Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Parlamento Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo ūkininkai ir perdirbėjai
Seimo Ekonomikos komiteto patobulintą pieno įstatymo projektą sukritikavo žemės ūkio ir perdirbimo įmonių atstovai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vertinimu, įstatymo projektas nesprendžia įsisenėjusių problemų pieno sektoriuje, o esminė spraga – į projektą nėra įtraukta prekybos grandis.
Asociacija tokią poziciją savo rašte pateikė Ekonomikos komitetui, kuriam siūlo taisyti įstatymo projektą.
Pasak LŽŪBA generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, įstatymo projekte siūlomas kainų reguliavimas smulkiems, vidutiniams ir stambiems pieno ūkiams vienareikšmiai neigiamai paveiks mišrius ūkius, besispecializuojančius pieno gamyboje, kurie jau dabar balansuoja ties išnykimo riba.
„Jis (įstatymo projektas – red.) nepalieka motyvo toliau modernizuoti gamybą, investuoti į aplinkosaugą, pieno kokybę, gyvulių gerovę ir sveikatingumą, darbo vietų kūrimą“, – teigiama asociacijos rašte.
Pieno perdirbimo įmonių atstovai teigia, kad siūlomo įstatymo pasekmės bus liūdnos – sugriaus pieno rinkos balansą, skatins žaliavinio pieno importą, išprovokuos pieno ūkių pasitraukimą iš prekinės gamybos.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, pieno sektorius seniai įrodė – kainas nustato ne įstatymas, o konkurencija ir rinkos ekonomika.
„Pastaraisiais metais pieno gamyba ūkiuose augo. Šiemet per keturis mėnesius lietuviško pieno supirkimo kiekis išaugo beveik 8 proc. Dabartinė vidutinė metinė pieno supirkimo kaina yra maždaug trečdaliu didesnė nei ilgametis statistinis vidurkis“, – sako E. Simonis.
Jis priduria, kad bandymai kištis į rinkos reguliavimą gali turėti katastrofinių padarinių Lietuvos pramonei, kuri perdirba du trečdalius Baltijos šalių pieno ir eksportuoja 70 proc. lietuviškų pieno produktų.
Iki šiol nei vienas bandymas parengti kokybišką įstatymo redakciją, tinkančią visiems pieno rinkos dalyviams, nepavyko, – teigia sektoriaus atstovai.
Ankstesnei, pernai parengtai, įstatymo projekto redakcijai kritines pastabas buvo pateikusios Teisingumo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Konkurencijos taryba.
Balandžio mėnesį pieno supirkimo kainos reguliavimą numatantis įstatymo projektas buvo perduotas tobulinti Seimo Ekonomikos komitetui.
Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius pieno kainodaros principus ir apriboti nesąžiningų praktikų taikymą, sudarant pieno pirkimo ar pardavimo sutartis.
Šiuo įstatymu supirkėjams būtų draudžiama perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo ar gamintojo organizacijos, mokėti mažesnę vidutinę pieno pirkimo kainą, negu mokama vidutinė pieno pirkimo kaina. Taip pat supirkėjams būtų draudžiama vienašališkai pakeisti sutarties sąlygas, mokėti priemokas ar priedus, viršijančius 20 proc. pieno kainos, mažinti pieno kainas daugiau nei kas du iš eilės einančius pieno tiekimo laikotarpius.
Tokia tvarka būtų netaikoma pieno pirkimo ir pardavimo sutartims, kai jos sudaromos kooperatyvų, turinčių savo nustatytas taisykles, kaip pirkti pieną iš savo narių.
Anot Žemės ūkio ministerijos, tokia tvarka reikalinga, nes Lietuvos pieno gamintojai yra gana smulkūs, todėl atskiras pieno pardavėjas neturi didelės derybinės galios, tuo metu pieno perdirbimo sektoriuje matoma oligopolinė struktūra – 5 perdirbimo įmonių grupės perdirba apie 90 proc. viso šalyje pagaminto pieno.
Kovo pabaigoje Žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad nesprendžiant pieno ūkių problemų, ūkininkai gali atnaujinti sausio mėn. vykusius protestus. Po vykusio susitikimo su Vyriausybe jie tvirtino, kad pieno sektoriaus problemos nėra sprendžiamos.
Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigė, kad būtent šis įstatymas išspręs šias problemas.
Švietimo ministerija gavo peticiją dėl gimnazijų tinklo sudarymo: viceministras su reikalavimais nesutinka
Nuo rugsėjo įsigaliojant reikalavimui turėti bent 21 mokinį III gimnazijos klasėje, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) pasiekė peticija, kuria prieštaraujama keliamai kartelei. Visgi, viceministro Igno Gaižiūno teigimu, ministerija nesutinka su išsakomais prieštaravimais ir siūlymu klasėse vienuoliktokų skaičių mažinti iki 12 moksleivių.
Tryškių miestelio bendruomenės inicijuotą ir Vyriausybei, Seimui bei prezidentui adresuotą peticiją jau pasirašė virš 5 tūkst. gyventojų.
„Reikalavimai nėra nauji, jie yra tie, kuriuos girdėjome visą laiką. Jeigu 2021 m. priėmėme sprendimą turėti 21 mokinį, šiandien girdime naują reikalavimą – atsitraukti iki 12 mokinių. Toje peticijoje mes ir turime reikalavimą atsitraukti iki 12 mokinių. Tai nėra teisingas sprendimas, matome būdų, kaip rasti tarpinius variantus, ir su autoriais turėsime tą diskusiją“, – antradienį žurnalistams teigė I. Gaižiūnas.
„Vienas iš būdų – steigti jungtinę gimnaziją. Jos padaliniuose gali būti mažesnės klasės, taip pat galimas skyriaus formavimas, tai gali būti vaikų ugdymas vykdant bendradarbiavimo sutartį. Arba tais metais neformuoti klasės atitinkamoje mokykloje ir užtikrinti vaikų pavėžėjimą į kitą mokyklą“, – pridūrė jis.
Pasak viceministro, ši peticija nėra vienintelis pasipriešinimas pokyčiams gimnazijose. Anot jo, visoje Lietuvoje iš 340 gimnazijų yra apie 15, kurios numatyto reikalavimo dar nėra išsprendusios. Dauguma šių ugdymo įstaigų – Kretingos, Telšių, Šilalės ir Šilutės rajonuose.
„Nuo pat pirmų dienų, kai priiminėjame sprendimus dėl mokyklų tinklo tvarkymo, jautėme pakankamą pasipriešinimą ir nenorą priiminėti sudėtingus sprendimus. Šiandien dienai tikrai turime keletą mokyklų Lietuvoje, keletą savivaldybių, kuriose nepriimami reikalingi sprendimai ir ieškoma būdų, kaip atsukti juos atgal“, – akcentavo jis.
Sprendimą padidinti kartelę 11–12 klasėms, ministerija aiškina geresniu ugdymosi poreikių tenkimu. Pasak viceministro, esant mažam mokinių skaičiui, ribojamas privalomų pasirenkamųjų dalykų pasirinkimas, moksleiviams pateikiama menka pasiūla.
„Yra sudėtinga su vidurinio ugdymo dalykų pasirinkimu, ne visada yra suformuojamos grupės, siūloma mokiniams dalykų mokytis ir savarankiškai. Mūsų supratimu, tai nėra tinkamas sprendimas ar pasiūla. Būtų galima individualiai nagrinėti ir kiekvienos mokyklos ugdymo planą ir pažiūrėti, kokia ten yra dalykų pasiūla. Šis dalykų pasirinkimas yra itin svarbus, nes tai lemia mokinio karjerai, egzaminų pasirinkimui ir stojamajam balui“, – tikino jis.
Ministerijos duomenimis, didesnėse mokyklose besimokantys mokiniai turi vidutiniškai didesnius stojamuosius balus. Taip pat ŠMSM turima informacija, vidurinio ugdymo mokinių skaičius koreliuoja su tolimesne abiturientų veikla.
Visgi mokyklos, kuriose dėl mažo mokinių skaičiaus nebus vienuoliktos klasės, galės išlaikyti jau turimą gimnazijos statusą.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
Kaune statomam lengvosios atletikos maniežui suteiktas V. Adamkaus vardas
Kaune, Žaliakalnyje statomam lengvosios atletikos maniežui suteiktas prezidento Valdo Adamkaus vardas.
Tokį sprendimą bendru sutarimu antradienį priėmė Kauno savivaldybės taryba. Suteikti šalia Dariaus ir Girėno stadiono statomam objektui buvusio šalies vadovo vardą tarybai pasiūlė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
„Kauno miesto garbės piliečio, Prezidento Valdo Adamkaus veikla bei nuopelnai Kaunui ir Lietuvai yra verti aukščiausio įvertinimo. Valdas Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje, buvo aktyvus sporto renginių dalyvis ir organizatorius“, – nurodoma projekto aiškinamajame rašte.
„Architektai pasiūlė tą idėją ir „Vieningam Kaunui“, visiems mano pažįstamiems, su kuriais bendrauju – ir verslininkai, ir profesoriai, ir t. t. – visiems patiko ta idėja“, – po posėdžio žurnalistams sakė Kauno meras.
„Teko kalbėti su gerbiamu prezidentu, jis pritaria tai idėjai, ir manau, kad įamžinti – labai gera mintis“, – pridūrė jis.
Meras taip pat nurodė, jog maniežo įrengimas savivaldybei atsieis per 22 mln. eurų. Anot jo, planuota objektą atidaryti rugsėjį, tačiau, V. Matijošaičio teigimu, veikiausiai darbai bus baigti gruodžio mėnesį.
Anksčiau Kauno savivaldybė yra pranešusi, jog naujai statomame lengvosios atletikos manieže sportininkams bus įrengta moderni infrastruktūra – šeši 200 metrų ilgio ir aštuoni 60 m ilgio bėgimo takai, šuolių, rutulio stūmimo bei tolimųjų metimų treniruočių sektorius, gimnastikos ir treniruoklių salės, masažo kabinetai.
Manieže sporto varžybas galės stebėti iki 500 žmonių, rengiama ir 150 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.
Didieji miestai ruošiasi dienai „X“: parengti evakuacijos planai ir įrenginėjamos priedangos
Praėjusią savaitę Vilniaus savivaldybei pristačius sostinės gynybos planą, kitų didžiųjų miestų atstovai tikina jau kurį laiką besiruošiantys galimoms grėsmėms. Kauno miesto savivaldybė sako, jog didžiausią dėmesį gynybos klausimais pastaruoju metu skiria priedangų įrengimui. Tuo metu uostamiestis parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Nors savivaldybėse yra sudaryti ir mobilizacijos planai, visgi pastarieji yra įslaptinti ir neskelbiami viešai.
„Miestas turi ekstremalių situacijų valdymo bei mobilizacijos planus, jų priedus. Šie dokumentai reguliariai atnaujinami, reaguojant į infrastruktūros pokyčius, vykdomą miesto plėtrą, darbus bei esamą situaciją“, – Eltai siųstame atsakyme teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Administracijos direktorius akcentavo, kad mobilizacijos planas nėra viešinimas. Anot jo, galimos atsitraukimo kryptys, tarnybų ir kitų vienetų veiksmai, gyventojų evakuacija, tarpiniai susirinkimų taškai priklausys nuo konkrečios situacijos. Gyventojai apie jiems aktualius veiksmus būtų operatyviai informuojami iškilus poreikiui.
Pasak T. Metelionio, Kauno savivaldybė yra patvirtinusi programą ir pasirengusi iš savo lėšų finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose.
„Iki 100 proc. miesto parama gali būti skirta esamų apsauginių konstrukcijų sustiprinimui ar naujų pastatymui, papildomų avarinių išėjimų iš priedangų, geriamojo vandens tiekimo, saugojimo ir nuotekų šalinimo, oro filtravimo sistemų bei avarinio apšvietimo įrengimui. Tuo pačiu galės būti sutvarkyta elektros instaliacija su galimybe pajungti autonominį energijos tiekimo šaltinį“, – aiškino administracijos direktorius.
„Šiuo metu priedangose sutalpintume 110 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 150 tūkst. kauniečių. Visi nauji pastatai taip pat projektuojami numatant tokias erdves“, – pridūrė jis.
Tačiau T. Metelionis leido suprasti, kad skeptiškai vertina sostinės savivaldybės surengtą viešą plano pristatymą.
„Kaunas nuosekliai ruošiasi įvairiems galimų grėsmių scenarijams, nespekuliuodamas ir nekeldamas nereikalingos panikos tokiu geopolitiškai jautriu laikmečiu. Iš to nedarome ir viešųjų ryšių akcijų“, – akcentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Klaipėdos savivaldybė parengė ekstremaliųjų situacijų valdymo planą
Tuo metu Klaipėdos miesto savivaldybė turi pasirengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą. Pasak miesto valdžios atstovų, šis planas yra nuolat naujinamas.
„Klaipėdos miesto savivaldybė turi parengusi ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame yra aprašyta, kaip reikėtų elgtis panašiais atvejais, jame yra numatyti veiksmų algoritmai, kurie yra reguliariai išbandomi įvairių pratybų metu, identifikuojami jų trūkumai, nustatomos tobulintinos sritys“, – Eltai siųstame atsakyme teigė Klaipėdos savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė Rūta Baltrušaitė.
„Plane gana detaliai aprašyti veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais, numatyti pagrindiniai maršrutai, sužymėti preliminarūs gyventojų surinkimo punktai, kurie gali keistis priklausomai nuo situacijos. Atkreipiame dėmesį, kad planas yra reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į besikeičiančias rizikas ir naujausius teisės aktų reikalavimus“, – pridūrė ji.
Anot R. Baltrušaitės, uostamiestyje iš viso yra 8 pavojingieji objektai, kurie turi pasirengę savo vidaus avarinius planus, juose yra aprašyti veiksmai ekstremaliųjų situacijų atvejais.
„AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turi savo atskirą ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame taip pat detaliai aprašyti visi privalomi veiksmai įvairių ekstremaliųjų situacijų atvejais. Be savivaldybės ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, kuriuose numatyta, kaip turėtų būti evakuojami gyventojai, tam tikri veiksmai numatyti ir savivaldybės mobilizacijos plane, tačiau pastarasis yra įslaptintas ir jame numatyti veiksmai neviešinami“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę gynybos politikos planą pristatė Vilniaus miesto savivaldybė.
Jame numatytas kontrmobilumo priemonių įsigijimas, bepiločių orlaivių treniruočių erdvės įrengimas, pagalba komendantūroms ir Vokietijos brigados priėmimas.
Savivaldybė numato ir evakuacijos plano naujinimą, priedangų paiešką, perspėjimo sirenų tinklo plėtrą ir mobiliosios programėlės kūrimą.
„SeeNext“: liepos mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis pigiausias yra prekybos tinkle „Lidl“, brangiausias – „Iki“
Liepos mėnesį dažno vartojimo prekių krepšelis pigiausias yra prekybos tinkle „Lidl“, brangiausias – „Iki“, rodo slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ tyrimas.
Analogiškų prekių krepšelio kaina didžiuosiuose šalies prekybos tinkluose skiriasi beveik 3,5 euro, o didžiausi kainų skirtumai, kaip ir birželį, fiksuoti gėrimų bei pieno produktų kategorijose. Bendrai daugiausia už įsigytas prekes tyrėjai vidutiniškai mokėjo prekybos tinkle „Iki“ – 32,65 euro. Mažiausiai analogiškų prekių krepšelis vidutiniškai kainavo „Lidl“ – 29,16 euro.
Liepos 2 d. atlikto tyrimo metu slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX”, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 23 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.
Tyrimo metu vidutinė prekių krepšelio kaina Vilniaus mieste buvo 0,04 euro žemesnė nei Kauno mieste. Birželį situacija buvo priešinga – krepšelio kaina Vilniuje buvo 0,33 euro aukštesnė nei Kaune.
Pieno produktai, kaip rodo gauti duomenys, pigiausiai kainuoja „Lidl“ – 6,34 Euro, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 7,83 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios siekia 1,49 euro.
Mėsos produktai pigiausi yra „Rimi“. Šios kategorijos prekių krepšelio kaina prekybos tinkle siekia 4,04 euro. Didžiausia kaina fiksuota „Iki“ parduotuvėse ir siekia 4,37 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,33 euro.
Grūdinės kilmės produktų krepšelio mažiausia kaina užfiksuota „Maxima“ prekybos tinkle – 3,18 euro. Brangiausiai už šios grupės produktus tyrėjai sumokėjo „Iki“ prekybos tinkle – 3,51 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos taip pat yra 0,33 euro.
Vaisiai ir daržovės pigiausios „Lidl“ tinkle – 2,97 euro, o brangiausias šių produktų krepšelis yra „Maxima“ tinkle – 4,17 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 1,20 euro. Gėrimų kategorijos kainų analizė rodo, kad šio tipo produktų kaina mažiausia yra „Lidl“ – 7,05 euro. Didžiausia – „Rimi“ – 8,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 1,60 euro.
Likusių produktų krepšelis, kurį sudaro baltasis cukrus, kiaušiniai, saulėgrąžų aliejus ir malta kava, mažiausiai kainuoja „Lidl“ tinkle – 5,57 euro, o daugiausia – „Norfa“ parduotuvėse – 6,65 euro. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekia 1,08 euro.
Seimui siūloma priimti senjorams skirtą įstatymą: aktualu tiems, kuriems 60 ir daugiau metų
Siekiant efektyviau spręsti problemas, su kuriomis susiduria senjorai, Seimui siūloma priimti Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektą. Jį parengė pernai birželio mėnesį Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Silva Lengvinienė.
Įstatymo projekto autorių nuomone, Lietuvoje būtina turėti vieną teisės aktą, apimantį visą vyresnio amžiaus žmonių politiką. Rengiant dokumentą, parlamentarai rėmėsi, jų vertinimu, sėkmingai veikiančiu Jaunimo politikos pagrindų įstatymu.
Įregistruotu įstatymo projektu siekiama pradėti formuoti vyresnio amžiaus žmonių politiką, diegti visuomenėje supratimą, kad vyresnio amžiaus žmonės, įgyvendindami savo poreikius, negali ir toliau būti „prašytojais“ ar „remiamaisiais“.
Dokumento projekte kalbama ir apie būtinybę keisti visuomenės vertybines nuostatas, apie pozityvių santykių kultūrą, orientuotą į vyresnio amžiaus žmones, puoselėjant teigiamą jų įvaizdį visuomenėje.
Vyresnio amžiaus žmogus, pagal pasiūlytą projektą, asmuo nuo 60 metų (įskaitytinai). Parlamentarai deklaruoja siekį sudaryti sąlygas oriam, aktyviam ir sveikam senėjimui, užtikrinti galimybes senjorams dalyvauti ekonominiame, kultūriniame gyvenime, stiprinti socialinę įtrauktį, skatinti jų dalyvavimą su jais susijusių sprendimų priėmime.
Įstatymu planuojama įpareigoti valstybės ir savivaldybių institucijas skatinti vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimą visuomenės, bendruomenės gyvenime, pagalbos sau iniciatyvose. Taip pat žadama stiprinti kartų solidarumą, remti savanorišką veiklą, siekiant išvengti vyresnio amžiaus žmonių vienišumo ir izoliacijos.
Vyresnio amžiaus žmonių politiką siūloma orientuoti 8 kryptimis. Tai švietimas ir mokymasis, sveikatos apsauga, socialinė apsauga, užimtumas, būsto ir aplinkos pritaikymas, kultūra, transportas, asmens saugumas.
Jei Seimas pritartų, valstybės ir savivaldybių institucijos turės imtis veiksmų, „siekiant užtikrinti vyresnio amžiaus žmonėms stabilias pajamas, būtinas svarbiausiems jų poreikiams patenkinti ir leidžiančias gyventi visavertį gyvenimą, nežeminančias jų orumo“. Taip pat reikės plėtoti socialinių paslaugų infrastruktūrą, užtikrinti jų kokybę ir prieinamumą.
Vyresnio amžiaus žmonių politiką turės įgyvendinti Seimas, Vyriausybė, ministerijos, savivaldybės. Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veiktų visuomeninė patariamoji institucija – Vyresnio amžiaus žmonių reikalų taryba. Ją siūloma sudaryti iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, vyresnio amžiaus žmonių ir su jais dirbančių organizacijų deleguotų atstovų.
Šios tarybos sudarymo tvarką nustatytų ir sudėtį tvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Taip pat siūloma sudaryti savivaldybėse vyresnio amžiaus žmonių reikalų tarybas, kurios teiktų pasiūlymus dėl vyresnio amžiaus žmonių politikos įgyvendinimo, finansavimo prioritetų. Jei Seimas pritartų, savivaldybių administracijose būtų steigiama ir vyresnio amžiaus žmonių reikalų koordinatoriaus pareigybė. Šį darbą dirbtų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.
Siūloma, kad Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d.
Jį rengė darbo grupėje dirbę Seimo nariai Silva Lengvinienė, Edmundas Pupinis, Andrius Navickas, Kęstutis Vilkauskas, Tomas Tomilinas, Vilija Targamadzė, Eugenijus Jovaiša, Arūnas Valinskas.
ELTA primena, kad birželio 24 d. parlamentarai atmetė socialdemokrato Kęstučio Vilkausko pasiūlymą sudaryti Seime nuolat veikiančią Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisiją. Pasak jo, vyresnio amžiaus žmonės susiduria su įvairiomis problemomis, tokiomis kaip socialinė atskirtis, diskriminacija, skurdas, prasta sveikata ir paslaugų trūkumas.
Projektui oponavę Seimo nariai tvirtino, kad senjorų problemas sprendžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 metais 65-erių ir vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje buvo virš 600 tūkst.
Iki metų pabaigos „Via Lietuva“ planuoja įrengti daugiau kaip 40 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų
Iki šių metų pabaigos „Via Lietuva“ planuoja įrengti daugiau kaip 40 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų visoje Lietuvoje.
Be to, kaip nurodoma „Via Lietuva“ išplatintame pranešime, netoli 30 kilometrų šalies pės
iųjų ir dviračių takų šiais metais ketinama suremontuoti.
„Tik patogi ir saugi pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra bei jos plėtra gali tapti realia alternatyva kelionėms automobiliais, ypač – miestų bei priemiesčių teritorijose. Ir tam turi būti skiriamas tinkamas dėmesys“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pėsčiųjų ir dviračių takai šiais metais bus įrengti šalia remontuojamų valstybinės reikšmės kelių ruožų Šiauliai–Palanga, Vilnius–Prienai–Marijampolė, Klaipėda–Kretinga, Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas.
Taip pat nauji takai nusidrieks ir rekonstruojant kelių Vilnius–Polockas, Kaunas–Zapyškis–Šakiai, Vilnius–Utena, Švenčionys–Adutiškis, Kazlų Rūda–Višakio Rūda–Bliuviškiai ruožus.
Pasak „Via Lietuva“, planuojama, kad pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimo ir remonto darbai minėtuose ruožuose bus baigti jau šių metų rudenį.
„Dar kovo mėnesį startavo dviračių tako Smiltynė–Nida atkarpos pro Juodkrantę link Pervalkos, Preilos ir jūros link rekonstrukcija. Dviračių tako atnaujinimo darbai Kuršių nerijoje bus baigti dar šį rudenį“, – teigiama pranešime.
Pajūryje nusidrieks ir takas, sujungsiantis Kretingos ir Palangos miestus. Dar iki rugsėjo bus nutiesta beveik 5 kilometrų atkarpa nuo Kretingos iki Vydmantų gyvenvietės.
Pažymima, kad naujai įrengiant ar rekonstruojant esamus pėsčiųjų ir dviračių takus, bus laikomasi aukščiausios kokybės standartų – dviračių takų plotis sieks 2,5–3 metrus, jie bus su asfalto danga, įrėminti bortais. Išskirtinio dėmesio reikalaujančiose vietovėse bus įrengiamos apsauginės tvorelės, esant reikalui – sutvarkomos esamos nuovažos, pakeičiami kelio ženklai.
„Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose iš viso yra 2022 kilometrų dviračių takų.
Pernai Lietuvoje buvo nutiesti 25 kilometrai ir suremontuoti 24 kilometrai pėsčiųjų ir dviračių takų, 2022 metais atitinkamai – 36 ir 11 kilometrų.
Iki 2026 metų „Via Lietuva“ planuoja nutiesti ir suremontuoti dar daugiau kaip 140 kilometrų takų.
LEA: šiais metais Lietuvoje kas dešimtas įsigytas naujas lengvasis automobilis – elektrinis
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį kas dešimtas naujų automobilių pirkėjas rinkosi elektromobilį.
Kaip skelbia LEA, birželį nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 8,61 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos.
Birželio mėnesį Lietuvoje iš viso įregistruoti 733 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 363 – grynieji elektromobiliai ir 370 – iš išorės įkraunamų hibridų.
Taip pat įregistruoti 9 lengvieji krovininiai elektromobiliai – grynieji elektromobiliai. Tai 2,5 proc. daugiau lengvųjų elektromobilių nei pernai per birželį, bet 19,5 proc. mažiau nei įregistruota šių metų gegužę.
Bendras elektromobilių skaičius per mėnesį Lietuvoje padidėjo 616, nes, kaip nurodo LEA, dalis tokių automobilių per tą patį laiką buvo išregistruota.
Liepos 1 dieną Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 23 003 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 13 481 – grynasis elektromobilis ir 9 522 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 473 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 467 – grynieji elektromobiliai ir 6 – iš išorės įkraunami hibridai.
Elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,32 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,77 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,55 procento.
Tarp naujų įregistruotų lengvųjų automobilių birželį ir toliau pirmavo hibridinę pavarą turinčios transporto priemonės. Per mėnesį iš viso įregistruoti 2798 nauji automobiliai, iš kurių 1 216 – įsikraunančių hibridinių automobilių (HEV) ir 130 – iš išorės įkraunamų hibridų (PHEV).
Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių pardavimo rinkoje birželį elektromobiliai sudarė 3,66 proc. (gegužę buvo 4,17 proc.), o hibridinės transporto priemonės – 7,18 procento.
Naudotų lengvųjų krovininių automobilių pardavimo rinkoje birželio mėnesį elektromobiliai užėmė 0,94 proc., dyzelinu varomos transporto priemonės – 93,71 procento.
Šių metų sausio–birželio mėnesiais lengvųjų keleivinių elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,95 proc., o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, – 10,39 proc. nuo visų įsigytų šios kategorijos transporto priemonių.
Nuo metų pradžios lengvųjų krovininių elektromobilių dalis, vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, sudarė 1,49 proc. visų įsigytų šios kategorijos transporto priemonių.
Liepos 1-ąją didžiausią šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalį sudarė dyzelinu varomos transporto priemonės – 65,48 proc. visų Lietuvoje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomi lengvieji automobiliai – 22,72 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.
Lengvųjų krovininių automobilių parke liepos 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,6 procento. Dyzelinu varomos transporto priemonės sudaro 95,94 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.
„Vardan Lietuvos“ patvirtino kandidatus į Seimą: trejetuke – S. Skvernelis, L. Savickas, J. Rojaka
Ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdyba patvirtino kandidatų, dalyvausiančių spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, sąrašą.
Jo lyderiu tapo politinės jėgos pirmininkas Saulius Skvernelis. Toliau sąraše – partijos rinkimų štabo vadovas Lukas Savickas, parlamentarą Aurelijų Verygą Seime pakeisianti Jekaterina Rojaka, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ekspremjeras Algirdas Butkevičius.
„Patvirtinome didžiąją daugumą vienmandačių apygardų – dar ne 100 proc., bet didžiąją daugumą – daugiau nei 90 proc. Ir turime iš esmės prelinimarų sąrašą daugiamandatėje (apygardoje – ELTA). Jis taps galutiniu, kuomet bus gauti sutikimai ar nesutikimai žmonių būti tame sąraše. Tą formalumą turime išlaikyti“, – po „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Kandidatų sąraše esama ir naujokų – kartu su „Vardan Lietuvos“ į Seimą kandidatuos Kauno muzikinio teatro direktorius Benjaminas Želvys (kels kandidatūrą Kauno Centro-Žaliakalnio apygardoje), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė, Vilniaus miesto tarybos narė Nijolė Jagelavičienė, Žvėryno bendruomenės pirmininkė Rasa Pavarienė.
„Turime ir ne partijos narių, kurie su mumis dalyvaus rinkimuose. Bet, aišku, dominuojanti absoliuti dauguma – partijos nariai“, – patikino jis.
Pats S. Skvernelis, kandidatuosiantis sostinės Lazdynų apygardoje, nurodė, jog partijos sėkmės atveju jis taikytųsi į premjero pozicijas.
„Yra tokia pozicija, kad natūralu, jog sąrašo numeris 1, sėkmės atveju, pretenduotų į ministro pirmininko poziciją“, – kalbėjo jis.
Kandidatų sąraše įtrauktas ir politinės jėgos keltas kandidatas į prezidentus Giedrimas Jeglinskas. Jis savo kandidatūrą kels Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje.
Į Europos Parlamentą (EP) išrinktas kadenciją baigiantis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius – taip pat tarp kandidatų. Jis sąraše įrašytas paskutiniuoju numeriu – 141. Partijos pirmininkas S. Skvernelis pabrėžė – jeigu V. Sinkevičiui rinkimai bus sėkmingi, „Vardan Lietuvos“ jį norės matyti Vyriausybėje – tai reiškia, jog EP mandato politikas atsisakytų.
„Virginijus Sinkevičius, kadangi yra komandos ir partijos narys, dalyvaus būdamas 141 pozicijoje. Jeigu rinkimai bus sėkmingi ir mes būsime valdančiojoje daugumoje, turėsime vieną iš ministrų portfelių, didelė tikimybė, kad tokiu atveju Virginijus taps Vyriausybės nariu ir tokiu atveju grįš į Lietuvą“, – aiškino „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Jis nesutiko su mintimi, jog taip Demokratų sąjunga elgiasi nesąžiningai rinkėjų atžvilgiu.
„Tai būtų rinkėjų apgaudinėjimas, jeigu mes jį įtrauktume antru numeriu į sąrašą, jis tikrai gerai pasirodytų rinkimuose ir paskui sakytų „soriukas, lieku Briuselyje“, – kalbėjo politikas.
Anot S. Skvernelio, svarstant apie galimą V. Sinkevičiaus politinę ateitį Ministrų kabinete, svarbu, jog jis turėtų ir parlamentaro mandatą. Jis pabrėžė – taip darbas su Seimu tampa visiškai kitoks.
„Jeigu tokios sąlygos išsipildys, nieko tragiško neįvyks. Tiesiog jis dirbs Vyriausybėje, būdamas tuo pačiu ir Seimo nariu. O Europos Parlamente – kas nors kitas“, – pridūrė jis.
Svarstydamas apie galimas koalicijas po Seimo rinkimų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė nematantis galimybių dirbti kartu su konservatoriais. Pasak jo, potencialus valdančiosios koalicijos partneris yra Vilijos Blinkevičiūtės vedama Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
„Nežinau, kas Lietuvoje turėtų įvykti, kad būtų buriama tokio tipo koalicija – socialdemokratai, konservatoriai ir, pavyzdžiui, mes“, – žurnalistams po partijos valdybos posėdžio sakė politinės jėgos lyderis.
„Pirmiausia, kaip centro kairės politinė jėga, atstovaujanti socialinę ekonominę politiką, tikimės su tomis politinėmis jėgomis ir bendradarbiauti. Turbūt nėra paslaptis, kad socialdemokratai taip pat yra potencialūs koalicijos partneriai“, – teigė jis.
Nepaisant politinės praeities, S. Skvernelis neatmetė galimybės bendradarbiauti ir su Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
„Su valstiečiais frakcijoje sėkmingai darbuojamės, nematome jokių problemų. Pasirodys, kaip pas juos toliau dėliosis politinė virtuvė“, – svarstė politikas.
„Tik norėtųsi, kad tie žmonės, kurie yra politikoje, ir būtų politikoje“, – kalbėdamas apie bendro darbo su „valstiečiais“ galimybę pridūrė jis.
ELTA primena, kad rinkimai į Seimą vyks jau šių metų spalį.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją