Birželio 8 dieną vyko tradicinės spiningavimo varžybos Galsto ežere. Spiningavimo varžybos – tai tradicinės rajono šventės „Pasienio fiesta“ dalis. Jose dalyvauti pareiškė norą net 43 žvejai.
Galsto ežere vienu metu plaukiojo net 23 žvejų valtys. Patyrę žvejai Dzūkijon pažvejoti atvyko iš visos Lietuvos: Vilniaus, Kauno, Alytaus, Druskininkų, Biržų, vienas žvejys atskrido net iš Čikagos ir, žinoma, vieciniai: iš Veisiejų, Lazdijų, Šeštokų, Seirijų, Žagarių. Tarp 43 žvejų ir viena dailiosios lyties atstovė. Ponia Diana atvyko iš Kauno kartu su vyru Giedriumi. Spiningavimo varžybas organizavo Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų TIC, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyrius bei Sigitas Babarskas.
Nors rytas ankstyvas, tai žvejams įprasta, jie įpratę žvejybon anksti vykti, tad nuotaika gera, tikimasi gero laimikio. Lazdijų TIC vadybininkė, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Jolita Bakšaitė pasveikina žvejus. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis supažindina su varžybų taisyklėmis ir pataria gaudyti visas žuvis – dideles ir mažas.
Žvejoti galima visiems, užsiregistravusiems varžybose, jiems išdalintos specialios varžybų kortelės, jokių leidimų tądien nieks nereikalavo, o ir dalyvio mokesčio nėra. Žvejai startavo 7 valandą ryto. Žvejyba truko 4 valandas. „Nei žvyno, nei uodegos“, – linkėta išplaukiantiems į Galsto ežerą.
Teisėjai lūkuriuoja ant kranto, tačiau vos gavę skambutį, pasiruošę išplaukti, jei kas nutiktų arba tiesiog būtų pagauta tokia žuvis, kurios svoris, ilgis užfiksuojamas, bet ji privalo būti paleista. Pavyzdžiui, lydeka paleidžiama iki 50 cm ir daugiau nei 80 cm. Buvo gaudomos plėšriosios žuvys: lydekos, ešeriai, starkiai. Ir nors skambučių nesulaukta, tačiau Sigitas Babarskas sėdo į savo vandens transporto priemonę ir „aplankė“ žvejus, pasiteiravo, kaip jiems sekasi. O čia visai kaip loterijoje: vieni jau galėjo ne vieną lydeką sugavę pasigirti, kiti sakė lyg užkeikta – jokio kibimo.
Tačiau į krantą žvejai sugrįžo ne tuščiomis: daugeliui jų Galstas buvęs dosnus. Sverti buvo ką. Gero ūpo neprarado net tie, kuriems tiesiog ne ta diena buvusi – nieko nepagavę.
Apdovanojimai numatyti trijose kategorijose: vyrų, moterų ir vaikų. „Gaila, kad šįkart nebuvo vaikų. Pernai turėjome jaunųjų žvejų. Gal kitais metais?“ – viliasi Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis. Įvertinta ir didžiausia žuvis. Organizatorių netikėta staigmena: apdovanotas ir mažiausią žuvelę sugavęs žvejys. Pasirodo, sėkmę gali atnešti ir mažylė žuvelė.
Spiningavimo varžybų komisijos nariai: Jolita Bakšaitė, Anatolijus Palionis ir Sigitas Babarskas, atidžiai svėrė, matavo žvejų laimikius.
Savo apsilankymu žvejus pagerbė ir Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, kuris sudalyvavo žvejų apdovanojimo ceremonijoje. Spiningavimo varžybų nugalėtojai buvo apdovanoti spiningavimo taurėmis bei įsteigtais rėmėjų prizais. Be rėmėjų varžybos beveik neįmanomos, juk smagu būti pastebėtam, įvertintam, juolab, kad žvejai stengėsi iš visos širdies. O rėmėjų dovanos buvo solidžios. Varžybų organizatoriai taria ačiū: UAB „Dvaro mėsa“, viešbučiui „Gojus“, kaimo turizmo sodybai „Nieda“, Renatos Brogienės fotostudijai, Vaciui Vizmanui, Kęsto Rudinsko IĮ, žvejų parduotuvei „Žvejų paslaptys“.
Didžiausiu laimikiu gali pasigirti Šarūnas Jonuška iš Lazdijų – 3,090 kg lydeka.
Didžiausio sugautų žuvų svorio nugalėtoju tapo lazdijietis Darius Vaicekauskas. Bendras jo sugautų žuvų svoris siekė 3,105 kg.
Garbingą antrą vietą iškovojo alytiškis Donatas Juškevičius – 2,980 kg.
O trečioji vieta atiteko kauniečiui Mindaugui Motiejūnui – 1,750 kg.
Didžiausią ešerį sugavo lazdijietis Vidas Šoliūnas – 0,28 kg. Jam atiteko ir specialus Sigito Babarsko įsteigtas medalis.
Mažiausia žuvelė užkibo Virgilijui Rudzevičiui iš Šeštokų – 0,025 kg.
Štai taip būna varžybose: niekad negali žinoti, didelę ar mažą žuvį pagavęs gali tapti laimėtoju. Kartais ir maža žuvis atneša didelę sėkmę.
Džiugu, kad pasivaržyti su prityrusiais vyrais žvejais išdrįso ir moteris. Diana Jankūnienė iš Kauno taip pat sulaukė dėmesio, nors šįkart jai ne itin sekėsi: nesugavo nė vienos žuvelės, tačiau pažadėjo kitais metais vėl dalyvauti ir būtinai sugauti gal net pačią didžiausią žuvį. Kita vertus, kas žino, ką kitais metais lydės sėkmė? Gali triumfuoti ir žvejė, nebūtinai žvejys.
Paguodos prizas atiteko žvejui, kuriam teko ir pas gydytojus apsilankyti: prireikė ir pirmosios pagalbos. Kaip juokavo žvejai, lydeka „įkando“. Jolita Bakšaitė aprišo kraujuojantį žvejo kojos pirštą, vaikinuką apžiūrėjo ir medikai. Tačiau žvejas nebūtų žvejas: sugrįžęs iš ligoninės, tuoj į valtį – žvejoti.
Spiningavimo dalyviai vaišinosi Lazdijų turizmo informacinio centro pagal plovo receptūrą virta ypatinga grikių koše.
Didžiausia pagarba Jonui Goberiui už vietą prie Galsto ežero, kuri buvo idealiai sutvarkyta, pastatyta puiki pavėsinė su žvejybos simbolika – iš medžio išraižyta žuvimi, sumeistrauti suoliukai, paruošta laužavietė. O ir aikštelėje pakankamai vietos ir automobiliams, ir žvejybos inventoriui. Dėkota ir Gintui Truskai už suteiktą galimybę žvejoti Galsto ežere.
Daugelis žvejų tvirtino, kad jiems svarbu – žvejoti, namo parsinešti nebūtina: pagavai, pasidžiaugei, paleidai. Tad ir šįkart vienos žuvys paleistos atgal į Galsto ežerą, kitos sudėtos į šaldiklį. Jos keliaus į puodą, kai Tarptautiniame žuvienės virimo čempionate Šilutės rajone mūsų rajono atstovai virs žuvienę.
Mūsų rajonas – ežeringas, čia telkšo 159 ežerai, tad čia atvykti ir išbandyti savo jėgas kiekvieno žvejo garbės reikalas, o kitais metais savo sėkmę jau reiktų bandyti ir spiningavimo varžybose, kurios tikrai vyks: tradicijų laužyti negalima. Leiskime sau ištraukti meškeres ir išgyventi žvejybos stebuklus! Ir tekimba žuvelės, didelės ir mažos!