauti valstybės siūlomoje papildomo kaupimo pensijai sistemoje.

Į antros pakopos pensijų kaupimą įtraukiami gyventojai iki 40 metų amžiaus, dirbantys pagal darbo sutartį arba savarankiškai ir niekada iki šiol nekaupę pensijai.

Gavusieji „Sodros“ pranešimą gali nieko nedaryti ir nuo liepos 1 dienos tapti pensijų kaupimo dalyviais arba atsisakyti dalyvauti kaupime. Atsisakiusiems kas trejus metus vėl siūloma prisijungti prie kaupimo.

Šiemet į kaupimą pakartotinai įtraukti gyventojai, atsisakę tai daryti 2021 metais.

Iš pernai į fondus automatiškai įtrauktų beveik 68 tūkst. žmonių dalyvauti pensijų kaupime atsisakė 41,5 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei leisti gyventojams prireikus pinigų iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda rudenį pasiūlė keisti antros pensijų pakopos sistemą numatant galimybę žmonėms vieną kartą iš fondų išsiimti iki 25 proc. lėšų jų neapmokestinant, tačiau Seimas tuomet nepriėmė svarstyti tokių iniciatyvų.

Antros pakopos pensijų sistemoje Lietuvoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

Pasieniečiai sulaikė Nemune lytimis vaikščiojusį kontrabandininką ir du bendrus

Druskininkų pasieniečiai prie Nemuno sulaikė tris už kontrabandą anksčiau jau baustus vyrus, vienas jų Nemune vaikščiojo lytimis ir su valtyje sėdėjusiu bendru laisvino upėje įstrigusį kontrabandinių cigarečių „plaustą“.

Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šeštadienį Druskininkų pasienio užkardos pareigūnai ties Varėnos rajono Žeimių kaimu sekė tris vyrus. Nemuno krante jie buvo palikę savo automobilį „Opel Meriva“. Du iš jų atsigabenta ir čia pat pripūsta gumine valtimi pradėjo irtis tarp lyčių skindamiesi kelią upės vidurio link, vienas liko krante.

Kaip skelbiama, priplaukę prie vienos iš lyčių, kuri, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sniegu užmaskuotas kontrabandinių cigarečių krovinys, du vyrai bandė šį objektą patempti į krantą. To padaryti nepavyko, nes krovinys buvo prišalęs ir užstrigęs. Tuomet vienas asmuo išlipo iš valties ir stovėdamas ant lyties malkoms skaldyti skirtu kirviu ėmė kapoti ledą bei laisvinti kontrabandinį krovinį.

Po tokios „operacijos“ Druskininkų pasieniečių sekami vyrai kontrabandą parvilko į krantą. Kai jie pradėjo lipti Nemuno skardžiu link čia pat palikto „Opel Meriva“, pasaloje buvę pasieniečiai asmenis sulaikė.

Netrukus į VSAT pareigūnų rankas pateko ir krante buvęs sulaikytųjų pagalbininkas, iš guminės valties išleidinėjęs orą. Paaiškėjo, kad sulaikytieji – VSAT pareigūnams gerai žinomi du 23-ejų Varėnos ir Alytaus rajonų gyventojai bei 53-ejų Alytaus gyventojas. Jie jau anksčiau turėjo nemalonumų dėl kontrabandos.

Patikrinę į krantą parvilktą ryšulį Druskininkų pasieniečiai suskaičiavo, kad jame buvo 1 600 pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir „Minsk Capital QS“ su baltarusiškomis banderolėmis. Neabejojama, kad šie rūkalai į Nemuną, kuriuo prieš tai eina siena su Baltarusija, buvo nuleisti būtent šios šalies krante.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką pasieniečiai pradėjo administracines teisenas. Ne pirmą kartą sučiuptai trijulei gresia baudos nuo 5 760 iki 6 000 eurų.

Po apklausų Druskininkų užkardoje VSAT pareigūnai vyrus paleido, prieš tai įteikę jiems šaukimus atvykti į šį VSAT padalinį, kur bus nagrinėjamos jų administracinės bylos.

Sulaikytos cigaretės ir pripučiama guminė valtis saugomi Druskininkų užkardoje.

Kaip skelbia VSAT, Nemunui iš Baltarusijos įtekėjus į Lietuvą, 17 kilometrų juo eina abiejų valstybių siena. Baltarusijos krante kontrabandininkai nuleidžia krovinius į Nemuną Baltarusijos pusėje tikėdamiesi, kad srovė juos sėkmingai atneš iki Lietuvos krantų ar į jos gilumą. Čia veikiančių kontrabandininkų tikslas yra cigaretes kuo skubiau ištraukti iš upės ir nepastebėtiems jas išgabenti sausuma.

M. Navickienė: šiemet gyventojų pajamų augimas 3–4 kartus viršys infliaciją

M. Navickienė. (Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.)

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad gyventojų pajamų augimas, priklausomai nuo namų ūkio tipo, infliaciją šiemet turėtų viršyti tris–keturis kartus.

„Pernai (…) lenktynės su infliacija buvo pakankamai sudėtingos, nebuvo lengvos. Net ir keletą kartų didinant pagrindines išmokas jos buvo labiau skirtos amortizuoti infliacijos sukeltas pasekmes Lietuvos gyventojams“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė M. Navickienė.

„Tačiau kalbant apie šiuos metus (…) lenktynes turėtų laimėti Lietuvos žmonės, nes jų planuojamos pajamos 3–4 kartus viršys planuojamą infliaciją, todėl (didėjanti – BNS) gyventojų perkamoji galia turėtų pasijusti kiekvienam Lietuvos žmogui“, – pridūrė ministrė.

Pasak jos, augančios žmonių pajamos mažina valstybės išlaidas: „Mūsų investicijos į gyventojų pajamų augimą tiesiogine prasme mažina socialinės paramos poreikį“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, sausį, palyginti su 2023-ųjų sausiu, namų ūkių pajamos vidutiniškai didėja 12 proc., arba 62 eurais.

Finansų ministerija prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,8 procento.

Pasak M. Navickienės, vienišų pensininkų bei neįgalių žmonių ekonominė padėtis išlieka sudėtingiausia.

„Pensininkų skurdas vis dar Lietuvoje yra aukštas, taip pat negalią turintys asmenys. Vieniši negalią turintys asmenys vis dar turi būti mūsų valstybės radare, prioritete kaip pažeidžiama grupė, kuriai reikia daugiausiai pastangų, pagalbos ir dėmesio“, – žurnalistams sakė ministrė.

„Jeigu visų kitų grupių įtaka jų skurdo rizikai ir atskirties rizikai yra efektyvesnės, tai šios grupės žmonės, sakyčiau, kad vis dar yra vienos pažeidžiamiausių Lietuvoje“, – pridūrė M. Navickienė.

Ministrės teigimu, socialinę paramą arba išmoką šiuo metu gauna daugiau nei 60 tūkst. gyventojų.

Apklausa: trys iš keturių gyventojų remia Lietuvos pilietybės išlaikymą įgyjant kitą

(BNS nuotr.)

Trys iš keturių Lietuvos gyventojų pasisako už Lietuvos pilietybės išlaikymą, jei įgyjama kitos draugiškos valstybės pilietybė, rodo Vyriausybės kanceliarijos užsakymu „Spinter“ gruodį atlikta apklausa.

Apklausos duomenimis, 76 proc. šalies gyventojų mano, kad yra svarbu išsaugoti gimimu gautą Lietuvos pilietybę, įgijus kitos Lietuvai draugiškos šalies pilietybę, antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Teigiamai referendume ketinantys balsuoti respondentai dažniausiai mano, kad svarbu sudaryti galimybes išsaugoti Lietuvos pilietybę būnant ir kitų Lietuvai draugiškų valstybių piliečiu dėl šeiminių, migracijos ar kitų priežasčių, kartu nepakenkiant nacionalinio saugumo interesams“, – pranešime cituojamas „Spinter“ vadovas Ignas Zokas.

Kaip teigia Vyriausybės spaudos tarnyba, apklausa taip pat rodo 4 proc. punktais išaugusį skaičių žmonių, ketinančių dalyvauti gegužės 12 dieną vyksiančiame referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

34 proc. apklaustųjų atsakė, jog referendume tikrai dalyvaus, 26 proc. – kad greičiau dalyvaus. 15 proc. planuoja referendume nedalyvauti, veikiau nedalyvausiantys teigia 10 proc., o tvirtai įsitikinusių savo nedalyvavimu – 5 procentai. Dar ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) sako kol kas neapsisprendę dėl dalyvavimo.

Reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa buvo atlikta gruodžio 15–23 dienomis, apklausti 1012 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

Referendumas dėl daugybinės pilietybės įteisinimo vyks kitų metų gegužės 12 dieną kartu su prezidento rinkimų pirmuoju turu. Praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija referendumo iniciatorius registravo politinės kampanijos dalyviais.

2019 metais su prezidento rinkimais jau vyko referendumas, kuriuo siekta išplėsti dvigubos pilietybės galimybes, tačiau tuomet neužteko balsų tokiai nuostatai priimti. Tam, kad iš Konstitucijos būtų išbrauktas draudimas turėti dvigubą pilietybę, už tai turi balsuoti daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių piliečių.

Žiniasklaidos užsakymu jau anksčiau vykdytos kelios reprezentatyvios apklausos, vertinant visuomenės nuomonę dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos šalies pilietybę. BNS užsakymu pernai lapkritį–gruodį „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad daugybinės pilietybės įteisinimui pritaria apie pusę Lietuvos gyventojų, tačiau per gegužę vyksiantį referendumą gali pritrūkti šalininkų aktyvumo pakeisti Konstituciją.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, dvigubos pilietybės turėti negali.

Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad tik referendumu pakeitus Konstituciją galima atverti galimybę turėti dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiams, kurie po nepriklausomybės atkūrimo įgijo kitų šalių pilietybę.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis augo, nuo gripo mirė du žmonės

Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) praėjusią savaitę augo, nuo gripo mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, peršalimo ligomis bei koronavirusu rodiklis siekė 1200,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę anksčiau jis buvo 1063,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Sergančiųjų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo. Praėjusią savaitę fiksuoti 1292 gripo atvejai (781 savaite anksčiau) ir 31 tūkst. 103 ŪVKT atvejai (27 tūkst. 83 savaitę anksčiau).

Koronaviruso atvejų skaičius sumažėjo iki 1919 atvejų nuo savaitę anksčiau fiksuotų 2511. Sausio 8–14 dienomis nuo COVID-19 mirė penki žmonės, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Pasak NVSC pranešimo, mažiausias bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis pasiektas Visagino ir Vilniaus miesto savivaldybėse, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba. Iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 67 asmenys: 37 vaikai, penki suaugę iki 64 metų amžiaus ir 25 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi septyni asmenys, iš kurių vienas vaikas. Ankstesniąją savaitę į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys.

Praėjusią savaitę užregistruoti du mirties nuo gripo atvejai. Iš viso šį gripo sezoną užregistruoti keturi mirties nuo gripo atvejai.

Apklausa: penktadalis vyresnių žmonių darbo srityje patyrė diskriminaciją dėl amžiaus

(Juliaus Kalinsko / BNS nuotr.)

Penktadalis 50-ies ir vyresnių žmonių sako su darbo santykiais susijusiose situacijose patyrę diskriminaciją dėl amžiaus, rodo pirmadienį Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos paskelbta apklausa.

Jos duomenimis, 21 proc. 50–59 metų amžiaus ir 19 proc. 60–69 metų amžiaus respondentų teigė patyrę diskriminaciją amžiaus pagrindu darbo santykių srityje.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Renata Vanagėlienė pažymi, kad su diskriminacijos atvejais susiduriame skirtinguose darbo santykių etapuose: darbo skelbimuose, pareigybių aprašymuose, darbo pokalbiuose, atlyginimų skaičiavime, skiriant paaukštinimą ar suteikiant mokymosi galimybes.

„Į mus besikreipiantys žmonės teigia, kad iš darbdavių sulaukia tokių frazių, kaip „tau jau laikas anūkus prižiūrėti” ar „tau kelionė lėktuvu į komandiruotę bus per sunki”. Be to, jei vyresnis darbuotojas dažnai naudojasi nedarbingumo atostogomis, jam siūloma susirasti ramesnį darbą arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna prastesnės ir mažiau apmokamos“, – sako teisininkė.

Anot pranešimo, nors tarnyboje dažniau nagrinėjami atvejai dėl vyresnio amžiaus žmonių diskriminacijos, su mažiau palankiu elgesiu dėl savo amžiaus gali susidurti ir jaunesni asmenys. Pavyzdžiui, kai darbo skelbimuose nurodomi didelės darbo patirties reikalavimai, kvalifikuoto jaunimo galimybės gali būti apribojamos.

„Darbdaviai dažnai nesusieja, kad nurodant itin didelės panašaus pobūdžio darbo ar praktikos patirties reikalavimą, taip netiesiogiai nurodomas ir ieškomo darbuotojo amžius“, – teigia R. Vanagėlienė.

Apklausą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu praėjusių metų rugsėjo mėnesį atliko visuomenės nuomonės ir tyrimų centras „Vilmorus“. Respondentų skaičius – 1003 gyventojai, tyrimo paklaida siekia 3,1 procento.

Snaigė“ po prastovų atnaujina darbą

(alytausgidas.lt nuotr.)

Po mėnesį trukusios prastovos vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovė „Snaigė“ nuo pirmadienį atnaujina darbą. Tai BNS patvirtino bendrovės vadovas Darius Varnas.

Gruodžio 14-ąją įmonė mėnesiui sustabdė gamybą sumažėjus užsakymų.

Bendrovės teigimu, per prastovas jos sandėlių darbo laikas nesikeitė, planuotas produkcijos pristatymo klientams laikas nesikeitė.

Įmonėje, „Sodros“ duomenimis, šiuo metu dirba 308 darbuotojai.

91,1 proc. „Snaigės“ akcijų paketą valdo didžiausia įmonės kreditorė „EDS Invest 3“. Finansinių problemų turinti Alytaus bendrovė šiuo metu siekia restruktūrizavimo.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: