Dzūkų žinios

Laužomos ietys, ar atimti iš merų teisę vadovauti tarybų posėdžiams

Dalintis:
Seime keliama mintis, jog derėtų nušalinti merus nuo Tarybos posėdžių vedimo, o vietoj jų išrinkti Tarybos pirmininkus ir jų pavaduotojus.

Tyliai tyliai Seime brandinamas Vietos savivaldos įstatymo pakeitimas, kuris iš esmės pakeistų vadovavimą savivaldybių tarybų darbui.

Keliama mintis, jog derėtų nušalinti merus nuo Tarybos posėdžių vedimo, o vietoj jų išrinkti Tarybos pirmininkus ir jų pavaduotojus.

Tokie svarstymai vyksta Seime, apie tai nepasitarus su Lietuvos savivaldybių asociacija.

Derėtų priminti, jog iki 2023 metų savivaldybių taryboms vadovavo merai, jie buvo ir tarybos nariai. Nuo pernai balandžio merai jau nebebuvo tarybų nariai, tačiau jiems buvo palikta teisė vesti tarybos posėdžius. Dabar gi norima merus patraukti iš šių pareigų ir vadovavimą taryboms perduoti tarybos pirmininkams.

Kai kurie politikai neigiamai vertina tokius svarstymus, įžvelgia norą sumažinti merų įtaką. Yra nemaža dalis ir tokių, kurie sveikina tokį siūlymą, kuris atskirtų atstovaujamąją ir vykdomąją valdžias.

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Artūras Margelis įsitikinęs, jog tarybos pirmininko pareigybės atsiradimas būtų labai teisingas žingsnis.

A. Margelis pritaria siūlymui

Lazdijų rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Artūras Margelis įsitikinęs, jog tarybos pirmininko pareigybės atsiradimas būtų labai teisingas žingsnis.

„Tai būtų logiškas sprendimas, nes visur galioja atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios atskyrimo principai. Tarybos nariai yra atstovaujamoji, o meras – vykdomoji valdžia, administracija. Kodėl meras turi vesti tarybos posėdžius? Kai meras buvo tarybos narys, jis buvo kaip ir tarybos pirmininkas, o dabar situacija pasikeitusi. Taryba ir savivaldybės administracija yra atskiros institucijos, tai kodėl administracijos atstovas turi vesti tarybos posėdžius? Palyginkime aukščiausios šalies valdžios analogiją – juk Premjeras neveda Seimo posėdžių“, – kalbėjo A. Margelis.

Jis supranta, kodėl Lietuvos savivaldybių asociacija tam nenori pritarti, nes, anot A. Margelio, merai suinteresuoti vesti tarybos posėdžius ir neprarasti savo įtakos.

Merė vengė konkretaus vertinimo

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė neigė faktą, jog savivaldybių merai kategoriškai pasisakė prieš minėtas pataisas, tačiau pripažino, jog būta skirtingų nuomonių.

Balandžio 24 dieną šis klausimas buvo svarstomas Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Jame nuotoliniu būdu dalyvavo ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė.

Ji neigė faktą, jog savivaldybių merai kategoriškai pasisakė prieš minėtas pataisas, tačiau pripažino, jog būta skirtingų nuomonių.

„Mūsų pagrindinis interesas, kad sprendimai taryboje būtų priimami ir priimami sklandžiai. Ar pirmininkaus meras, ar kitas asmuo, tai nėra esmė. Svarbu, kad svarbūs sprendimai patektų į darbotvarkę ir būtų priimti. (…) Jaučiu priešpriešą, kad meras ir taryba turi skirtingus interesus ir stokojama diskusijų. Bet juk viskas įstatyme numatyta, nurodytos proporcijos, nereikia vertinti merus kaip tam tikrą blogį, klijuoti etiketes, ne iš medžių mes iškritome, tiesiogiai išrinko žmonės“, – kalbėjo A. Miškinienė.

Jos nuomone, šis įstatymo pakeitimas nesustiprins demokratijos tose savivaldybėse, kuriose ją sustiprinti lyg ir ketinama, bet įves daug chaoso.

„Gegužės mėnesį bus Lietuvos savivaldybių asociacijos suvažiavimas, ten naudinga tęsti šią diskusiją. Metus veikia naujas modelis, patikrinkite, kaip veikia tie instrumentai, kurie buvo įdėti demokratijai sustiprinti. Nereiktų keisti sistemos. (…) Merai susirūpino ne dėl to, jog neteks teisės pirmininkauti, bet žinome, jog pirmininkauti tarybai reikia kokybiškai, o tam reikia daug pastangų“, – kalbėjo A. Miškinienė.

LSA išplatino savo poziciją

Netrukus po šio Seimo komiteto posėdžio LSA išplatino savo nuostatas dėl ketinimo keisti Vietos savivaldos įstatymą: „Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį.“

Taip Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) valdyba reagavo į Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitete balandžio 24 dieną svarstytas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įvesti savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę. Šiuo metu savivaldybės tarybai pirmininkauja tiesiogiai išrinktas meras, kuris nėra tarybos narys.

„Apie siūlymą iš esmės keisti vietos savivaldos modelį sužinojome Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto posėdžio išvakarėse ir tai šokiruoja. Siūlymas nebuvo pristatytas nei LSA, nei kituose formatuose. Jis atsirado „per naktį“, nors šio įstatymo pataisas su Vidaus reikalų ministerija derinome pusę metų ir prieš savaitę dalyvavome klausymuose, kur apie šį esminį pokytį nebuvo net užsiminta. Toks teisėkūros stilius ir savivaldos ignoravimas yra visiškai nepriimtinas“, – teigia laikinai LSA prezidento pareigas einantis Audrius Klišonis.

LSA valdybos nutarime teigiama, kad siūlymui įvesti naują tarybos pirmininko pareigybę kategoriškai nepritariama.

Lietuvoje meras nebėra savivaldybės tarybos narys nuo 2023 metų, kai įsigaliojo naują savivaldos modelį įteisinęs Vietos savivaldos įstatymas. Pagal jį merui buvo patikėta savivaldybės tarybai pirmininkauti, sudaryti jos darbotvarkes, teikti tarybos sprendimų projektus, pasirašyti sprendimus ir protokolus, turėti veto teisę.

„Šis sprendimas, už kurį tuo metu balsavo ir valdančioji dauguma, buvo priimtas siekiant išlaikyti tamprų santykį ir tiesioginį ryšį tarp dviejų institutų, kuriuos renka piliečiai, – mero ir savivaldybės tarybos. Merui tapus vykdomosios valdžios atstovu, šį santykį išlaikyti būtina – tik taip galima geriausiai užtikrinti politinį stabilumą, savivaldybių veiklos tęstinumą ir efektyvų darbą. Juo labiau, kad naujasis modelis veikia vos metus, jame yra begalė procedūrinių spragų, kurios buvo ignoruojamos priimant naująjį įstatymą ir kurias dabar bandoma taisyti“, – sako LSA viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pasak jo, priėmus dabar siūlomą modelį, iš esmės atsiras antras savivaldybės vadovas, kurio santykis su tiesiogiai išrinktu meru bus neaiškus ir gali kelti nereikalingos politinės įtampos. Merui likus tik vykdomosios valdžios atstovu ir neturint nuolatinio glaudaus ryšio su taryba būtų sumenkintas pats tiesioginių merų rinkimų tikslas ir neįgyvendinti įsipareigojimai rinkėjams. Be to, naujoms tarybos pirmininko ir jo pavaduotojo pareigybėms (iš viso – 120) išlaikyti reikėtų papildomų lėšų – preliminariais skaičiavimais, apie pusę milijono eurų per metus.

Primename, kad prieš keičiant vietos savivaldos modelį 2022 metais, LSA siūlė ieškoti galimybių palikti ankstesnį, Lietuvoje 7 metus sėkmingai veikusį modelį, kai meras buvo tarybos narys ir pirmininkavo tarybai. Savivaldybių požiūriu, šis modelis užtikrino politinį stabilumą ir prisidėjo prie didėjančio gyventojų pasitikėjimo savivalda“.

Dalintis:

Rašyti komentarą

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: