Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Pirmą išankstinio balsavimo dieną rinkėjai – per dukart aktyvesni nei 2019-aisiais
Antradienį, pirmąją išankstinio balsavimo prezidento rinkimuose ir referendume dėl dvigubos pilietybės balsavo daugiau kaip 40,6 tūkst. arba 1,7 proc. visų rinkėjų, rodo antradienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.
VRK duomenimis, rinkėjai buvo daugiau kaip dukart aktyvesni, nei rinkimuose prieš ketverius metus, kai pirmąją dieną balsavo beveik 17 tūkst. arba 0,7 proc. visų rinkėjų.
Šiemet išankstinis balsavimas vyks tris dienas – nuo antradienio iki ketvirtadienio, balsuoti rinkėjai gali nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro visose 60-yje savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
2019-aisiais balsuoti iš anksto buvo galima ilgiau – keturias dienas.
Pasak komisijos, šiemet, kaip įprasta, daugiausia rinkėjų iš anksto balsuoja sostinėje.
„Gausiausiai rinkėjai ėjo balsuoti į Vilniaus miesto savivaldybę, taip pat – į Lukiškių aikštėje ir aikštėje prie Vilniaus spaudos rūmų bei Kaune Vytauto Didžiojo universiteto patalpose įrengtas balsavimo vietas“, – teigia VRK.
Pirmąją išankstinio balsavimo dieną aktyviausi buvo Neringos savivaldybės gyventojai, pasyviausi kol kas – Šalčininkų rajono rinkėjai.
Dėl prezidento posto varžosi aštuoni politikai.
Antros kadencijos siekia dabartinis prezidentas nepartinis Gitanas Nausėda. Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai į prezidentus kelia premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija – Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekaną Dainių Žalimą, opozicinė Darbo partija – savo lyderį, parlamentarą Andrių Mazuronį, kita opozicinė politinė jėga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kelia buvusį krašto apsaugos viceministrą Giedrimą Jeglinską.
Save išsikėlė advokatas Ignas Vėgėlė, medikas Eduardas Vaitkus ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Pastarąjį dėl antisemitinių pareiškimų Konstitucinis Teismas pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją, dėl to politikas atsisakė Seimo nario mandato.
Su prezidento rinkimais Lietuvoje vyksta ir privalomasis referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.
Siūloma pakeisti Konstituciją iš jos išbraukiant sakinį, kuris dabar užkerta kelią Lietuvos piliečiams įgyti antrą pilietybę – kad „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“.
Pareikšti nuomonę reikės dėl pataisytos Konstitucijos formuluotės: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.“
Daugumoje savivaldybių išankstinio balsavimo vietos įrengtos savivaldybių pastatuose.
Prezidento rinkimai ir referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo vyks sekmadienį, gegužės 12 dieną. Tuomet balsuoti bus galima 1895 vietose visoje Lietuvoje.
Seimas po svarstymo pritarė sankcijų griežtinimui darbdaviams už nelegalų darbą
Seimas antradienį po svarstymo pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, sugriežtinančioms sankcijas darbdaviams už nelegaliai dirbančius darbuotojus, taip pat, skatinančias nelegaliai dirbusius žmones pranešti apie nelegalaus darbo faktą.
Šiomis pataisomis Seimas siekia aiškiau reglamentuoti nelegalų darbą statybose ir už jį tenkančią atsakomybę.
Socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad pataisos dėl nelegalaus darbo leistų veiksmingiau kovoti su nelegaliai dirbančiais trečių šalių piliečiais: „Jų atsiskaitymai, jų darbo reglamentavimas yra labai svarbus“.
„Jeigu blogai kontroliuojame darbo rinką, tai nukenčia ir tie žmonės, kuriuos privilioja čia dirbti, ir valstybė, nes negauna dalies mokesčių“, – pridūrė jis.
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Irmantas Gaidelis įsitikinęs, kad išsprendus įdarbinimo ir nelegalaus darbo problemas, baudų nemokėjimo problema taip pat būtų išsprendžiama, kadangi atsiranda lėšų, iš kurių galima sumokėti baudas geranoriškai arba išieškoti jas priverstinai.
Nelegaliai žmogų įdarbinusius darbdavius, jei būtų nustatyti tokie atvejai, ketinama įpareigoti sumokėti tokiems darbuotojams ne mažesnį kaip trijų minimalių mėnesių algos (MMA) dydžių atlygį.
Baudas už nelegalų darbą darbdaviams siūloma skirti ne nuo įmonių apyvartos, bet skaičiuoti nuo MMA.
Darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį žmogų siūloma skirti 3–12 minimaliosios mėnesinės algos dydžių baudą, o už pakartotinį pažeidimą – 6–24 MMA dydžio.
Be kita ko, norima įpareigoti darbdavį, jeigu jis būtų subrangovas, ir įmones, atsiuntusias trečiosios šalies pilietį laikinai dirbti, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki žmogaus darbo Lietuvoje pradžios raštu informuoti rangovą arba įmonę, į kurią atsiųstas toks darbuotojas, apie jo darbo pradžią.
Nuo metų pradžios minimali mėnesio alga neatskaičius mokesčių („ant popieriaus“) siekia 924 eurus, „į rankas“ – 709 eurus.
Seimas linkęs šalies kurortuose ir didmiesčiuose uždrausti deginti anglį bei durpes
Seimas linkęs nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes tik keturiuose šalies kurortuose bei šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Tuo metu miesteliuose ir kaimuose šis draudimas negaliotų.
Už tokį siūlymą Aplinkos oro apsaugos įstatymui dėl iškastinio kuro, pateiktą aplinkos ministro liberalo Simono Gentvilo ir konservatoriaus Antano Čepononio, antradienį balsavo 91 Seimo narys, prieš buvo devyni, o susilaikė 10. Dėl to Seime dar laukia galutinis balsavimas.
Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – taip siekiama nepadidinti mažesniuose miestuose, miesteliuose ar kaimuose gyvenančių nepasiturinčių ar mažesnes pajamas gaunančių gyventojų išlaidų, kurių jiems gali atsirasti prisitaikant prie kuro naudojimo pokyčių.
Už draudimo deginti kietąjį kurą pažeidimus gyventojams baudos siektų 60–300 eurų, įmonių vadovams ar atsakingiems asmenims – 170–1170 eurų.
„Laisvietis“ Kasparas Adomaitis piktinosi, kad Seimui priėmus tokias pataisas, tik dalis Lietuvos išvengtų teršalų, kuriuos kelia anglies deginimas.
„Anglies deginimas čia yra kažkokia šventa karvė, kurios negalima liesti ir visi Lietuvoje ir toliau turime deginti tą anglį? Nes individualių namų kvartaluose mes kartais nebeturime jau kuo ir kvėpuoti žiemos metu“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas pabrėžė, kad visuomenė nežino, jog po kelerių metų bus draudžiama naudoti anglį šildymui.
„Tai yra rizikingas sprendimas. Mes nuteiksime apie 3 proc. Lietuvos gyventojų, šokiruosime ir to daryti tikrai nereikia (…) Turime galiausiai atsisakyti iškastinio kieto kuro deginimo šildymui, bet padaryti tam tikrą tarpinį sprendimą ir leisti kaimo žmonėms, mažesnių miestelių žmonėms prisitaikyti šiek tiek vėliau“, – kalbėjo T. Tomilinas.
Konservatoriaus Edmundo Pupinio tvirtinimu, yra gerai daroma, kad pradedama drausti kietąjį kurą deginti nuo didžiųjų miestų, kur, anot jo, „problemų su kietuoju kuru ne tiek daug“.
Jeigu Seimas šiam siūlymui pritars per galutinį balsavimą, kietojo iškastinio kuro nebūtų galima deginti tik Druskininkuose, Neringoje, Palangoje, Birštone bei Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, kur dabar gyvena daugiau negu 50 tūkst. gyventojų.
Pakeitimų autoriai sako, kad šalies miestai, turintys daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų, pasižymi reikšmingai didesniu gyventojų tankiu nei kiti Lietuvos miestai, miesteliai ir kaimai.
Ministras: visuotinio šaukimo apimtis tikimasi pasiekti per penkerius metus
Numatomą ribinį 7 tūkst. šauktinių skaičių, leidžiantį faktiškai įvesti visuotinį šaukimą į kariuomenę, tikimasi pasiekti per penkerius metus, sako krašto apsaugos ministras.
„Aišku, tai nebus iš karto. Pradžia bus saikinga. (…) Pasiekti 7 tūkst. šauktinių, manome, kad galėtume per penkerius metus“, – antradienį BNS sakė Laurynas Kasčiūnas.
Jo teigimu, kitąmet į privalomąją karo tarnybą ketinama pašaukti 4–5 tūkst. jaunuolių.
Pirmadienį Krašto apsaugos ministerija pranešė parengusi Principinės kariuomenės struktūros ir karių ribinių skaičių įstatymo pakeitimo projektą, kad bendras ribinis karių skaičius didėtų nuo 20 tūkst. 840 iki 29 tūkst. 380, o šauktinių ribinis skaičius – nuo 4240 iki 7040.
„Darome didesnę imtį, tai susiję su šaukimo reforma. Tikslas yra didinti šauktinių skaičių. 7–8 tūkst. yra jau, kai kalbame apie universalų šaukimą. Tai būtų visuotinis šaukimas be facto“, – sakė L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, kuo daugiau bus parengtų žmonių, kuo labiau augs aktyvusis rezervas, tuo Lietuva turės daugiau galios atgrasyti priešininką ir, jeigu reikės, apginti valstybę.
Šiemet į tarnybą planuojama pakviesti apie 3,8 tūkst. karo prievolininkų.
Seime šiuo metu svarstoma dar pernai Vyriausybės pateikta privalomosios pradinės karo tarnybos pertvarka.
Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.
Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.
KAM siekia, kad studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.
Seimas nuleido EP rinkimų kartelę koalicijoms, lieka bendra 5 proc. riba
Parlamentarai nuleido kartelę koalicijoms, dalyvaujančioms Europos Parlamento (EP) rinkimuose, kad gautų mandatą joms užteks surinkti 5 proc. balsų, o nebe 7 procentus.
Už tokį Rinkimų kodekso pakeitimą antradienį per priėmimo procedūrą balsavo 107 Seimo nariai, nė vienas nebuvo prieš, susilaikė keturi politikai.
Jeigu pataisą pasirašys prezidentas, visiems EP rinkimų sąrašams jau birželį vyksiančiuose rinkimuose bus taikomas vienodas 5 proc. barjeras.
Projektą parengęs Seimo narys konservatorius Andrius Vyšniauskas anksčiau teigė, kad 2022 metais rengiant Rinkimų kodeksą per neapsižiūrėjimą padaryta klaida, kurią reikia ištaisyti iki Europos Parlamento rinkimų.
Europos Tarybos sprendimas dėl EP rinkimų tvarkos numato, jog Europos Sąjungos (ES) valstybės narės gali nustatyti balsų ribą mandatams paskirstyti, tačiau ji negali viršyti 5 proc. atiduotų galiojančių balsų.
„Šis pataisymas didelės esmės nekeičia, nes, nepaisant to, kad kartelė yra 5 proc., yra dar toks dalykas, kaip mandatų skirstymo kvota, kuri Lietuvoje dėl mažo mandatų skaičiaus Europos Parlamente yra ženkliai didesnė nei 5 proc. 2014 metais, norint gauti mandatą, reikėjo surinkti 7,98 proc. balsų, 2016 metais – 6,52 procento. 5 proc. riba reiškia, kad ją peržengusi politinė jėga arba koalicija tiesiog dalyvauja skirstant mandatus ir jos kvota yra skaičiuojama“, – aiškino A. Vyšniauskas.
Iki šiol Rinkimų kodeksas numatė, kad EP rinkimuose kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis ar jam prilygintas kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Be to, antradienį patobulinta pagal rinkimų kvotas nepaskirstytų mandatų dalinimo tvarka.
Europos Parlamento rinkimai vyks birželio 9 dieną.
Pusė gyventojų pateisina smurtą prieš moterį su psichosocialine negalia, rodo apklausa
Pusė gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio smurtą prieš moterį su psichosocialine negalia, rodo antradienį paskelbtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytas tyrimas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, septyni iš dešimt gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio finansinę kontrolę, kai moteris yra su intelekto negalia, pusė – kai smurtą patiria moteris su psichosocialine negalia.
Apklausoje panaši tendencija matyti ir kalbant apie socialinę kontrolę – atitinkamai 51 proc. ir 38 proc. apklaustųjų sutinka, kad vyras gali nuspręsti, su kuo ir kada moteriai susitikti.
Tyrimo duomenimis, 41 proc. apklaustųjų tiki, kad moterys su intelekto negalia dažnai pačios išprovokuoja partnerio smurtą. Daugiau nei trečdalis tokią pat nuomonę turi ir apie moteris su psichosocialine negalia. Netoli pusės apklaustųjų mano, kad moterys su šiomis negaliomis linkusios perdėti ir „sutirštinti spalvas“, kuomet patiria smurtą.
„Matome, kad visuomenėje vis dar vyrauja stiprūs mitai apie intelekto ir psichosocialinę negalią. Klaidingai manoma, kad tie iš mūsų, kurie patiria šias negalias, yra iš esmės kitokie, tarsi, mažiau žmonės. Todėl ir pateisinamas akivaizdžiai nepriimtinas elgesys“, – pranešime cituojama nevyriausybinės organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė teigia, kad apklausos rezultatai susiję su bendra smurto artimoje aplinkoje situacija šalyje.
„Statistika rodo, kad smurtavimas prieš moteris yra paplitęs reiškinys, o kai prisideda negalia, jis tampa dar opesnis, kadangi prisidengiama rūpesčiu neva nesavarankišku žmogumi. Pavyzdžiui, draudimu dirbti, naudotis finansais, ribojama susitikimų ir kitos laisvės. Taip žmonės stumiami į dar didesnį visuomenės užribį. Ypač tai pasakytina apie intelekto ir psichosocialines negalias, kurios, kaip parodė apklausa, lyginant, pavyzdžiui, su klausos ar judėjimo negaliomis, Lietuvoje yra ypatingai stigmatizuojamos“, – sakė ji.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2024 metų kovo 15–23 dienomis. Apklausta 1 tūkst. vyresnių nei 18 metų amžiaus asmenų, gyvenančių 31-oje Lietuvos savivaldybėje.
ŽŪM: stiprinama į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolė
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) antradienį pranešė kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) stiprinanti į Lietuvą įvežamų daržovių kontrolę, taip siekiant užkirsti kelią nelegaliam jų įvežimui iš Rusijos.
Pasak ministerijos, tai daroma reaguojant į ankstesnius šalies daržovių augintojų pareiškimus, kad Rusijoje užauginti agurkai ir pomidorai per Baltarusiją ir Lenkiją klastojant jų kilmės dokumentus patenka į Lietuvą.
„Išgirdome įtarimus, kad į Lietuvą gali būti bandoma įvežti rusiškų daržovių nurodant, kad jos užaugintos Europos Sąjungoje. Todėl sugriežtinome vartotojams pateikiamos informacijos apie šviežių vaisių ir daržovių kilmės šalį tikrinimą. Produktų sauga tikrinama laboratoriniais tyrimais“, – pranešime teigė VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė.
Ministerija skelbia, kad atliekami į Lietuvą patenkančių produktų laboratoriniai tyrimai, o nustatant vaisių ir daržovių kilmę svarstoma pasitelkti ir Austrijos laboratoriją. Kontrolę atliekantys VMVT atstovai taip pat bendradarbiauja su kolegomis Lenkijoje.
Pasak VMVT vadovės, iki šiol gauti laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Žemės ūkio viceministras Vytenis Tomkus kartoja, kad efektyviausiai ribojimai iš Rusijos įvežamai produkcijai veiktų visos Europos Sąjungos (ES) mastu.
„Kai prekės patenka į bendrą ES rinką, vėliau daug sunkiau kontroliuoti jų judėjimą. Todėl turėtume siekti riboti šių prekių patekimą į ją“, – pranešime teigė V. Tomkus.
Lietuvos šiltnamių asociacija balandžio pradžioje pranešė, jog į Lietuvą per Baltarusiją ir Lenkiją suklastojus kilmės dokumentus patenka Rusijoje užaugintos daržovės, daugiausia – agurkai ir pomidorai.
Pasak daržovių augintojų, tokia produkcija Lietuvoje yra parduodama keletą kartų pigiau nei vietinė ar užauginta Lenkijoje arba Latvijoje.
Kovą Lietuva kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija paragino Europos Komisiją (EK) išanalizuoti galimybę apriboti Rusijos ir Baltarusijos kilmės maisto produktų importą į Bendriją.
SAM medikų pritraukimui ir išlaikymui darbo vietose numatė daugiau nei 30 mln.
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė jų pritraukimo ir išlaikymo planą, kuriam numatyta daugiau nei 30 mln. eurų.
Kaip pirmadienį paskelbė SAM, sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo ir išlaikymo veiksmų 2024–2029 metų planui numatytas 30,7 mln. eurų finansavimas iš Europos Sąjungos fondų.
Lėšos bus skirtos sveikatos žmogiškųjų išteklių valdymo efektyvumo didinimui, studijų kainos finansavimui, sveikatos priežiūros specialistų įgalinimo, pritraukimo ir išlaikymo sveikatos priežiūros įstaigoje modelio sukūrimui ir įdiegimui, labiausiai trūkstamų profesinių kvalifikacijų ir specializacijų prestižo didinimui ir profesiniam orientavimui.
Sprendžiant slaugytojų ir slaugytojo padėjėjų trūkumą, planuojama ne tik didinti jų profesinės kvalifikacijos prestižą, bet ir skirti 14,8 mln. eurų studijų kainai ir stipendijoms finansuoti.
Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimui veiksmų plane numatytas 10,7 mln. eurų finansavimas šioms sritims: pirminė, specializuota, ilgalaikė sveikatos priežiūra ir kitos.
Anot SAM, veiksmų planas numato sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, rengimo, pasiskirstymo ir pritraukimo stebėsenos vykdymą, sveikatos priežiūros specialistų prognozavimo ir planavimo tobulinimą, priemones sveikatos priežiūros specialistų įgalinimui, pritraukimui ir išlaikymui.
„Iki šiol trūko sisteminio planavimo pagal valstybės poreikius, kuris apimtų ne tik medikų ruošimą, tačiau ir jų pritraukimą bei išlaikymą skirtingose gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į ilgalaikes prognozes, toks veiksmų planas parengtas – jis apima visą medikų pritraukimo ir išlaikymo ciklą“, – SAM pranešime cituojamas A. Dulkys.
Jis sako tikintis, kad šis veiksmų planas užtikrins tolygesnį medikų pasiskirstymą šalyje, o savivaldybės gaus papildomų įrankių, sprendžiant medikų trūkumo klausimą.
„Akcentuočiau, kad didelis dėmesys bus skiriamas slaugytojų ruošimui ir išlaikymui, įvertinus vykdomas sveikatos sistemos pertvarkas“, – teigė ministras.
SAM duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose praėjusių metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų – 524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų. Valstybės kontrolės pernai atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų.
Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) pernai atnaujintas tyrimas prognozuoja, kad 2032 metais Lietuvoje trūks 4 643 bendrosios praktikos slaugytojų, 2 355 slaugytojų padėjėjų, 1 328 išplėstinės praktikos slaugytojų, 543 gydytojo odontologo padėjėjų, 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų.
Teismų administracija perspėja apie sukčių gyventojams siunčiamus „šaukimus į teismą“
Nacionalinė teismų administracija gyventojus įspėja apie naują sukčių būdą pasipelnyti – gaunamos melagingos žinutės su šaukimu į teismą, o atidaryta nuoroda nuveda į netikrą sukčių puslapį, per kurį siekiama išvilioti asmeninius, internetinės bankininkystės duomenis.
Kaip pirmadienį pranešė Nacionalinė teismų administracija, platinamose apgaulingose SMS žinutėse prisidengdami teismo vardu sukčiai kviečia atvykti į teismą, tačiau detalesnės informacijos siūlo ieškoti paspaudus esančią aktyvią nuorodą. Paspaudęs ant nuorodos gyventojas atsiranda sukčių naudojamoje netikroje interneto svetainėje.
„Dažniausiai pagrindinis sukčių tikslas – išvilioti asmens duomenis ar gauti informaciją, susijusią su jūsų internetine bankininkyste“, – skelbia teismų administracija.
Anot pranešimo, teismai niekada gyventojams nesiunčia pranešimų su papildomomis nuorodomis SMS žinutėmis nei savo, nei kitų institucijų vardu, neprašo slaptažodžių ar kitų konfidencialių prisijungimo duomenų, taip pat neprašo pateikti mokėjimo kortelių ar kitų bankininkystės duomenų.
„Paprastai sukčių SMS žinutės yra siunčiamos naudojantis trečiųjų šalių teikiamomis paslaugomis, tad sukčiai Jums gali atsiųsti SMS žinutę, nurodę bet kokį siuntėjo vardą. Gautoje melagingoje SMS žinutėje pateikiama nuoroda ne į teismo interneto svetainę, bet į kitus internetinius adresus, kurie gali būti vizualiai panašūs į teismo ar kitos institucijos svetainės internetinį adresą“, – teigiama pranešime.
Nacionalinė teismų administracija rekomenduoja nespausti įtartinose SMS žinutėse esančių nuorodų, o tai vis dėlto padarius, patariama kuo greičiau išjungti atsidariusį naršyklės langą ir atsivėrusiame naršyklės lange nevesti jokių asmeninių duomenų – asmens kodo, interneto banko atpažinimo kodo ar mokėjimo kortelių duomenų.
Vyriausybė – už baudas iki 500 eurų užstačius svetimą automobilio vietą
Vyriausybė pritaria siūlymui už automobilio stovėjimo vietos neteisėtą užėmimą tokios transporto priemonės savininką įspėti arba skirti jam piniginę baudą.
Žmogus pirmą kartą būtų įspėjamas arba baudžiamas 100-300 eurų, o iki 500 eurų – už pakartotiną nusižengimą. Protokolus surašytų policijos pareigūnai.
Tokioms Seime svarstomoms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, kurias siūlo konservatoriai Vilius Semeška ir Andrius Vyšniauskas, šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas – jo išvados buvo paprašęs parlamentas.
Vyriausybė kartu siūlo Seimui pataisas dar šiek tiek tobulinti, kadangi nuobaudos nenumatomos tais atvejais, kai automobilis neleistinai statomas vietoje, kuri valdoma nuomos ar kitais pagrindais.
Vyriausybė akcentavo, kad taip pat gali pasitaikyti atvejų, kai vairuotojas nežino, kad stovėjimo vieta negali naudotis bet kas, todėl būtų baudžiamas už nusižengimą, nors nebuvo tinkamai informuotas apie transporto priemonės statymo apribojimus.
„Viešajame eisme dalyvaujantis transporto priemonės vairuotojas turi būti aiškiai kelio ženklais informuojamas tiek apie vietas, kuriose draudžiama sustoti ar stovėti, tiek apie vietas, skirtas stovėti tik tam tikroms transporto priemonėms“, – nurodoma Vyriausybės išvadoje Seimui.
Šias Vyriausybės pastabas vertins parlamentiniai komitetai, jeigu joms pritars, pataisos bus papildytos naujomis nuostatomis.
Kaip BNS anksčiau yra sakę pataisų iniciatoriai, pirkdami būstą Lietuvos gyventojai kartu dažnai įsigyja ir transporto priemonės stovėjimo vietą, bet priversti taikytis su piktybiškais veiksmais, jei ją užima kitas vairuotojas.
Tuo metu nuosavybės teise valdomos transporto priemonės stovėjimo vietos naudojimo tvarka šiuo metu nėra reglamentuota, ir net policijos atstovai neturi priemonių automobilio patraukti – atvykę į įvykio vietą gali tik paskambinti transporto priemonės savininkui ir geranoriškai paprašyti tai padaryti.
Parlamentarai įsitikinę, kad pataisos policijos pareigūnams leis lengviau ir greičiau spręsti ginčus.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių” informaciją