Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
VSD tyrė galimus pažeidimus finansuojant G. Nausėdos rinkimų kampaniją, nieko neinformavo
Valstybės saugumo departamentas (VSD) atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms, antradienį paskelbė parlamentinį tyrimą atlikusi komisija.
„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus G. Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“, – teigiama tyrimo išvados projekte, jį dar svarstys visas Seimas.
„Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – rašoma dokumente.
Anot komisijos, 2019 metų kampanijos metu VSD atliko teismo sankcionuotus veiksmus, kuriais rinkta žvalgybinė informacija apie galimai nusikalstamas ar kitas grėsmę nacionaliniam saugumui keliančias veikas.
Ji taip pat daro išvadą, kad 2019 metais galiojęs teisinis reglamentavimas kandidatams sudarė galimybes nuslėpti ir nedeklaruoti visų patirtų rinkimų išlaidų.
„Komisija neturėjo galimybės detaliai išanalizuoti ir įvertinti, kokios realios buvo visų 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos kandidatų finansavimo išlaidos, palyginti su tuo metu viešojoje erdvėje paskelbtais rinkimų politinių kampanijų finansavimo stebėsenos duomenimis“, – rašoma išvados projekte.
TNS LT („Kantar“) duomenimis, 2019 metais G. Nausėdos skelbta reklama viršijo 600 tūkst. eurų, nors jis tiek kampanijos pajamų, tiek išlaidų deklaravo perpus mažiau.
Jo varžovų – dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės ir ekspremjero Sauliaus Skvernelio – politinė reklama įvertinta panašiai – atitinkamai 500 tūkst. ir 627 tūkst. eurų, tačiau šie politikai nurodė ir išleidę gerokai daugiau nei G. Nausėda – atitinkamai 693 tūkst. ir 595 tūkst. eurų.
Šalies vadovas išlaidų skirtumą anksčiau aiškino taupumu, savanorių darbu. Atsakydamas į kritiką dėl galimai neskaidrių finansų, jis tvirtino, kad biudžeto dotacijomis disponuojančių partijų kandidatai „taškė pinigus į kairę, į dešinę“.
„Išnaudojo savo ryšius“
Seimo komisija tvirtina, kad jos surinkti duomenys taip pat leidžia teigti, jog G. Nausėdos rinkimų kampanijoje VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra ir žinomų bei stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie yra kartu SEB banko klientai.
Prieš pradedamas eiti prezidento pareigas G. Nausėda beveik du dešimtmečius dirbo SEB banke.
„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad 39 iš 41 VSD direktoriaus D. Jauniškio pavedimu tikrintų asmenų buvo SEB banko klientai ir stambių Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai“, – rašoma išvados projekte.
Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas Jonas Vaičaitis teikė pagalbą G. Nausėdai kampanijos metu organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais.
Anot komisijos, J. Vaičaitis „turėjo prieigą prie keleto banko informacinių sistemų ir dokumentų bazių, kuriose fiksuojama informacija apie banko klientus“.
„G. Nausėda, rengdamasis 2019 metų prezidento rinkimų kampanijai, išnaudojo savo ryšius su stambių Lietuvos verslo įmonių vadovais, akcininkais, pasitelkdamas aukštas pareigas einantį SEB banko Stambių verslo klientų skyriuje tuo metu dirbusį J. V. (Joną Vaičaitį – BNS)“, – nurodo komisija.
Nuo praėjusių metų pabaigos posėdžiavusi komisija iš esmės aiškinosi VSD pranešėjo Tomo Gailiaus informaciją apie departamento vadovų veiksmus tikrinant G. Nausėdos aplinką, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą.
Komisijos vertinimu, žvalgyba tikrino tik G. Nausėdos aplinką. Informaciją apie jai priklausančius asmenis, komisijos teigimu, VSD galėjo gauti tik iš paties G. Nausėdos ar jo pavedimu veikusio asmens.
VSD pranešėjo komisija: prezidento atsisakymas liudyti nesuderinamas su jo priesaika
Parlamentinį tyrimą dėl vadinamojo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijos atlikusi Seimo komisija antradienį paskelbė, kad prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.
„Komisija (…) Gitano Nausėdos atsakymų į raštu pateiktus klausimus negavo. Komisija konstatuoja, kad prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su Konstitucija, prezidento duota priesaika ir įstatymais“, – teigiama antradienį registruotame tyrimo išvadų projekte, jį svarstys visas Seimas.
Seimas: privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašas nebus plečiamas
Seimas atmetė siūlymą įpareigoti daugiau šalies gyventojų privalomai lankytis pas medikus.
Parlamentarai antradienį bendru sutarimu pritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui, kad Sveikatos reikalų komiteto narių socialdemokratės Orintos Leiputės ir „valstiečių“ frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės pataisos būtų grąžintos tobulinti.
Seimo narės Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisomis siūlė į privalomai sveikatą turinčių tikrintis žmonių sąrašą įtraukti ir tuos gyventojus, kurie pagal amžių bei lytį patenka į ligų prevencijos programas.
Pakeitimų iniciatorių teigimu, įpareigojus žmones aktyviau ir dažniau tikrintis sveikatą, galima nustatyti ligas ankstyvoje stadijoje, išvengti ilgo nedarbingumo.
Lietuvoje biudžeto lėšomis apmokamos penkios prevencinės programos, iš kurių keturios yra vėžio (gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos) ankstyvoji diagnostika, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tyrimai.
E. Gudzinskaitė: daugėja leidimą gyventi praradusių užsieniečių piktnaudžiavimo atvejų
Daugėja užsieniečių, kurie teismams skundžia Migracijos departamento sprendimą panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje ir taip piktnaudžiaudami dirba šalyje dar pusmetį, teigia institucijos vadovė Evelina Gudzinskaitė.
„Yra piktnaudžiavimo galimybė, kad jie (trečiųjų šalių piliečiai – BNS) apskundžia Migracijos departamento sprendimus panaikinti leidimą gyventi teismui. Ir kol teismas išnagrinės departamento sprendimo teisėtumą, jie gali likti ir toliau dirbti Lietuvoje, nes leidimas gyventi faktiškai dar nėra panaikinamas“, – antradienį LRT radijui sakė E. Gudzinskaitė.
„Tokiu būdu jie šešis mėnesius sau prasitęsia galimybę čia uždarbiauti. Pastebime, kad šitas piktnaudžiavimas vis labiau plinta“, – kalbėjo ji.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Migracijos skyriaus vadovas Audrius Šantaras LRT radijui sakė, kad VSAT nuo sausio 1 dienos kartu su policija ir Migracijos departamento pareigūnais visoje Lietuvoje patikrino 44 užsieniečius ir nustatė 19 asmenų, gyvenančių Lietuvoje be leidimo.
Šiems trečiųjų šalių piliečiams nurodoma per 30 dienų išvykti iš Lietuvos.
„Yra problema, kad dalis žmonių bando gudrauti, bando pasilikti maksimaliai per tą išvykimo laiką. Tada jų reikia vėl ieškoti ir surašyti prievartinio išsiuntimo sprendimus. Arba neretai jie išvyksta į kitas valstybes“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Jos teigimu, 2023 metais apie 17 tūkst. užsieniečių Lietuvoje įsidarbino vienoje įmonėje, tačiau iš tikrųjų dirbo kitoje. Anot departamento vadovės, leidimą gyventi Lietuvoje pagal darbo sutartį gavę migrantai dažnai veikia pagal individualios veiklos pažymą, dirba, pavyzdžiui, pavežėjais.
Anot departamento vadovės, institucija po pernai atlikto 500 pavežėjų tyrimo nustatė, jog iš jų piktnaudžiauja apie 13 proc.
E. Gudzinskaitė, be to, pranešė, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios kviečia darbuotojus iš užsienio dirbti, pavyzdžiui, statybos ar transporto įmonėse ir nesant užsakymų išleidžia juos neapmokamų atostogų, per kurias jie dirba kitus darbus. Tokioms bendrovėms gali būti atimta teisė įdarbinti užsieniečius.
Pasak E. Gudzinskaitės, Migracijos departamentas pernai išdavė 83 tūkst. leidimų laikinai gyventi.
Prezidentas paskyrė L. Kasčiūną krašto apsaugos ministru
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paskyrė Lauryną Kasčiūną krašto apsaugos ministru, pranešė Prezidentūra.
„Prezidentas (…) pasirašė dekretus, kuriais priėmė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimą ir paskyrė krašto apsaugos ministru Lauryną Kasčiūną“, – pirmadienį paskelbė Prezidentūra.
L. Kasčiūno kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė prezidentui pateikė praėjusią savaitę, šalies vadovas tuomet teigė norintis įvertinti tarnybų informaciją apie kandidatą.
Iki šiol ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas iš jų pasitraukė premjerės prašymu.
„Dekretas paskelbtas. Tad dėkoju ir kariams, krašto apsaugos darbuotojams, kurie atsiuntė savo palinkėjimus ir vertinimus. Kartu išsakytą pasiryžimą tęsti ir pabaigti darbus“, – pirmadienį feisbuke rašė A. Anušauskas.
Naujajam ministrui A. Anušauskas linkėjo „daryti darbus, kurie realiai stiprina šalies gynybą“.
I. Šimonytė teigė A. Anušauskui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.
L. Kasčiūnas sakė, kad jo pagrindinis uždavinys pareigose būtų diegti visuotinės gynybos principą, tarp prioritetų įvardijo pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, šaukimo reformą, sutarimą dėl papildomų lėšų gynybai, dronų programos vystymą.
Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Sergamumas gripu, COVID-19 sumenko, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę fiksuotas sumenkęs sergamumas gripu, koronavirusu, tačiau ūgtelėjo sergamumas peršalimo ligomis, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Bendras sergamumas šiomis ligomis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo kiek didesnis – 1029,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Dviejose savivaldybėse – Marijampolės ir Vilniaus miesto – sergamumas vėl peržengė epideminį slenkstį.
Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Utenos apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 42 žmonės: 25 vaikai, trys 18–64 metų amžiaus grupei priklausantys žmonės ir 14 senjorų. Mirties nuo gripo ar COVID-19 atvejų praėjusią savaitę neužregistruota.
Iš viso šį sezoną užfiksuoti 25 mirties nuo gripo atvejai.
Gripo sezonas, NVSC teigimu, baigsis gegužės viduryje.
Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad situacija jų savivaldybėse gerėja
Daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad situacija jų savivaldybėse gerėja, rodo pirmadienį skelbiama Baltijos tyrimų/LRT apklausa.
Jos duomenimis, teigiamai situaciją vertina 52 proc. apklaustųjų, o 28 proc. pasakė, kad situacija jų mieste ar rajone prastėja. Penktadalis gyventojų neturėjo nuomonės šiuo klausimu arba į jį neatsakė.
Atsakydami į klausimą apie tai, kaip vertina savo savivaldybės merą, 60 proc. respondentų nurodė, kad savo miesto ar rajono merą ir jo ar jos nuveiktus darbus vertina gerai. Tuo metu trys iš dešimties gyventojų pasisakė, jog savo savivaldybės vadovą vertina neigiamai.
Vilniaus merą Valdą Benkunską palankiai vertina 53 proc. apklaustųjų, o neigiamai – 28 procentai.
Tuo metu Kauno merą Visvaldą Matijošaitį palankiai vertina 80 proc. gyventojų, neigiamai – 18 procentų. 2023 metais teigiamas V. Matijošaičio vertinimas siekė 66 procentus.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa atlikta šių metų vasario 22–kovo 5 dienomis. Jos metu apklaustas 1021 pilnametis Lietuvos gyventojas. Tyrimas vyko 115 atrankos taškų. Jo paklaida siekia 3,1 procento.
Valstybės tarnautojus norima įpareigoti pranešti, jei buvo KGB agentais
Seimas šią savaitę ėmėsi pataisų, įpareigojančių valstybės tarnautojus ar į valstybės tarnybą pretenduojančius asmenis pranešti, jeigu jie buvo slapti sovietų KGB bendradarbiai.
Tokiai įstatymo pataisai parlamentarai šią savaitę pritarė po pateikimo. Už ją balsavo 46 Seimo nariai, penki buvo prieš, 24 susilaikė.
Pasak projekto iniciatoriaus „valstiečio“ Stasio Tumėno, valstybės tarnyboje turi dirbti tik Lietuvai lojalūs, patikimi, nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl kurių nekyla jokių abejonių.
„Tai itin svarbu šiandien, kai keičiasi geopolitinė situacija pasaulyje, kai kyla naujos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, kai pasaulyje susiduriama su iššūkiais demokratijai, tarptautinei teisei, žmogaus teisėms ir laisvėms, Europos kolektyviniam saugumui“, – teigė jis.
Projektu siūloma viešai paskelbti informaciją apie valstybės tarnautojus ar į valstybės tarnybą kandidatuojančius asmenis, jeigu jie slapta bendradarbiavo su sovietų saugumu ir to neprisipažino, kaip reikalavo Liustracijos įstatymas.
S. Tumėno teigimu, jo pataisa padėtų užkirsti kelią galimam buvusių KGB bendradarbių, dirbančių valstybės tarnyboje, šantažui.
Prisipažinusių buvusių slaptų bendradarbių tapatybė ir toliau būtų saugoma 75 metus, kaip numatoma įstatyme.
„Mes padarėme išimtį, tiems 1589 asmenims, kurie yra prisipažinę ir gavę Lietuvos valstybės garantiją, kad jie nebus persekiojami, jiems sudaroma išimtis“, – aiškino S. Tumėnas.
Jis pabrėžė, kad naujas teisinis reguliavimas įsigaliotų tik asmenims, kurie pretenduotų į pareigas valstybės tarnyboje nuo šių metų liepos 1 dienos, atgaline data nuostata negaliotų.
S. Tumėnas tvirtino, kad valstybės tarnautoju norintis tapti asmuo pats turėtų prisipažinti apie buvusius ryšius su sovietų saugumu.
„Žmogus turi savo valia nurodyti, prisipažinti“, – teigė jis.
Seime į priekį juda pataisos, kurios leistų ginklų panaudą
Seime į priekį juda Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, kurios ūkinėje veikloje leistų ne tik ginklų pardavimą ar nuomą, bet ir panaudą.
Vienas pataisų iniciatorių, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, sako, kad pakeitimai pasitarnautų šauliams, nes šiuo metu Šaulių sąjunga turi ginklus, perduotus valstybės ar įsigytus už valstybės biudžeto, paramos lėšas, tačiau jų negali perduoti, padovanoti ar nuomoti.
„Priėmus pataisas, Šaulių sąjunga turimus ginklus galėtų išduoti savo nariams panaudos pagrindais. Šiuo metu galima ginklus tik pirkti, nuomoti, pavyzdžiui, parduotuvės nuomoja ginklus medžioklei. Priėmus pataisas atsirastų įstatyminis pagrindas perduoti ginklus panaudos būdu“, – Seimo Ryšių su visuomene skyriaus pranešime cituojamas P. Saudargas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams po svarstymo pritarė 110 parlamentarų, o susilaikė keturi Seimo nariai. Numatoma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
Pasak Seimo pirmininko pavaduotojo, kiekvienąkart dalyvaudami pratybose Lietuvos šaulių sąjungos nariai gauna vis kitą ginklą iš ginklinės.
„Kokia prasmė tada yra prisišaudyti, prižiūrėti, kokia prasmė užsidėti priedėlius, taikiklius ir taip toliau? Todėl manytume, kad galėtų būti skirti Šaulių sąjungos nariams panaudai. Jie galėtų laikyti namuose pagal kitą galiojantį teisės aktą, kad šiuo metu gali laikyti namuose ir prižiūrėti tuos ginklus kaip savo“, – teigia P. Saudargas.
Iki įstatymo pataisų įsigaliojimo dienos išduotomis licencijomis verstis ginklų nuoma nuo liepos 1 dienos būtų suteikiama teisė verstis ir ginklų panauda.
Uždėję apykoję pareigūnai paleido Š. Stepukonį į laisvę
Uždėję apykoję, Vilniaus pareigūnai penktadienio pavakarę į laisvę paleido kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamą buvusį „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.
Prieš uždedant apykoję jis buvo atvežtas į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą (FNTT).
„Su Šarūnu Stepukoniu šiandien tarnyboje buvo atlikti būtini veiksmai. Šiuo metu jis pristatytas pareigūnams dėl tolimesnės kardomosios priemonės organizavimo“, – žurnalistams sakė FNTT Neteisėtos paramos prevencijos ir tyrimo valdybos viršininkė Jekaterina Grudinskaja.
Iš FNTT Š. Stepukonis buvo pervežtas į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur ir buvo uždėta apykojė. Iš ten jis paleistas namo.
Kiek anksčiau penktadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusiam „BaltCap“ fondo partneriui skyrė trijų mėnesių intensyvią priežiūrą, jis išleistas iš Vilniaus kalėjimo.
Š. Stepukonis išleistas po beveik šešias savaites trukusio suėmimo. Elektrinę apykoję jis turės dėvėti iki birželio pabaigos, jam taip pat uždrausta bendrauti su tam tikrais asmenimis.
Buvęs „BaltCap“ fondo partneris sulaikytas vasario 12-ąją, teismas jį tuomet leido suimti dviem savaitėms, suėmimas vėliau buvo pratęstas dar mėnesiui, iki kovo 24 dienos.
Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bent 27 mln. eurų iš fondo įmonių, tačiau, pasak prokurorų, ši suma gali didėti. „BaltCap“ atstovų teigimu, iš fondo įmonių galėjo dingti apie 40 mln. eurų.
Vyro atžvilgiu buvo atliekami du ikiteisminiai tyrimai, vasario pabaigoje jie sujungti.
Viename tyrimų Š. Stepukonis buvo pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. Kitas, 2022 metais nutrauktas ir vasarį atnaujintas ikiteisminis tyrimas susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą.
Prokuratūra teigia, kad didžiąją dalį pasisavintos sumos – daugiau nei 20 mln. eurų – Š. Stepukonis pralošė kazino. Dalį pinigų jis galėjo nukreipti į Vengrijos vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers Central Europe“.
Ikiteisminį tyrimą kuruoja Europos prokuroras D. Karčinskas. Jis žurnalistams anksčiau sakė, kad duodamas parodymus Š. Stepukonis „pilnai neneigia“ savo kaltės, tačiau pateikia savo įvykių versiją.
Už parlamentines lėšas politikai galės įsigyti iki trijų telefonų, kompiuterių
Kilus diskusijoms dėl parlamentinių išlaidų naudojimo pagrįstumo, Seimo valdyba penktadienį nustatė papildomų ribojimų Seimo nariams leidžiant minėtas lėšas.
Seimo narys parlamentinei veiklai vykdyti per kadenciją galės įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius.
„Tas skaičius pasirinktas vertinant tai, kad yra Seimo narys, yra biuro darbuotojai. Bet, žinoma, neprivaloma visus tris įsigyti, kalbama apie lubas“, – penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Šis ribojimas įvestas to po, kai paaiškėjo, kad konservatorius Sergejus Jovaiša per kadenciją pirko ir nuomojo penkis kompiuterius ir penkis telefonus.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė nustatyti, jog kompiuterinės technikos, telefonų parlamentarai galėtų įsigyti tik pirmaisiais kadencijos metais, tačiau valdybos nariai tam nepritarė. Dabar apraše numatyta, kad tai galima padaryti ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki kadencijos pabaigos.
Be to, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms nebus galima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.
„Tai turėtų tapti dar vienu saugikliu, kuris nebesudarys sąlygų tokiems dalykams, kurie kelia, sakyčiau, pasipiktinimą ar nuostabą, kuomet žvakių nuperkama už tūkstančius eurų. Tokie atvejai yra vienetiniai, bet jie, suprantama, labai stebina ir piktina“, – tvirtino parlamento vadovė.
Šie ir kiti pokyčiai padaryti tiek atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas, tiek į akcijos „Skaidrinam“ atskleistas negeroves.
Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.
Atsižvelgus į STT rekomendacijas, įrašytas draudimas įsigyti prekių ir paslaugų iš Seimo nariui artimų asmenų bei jų įmonių, organizacijų ir tuo atveju, kai nesudaromos rašytinės pirkimo sutartys.
Be to, nutarta, kad nuo naujosios Seimo kadencijos visos ataskaitos už parlamentinei veiklai panaudotas lėšas turės būti teikiamos elektroniniu būdu per Dokumentų valdymo skyrių.
„Tai šiek tiek ir supaprastins, ir modernizuos tą sistemą, kad nereikės tikrinti daug popierinių čekiukų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Pagal Seimo valdybos sprendimą, Etikos ir procedūrų komisijai paprašius, parlamentarai turės paaiškinti, kokiems tikslams įsigijo prekių ar paslaugų.
Nustatyta, kad išsami Seimo nario per mėnesį patirtų išlaidų patikra bus vykdoma atsitiktiniu būdu, planuojant ją taip, kad per kalendorinius metus mažiausiai vieną kartą būtų patikrintos kiekvieno Seimo nario patirtos išlaidos.
Seimo pirmininkė teigė neabejojanti, kad šis parlamentinių lėšų naudojimo sugriežtinimas – ne paskutinis.
„Net neabejoju, jei bus poreikis, jei matysime, kad liko kokios nors pilkosios zonos ar erdvės galimam piktnaudžiavimui, žinoma, griežtinsime tvarką dar. Tai nėra baigtinis procesas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją