Nuo pat Rusijos karo su Ukraina pradžios dauguma lietuvių įvairiomis priemonėmis itin palaiko užpultus ukrainiečius. Palaiko piniginėmis lėšomis ir karine įranga Lietuvos valstybė ir atskiri žmonės, kurie aukoja savo asmenines lėšas įvairiems paramos fondams arba remia įvairias akcijas, kai siūloma broliams ukrainiečiams nupirkti dronų ar radarų. Iš mūsų galėtų pasimokyti didžiosios pasaulio valstybės ir ypač JAV, kaip reikia ne mekenti ar verkšlenti, o veikti užtikrintai ir vieningai.
Na, parama pinigais ir ginklais yra labai svarbi, bet itin reikalinga ir moralinė parama, kai įvairiais ženklais ir būdais rodomas palankumas kovojančiai valstybei. Nemažai lietuvių dėvi Ukrainos vėliavos spalvų atributiką. Nuvažiavus į Vilnių galima pastebėti balkonuose kabančias Ukrainos vėliavas, miesto troleibusuose ir autobusuose matyti užrašai, kad Vilnius palaiko valstybę, kovojančią mirtiną karą dėl savo laisvės su okupante Rusija.
Tokių ir panašių pavyzdžių galima rasti ir daugiau, bet itin remdami Ukrainą pasižymi mūsų sporto sirgaliai. Esu Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos gerbėjas. Kai ši komanda žaidžia Europos taurių turnyruose, stengiuosi nepraleisti jų rungtynių namuose, Vilniaus LFF stadione. O rungtynės niekuomet neapsieina be įvairių galingų ir tikrai išradingų skanduočių. Galinė stadiono tribūna, užimta aršiausių „Žalgirio“ fanų pradeda skanduoti: „Slava Ukraine!“ O šoninė tribūna atsiliepia sušukdama: „Herojam slava!“ Arba visas stadionas skanduoja labai smagią dainelę: „Putin chuilo! La, la, la, la…“ Vilniaus „Žalgirio“ sirgaliai itin stipriai prisideda prie finansinės paramos Ukrainai. Vilniaus „Žalgirio“ fanas poetas D. Petrošius su savo kolegomis rašytojais jau yra nupirkę ne vieną džipą, užpildę įvairia medicinine ir kitokia įranga ir patys nuvairavę į Ukrainą.
Krepšinyje išsiskiria Kauno „Žalgirio“ gerbėjai, kurie rungtynių metu sukuria neįtikėtiną atmosferą. Čia irgi skanduojami Ukrainą remiantys šūkiai ir skanduotės. Praeitą sekmadienį Kaune vyko vietinio „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“ krepšinio rungtynės. Prieš varžybas vietiniai gerbėjai surengė puikią eiseną ir nepaliko sauso siūlelio ant tą dieną gimtadienį švenčiančio Kauno mero V. Matijošaičio – jis gavo stiprų antausį nuo „Žalgirio“ sirgalių už savo įmonės veiklą Rusijoje.
Kai buvo atidaromas Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadionas ir renginio metu kalbėjo Kauno meras, kauniečiai jį pasitiko santūriau, o taip vadinamoje „Vyčio“ tribūnoje sėdėję Vilniaus „Žalgirio“ fanai švilpė, kiek pajėgė, ir skandavo: „Krabas chuilo!“ Malonu, kad praėjus kiek laiko geriausius savo komandos palaikymo pavyzdžius Kauno „Žalgirio“ sirgaliai perėmė iš Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo gerbėjų. Kai kauniečiai ir vilniečiai visiškai sujungs savo jėgas per nacionalines Lietuvos futbolo rinktinės kovas, galime laukti puikių garsų ir vaizdų.