Dzūkų žinios

Medžiotojo dienos Dzūkijoje vasario mėnesį

Dalintis:
LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas.

Vasario mėnuo. Prisimenu senelių pasakojimus: sniego buvo iki arklio pilvo, naktimis nuo šalčio poškėdavo tvoros, priemenėje užšaldavo vanduo kibire… O dabar balos, pliurzė, sausio 24 d. gimė pirmi šerniukai (taip ir nesuprantu, vėlyva ar ankstyva čia vada), vasario 6 d. po pievas pradėjo vaikštinėti mangutai ir barsukai, vasario 10 d. jau klausiausi gervių trimitavimo Nedzingės ežero pakrantėse, pražydo žalčialunkis Varčios miške. Visgi šiuo metų laiku vyksta daug nuostabių dalykų: gamta alsuoja aistra ir meile, lapės vartosi kūliais arba susikabinę uodegomis paslaptingai žiūri į dangų, vilkai ir lūšys vaikosi savo antras puses, aiškinasi santykius, barasi ir taikosi, prisiekia amžiną meilę, o po to apgauna, visai kaip žmonės…, tik gėlių nenešioja. O kur dar Šv. Valentino diena žmogui. Kiškiai laukuose atrodo drąsiai, lyg vyrai vieni kitiems bando įspirti į papilvę arba užvožti į marmūzę. Linksma iki ašarų. Žodžiu, po 44 dienų šlaituose skinsime žibuokles.

PASAKAS KŪRĖ MOTERYS

Tačiau vienas gyvūnas vertas atskirų pamąstymų – tai vilkas. Kiek juos besistengėme išnaikinti – nepavyko. Gudrus, išmanus, komunikabilus, turintis unikalų nuojautos jausmą, šiaip linksmas, net vaikus juo visais laikais gąsdino: „Ateis vilkas, bus tau! Atiduosiu vilkams sudraskyti! Ir panašiai. Visose pasakose, legendose vilkas yra lapės priešingybė. Lapė protinga, išmintinga ir graži, o vilkas bukas ir negražus, bet natūroje yra truputį kitaip. Matyt, pasakas kūrė moterys…“

Vilkas – miškų gyventojas, mėsėdis, šeimą sukuria visam gyvenimui, nors, manau, nespjauna nuslysti į kairę ar dešinę, teoriškai gali kryžmintis su šunimi, nors su malonumu jį sušveičia pusryčiams, tačiau jau 4 metus atliekami sumedžiotų vilkų genetiniai tyrimai parodė, kad mišrūnų (vilkiašunių) kol kas neaptikta. Vilkas ištvermingas, jam nubėgti kokį dešimt kilometrų – vienas juokas, todėl sėkmingai gali persekioti bet kokį nužiūrėtą grobį. Iki šiol nesuprantu, kokiomis ryšio priemonėmis jie naudojasi. Po medžioklės plotą šeima vaikštinėja laisvai, tačiau reikiamu metu visi susitinka reikiamoje vietoje. Medžioklės būdai yra įvairūs: tykojimas, sėlinimas, su varovais. Viskas kaip pas žmones. Tačiau vilkas yra kanibalas, pasitaiko, kai trūksta maisto, ypač žiemos laikotarpiu, gali sušveisti savo gentainį. Ir kodėl gi ne, juk yra daug istorijų ir apie žmones (gentis) kanibalus. Mokslas negali paaiškinti, kaip vilkai gali eiti pėda į pėdą milimetro tikslumu. Todėl, radus vilko pėdsakus, niekada negali pasakyti, kiek vilkų praėjo. Vilkai turi kitą unikalią savybę, sužeistas į pilvo zoną, jis automatiškai išsivalo vidurius (liaudiškai „nusitriedžia”). Girdėjau ne vieną pasakojimą, kai seni medžiotojai porina: „Šoviau vilką, nepataikiau, o tas iš baimės aptriedė visus krūmus.”

Vilkų šeimyna turi savo medžioklės teritoriją, ją gina, ženklina. Vilkai tampa labiau socializuoti dėl paprastos priežasties: kai reikia mokyti jaunimą medžioti, lengviausias grobis yra avys ir ožkos. Ir taip natūraliai, karta iš kartos, labiau linkstama prie naminių gyvūnų. Šiuo metu tiksliai žinome (remiamasi genetiniais sumedžiotų vilkų tyrimais), kad Lietuvoje gyvena mažiausiai 87 vilkų šeimos. Šeimoje vidutiniškai 8 vilkai. Tai aiškiai per daug. Kadangi vilkų per daug ir trūksta laisvų medžioklės plotų, remiantis dr. Renatos Špinkytės-Bačkaitienės tyrimų duomenimis, gamtoje pastebima natūrali kastracija. Tai yra vilkės pirmą kartą gimdo sulaukusios 3–4 metų, nors subręsta antrais, ir tai dėl paprastos priežasties, nėra maisto, nėra meilės. Bet jei kur nors atsiranda laisvas medžioklės plotas arba sumedžiojama (žūva) vaikus vedanti patelė, į jos vietą visas būrys pretendenčių. Gražu…, žodžiu, lyg ir grožio konkursas. Vilkai iš šlapimo kvapo ir skonių puikiai nustato kitų gyvūnų amžių, sveikatą ir emocinę būklę, beje, tai būdinga daugeliui plėšrūnų. Aplinkos ministerija 2023/2024 metų medžioklės sezonui nustatė 341 vilko sumedžiojimo limitą, iki š. m. vasario 14 d. buvo sumedžiota 246.

Medžioklės politikoje nieko naujo. Visiškas chaosas ir aiškiai trūksta lyderystės. VĮ Valstybinių miškų urėdija bando įteisinti draudimą vilioti gyvūnus 200 metrų atstumu iki jaunuolynų, kurie nesiekia 20 metų amžiaus. Tai sumažintų medžioklės plotų kokybišką naudojimą maždaug 55 procentuose valstybinių miškų, tačiau nieko nekalba apie šių priemonių taikymą komerciniuose medžioklės plotuose (primenu, žvėrys yra valstybės ir dvigubi standartai negalimi), kaip ir nieko iki šiol nekalbama, kiek lėšų gaunama iš rajonų savivaldybių prevencinėms priemonėms mažinti laukinių gyvūnų daromą žalą, kaip ir kur jos panaudojamos. Juk tai medžiotojų sumokėti pinigai. Visur klausimų daugiau negu atsakymų.

Šiuo metu galite medžioti danielių patinus, šernus, vilkus, šakalus, kiaunes, šeškus, bebrus, fazanus, lapes, meškėnus, audines, nutrijas ir ondatras.

Nei plauko, nei tauko!

LMS „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas

Dalintis:

1 komentaras apie “Medžiotojo dienos Dzūkijoje vasario mėnesį”

Komentarai yra išjungti.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: