Alytaus miesto savivaldybės architektų taryba ir mieste dirbantys bei kuriantys architektai aptarė Alytaus miesto savivaldybės tinklalapyje paviešintą gydymo paskirties pastato Ligoninės g. 12, Alytuje, naujos statybos projekto (ypatingo statinio) projektinius pasiūlymus (toliau PP).
Viena iš Lietuvos urbanistinės politikos krypčių yra DARNUS URBANIZUOTŲ IR URBANIZUOJAMŲ TERITORIJŲ VYSTYMAS (Lietuvos urbanistinės politikos pagrindinės kryptys ir jų įgyvendinimo rekomendacijos. LR aplinkos ministro 2019m. rugpjūčio 13d. Įsakymu Nr. D1-485 )
- užtikrinti optimalų ir efektyvų urbanizuotų teritorijų išteklių ( žemės, infrastruktūros) naudojimą, mažinti inžinerinės infrastruktūros poreikį, jos išlaikymo kaštus ir paklausą asmeninio transporto naudojimui.
- Nustatyti ir išryškinti teritorijų prastą urbanistinę kokybę, potencialą, skatinti jų atnaujinimą, išnaudojant šių teritorijų resursus, atsižvelgiant į vietos kontekstą.
Dabartinė Alytaus miesto poliklinika ir yra tokioje urbanizuotoje teritorijoje, kurios potencialas neišnaudotas. Tai miesto geografinis centras, šalia magistralinės miesto gatvės su puikiai išvystytu visuomeniniu transportu, arti miesto žalieji plotai, mažas užstatymo tankumas ir intensyvumas, galimybės juos didinti. Nežiūrint į dabartinio poliklinikos pastato žinybinę priklausomybę, pastatas bet kokiu atveju liks mieste, nebus perkeltas į rajono savivaldybę. Ar jis netaps dar vienu „vaiduokliu“, kokių mieste jau turime?
Esama Alytaus miesto poliklinika yra miesto geografiniame centre, šalia pagrindinių transporto arterijų Naujosios (B kategorijos) gatvės ir Vilties (C kategorijos) gatvių. Naujoji gatvė miesto transporto sistemoje yra tarsi miesto ašis. Į šią gatvę įsijungia dauguma miesto gatvių iš skirtingų miesto gyvenamųjų rajonų (Dainavos, Vidzgirio, Putinų) bei senosios miesto dalies.
Vienas iš darnaus miesto vystymo siekių turėtų būti priartinti sveikatos priežiūrą prie miesto gyventojų gyvenimo ir darbo vietų, pratinti žmones pasiekti paslaugas pėsčiomis, nenaudojant automobilių. Poliklinika yra pirminė ambulatorinė sveikatos priežiūros įstaiga, kuri turi būt lengvai pasiekiama, būti arčiausiai namų ir darbo vietų. Teritorija, kurioje yra esama poliklinika, puikiai pasiekiama visuomeniniu transportu, o esamoje susisiekimo sistemoje, kuri buvo įrengta per daugelį metų, panaudojant miesto biudžeto lėšas, nieko nereikia keisti. Jinai yra patogi ir puikiai veikia. Nereikia rekonstruoti gatvių, įrengti papildomų žiedinių ar šviesaforais reguliuojamų sankryžų, nukreipti viso visuomeninio transporto naujais maršrutais, pritraukti į ligoninės teritoriją papildomo automobilių srauto.
Su planuojamu statiniu drastiškai įsiveržiama į esamos S. Kudirkos ligoninės teritoriją. Ligoninė statyta 1935-1938 m. turi savo gilią istoriją. Ligoninė garsėjo savo sodu, kuris naikinamas, visur, kur tik įmanoma, įterpiant automobilių stovėjimo aikšteles. Prioritetas ligoninės teritorijoje ne žaliesiems plotams, bet automobiliams. Automobilių stovėjimo aikštelėmis iš trijų pusių apribotas akušerijos-ginekologijos ir geriatrijos skyrių korpusas, prie kurio kaip tik turėtų būti daugiau žaliųjų plotų, mažiau automobilių triukšmo. Planuojant poliklinikos statybą, nelieka ligoniams poilsio teritorijų, padrika želdinių struktūra, abejones kelia vidaus transporto sistema.
Alytaus miesto S. Kudirkos ligoninė yra II lygio ligoninė, teikianti paslaugas viso regiono gyventojams, todėl projektuojant ir statant planuojamą polikliniką, užkertamas kelias ligoninės plėtrai. Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normos, patvirtintos LR Aplinkos ministro 2022-05-11 įsakymu Nr. D1-146, numato 35 % priklausomųjų želdynų ploto normą ligoninėms. Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad priklausomųjų želdynų plotas jau dabar bus 35 % (nors čia dar neįvertintas būsimas priėmimo skyriaus priestatas). Tai rodo, kad ligoninės teritorijoje jau negali atsirasti jokių naujų užstatytų teritorijų ir kietųjų dangų.
Prieš rengiant projektinius pasiūlymus naujos poliklinikos statybai (gydymo paskirties pastato Ligoninės g. 12, Alytuje), turėjo būti atlikta urbanistinė analizė ir ekonominis vertinimas, palyginant naujos poliklinikos statybos ir senos poliklinikos modernizavimo kaštus, įvertinant transporto sistemos pertvarkymą ne tik esamos S. Kudirkos ligoninės sklypo teritorijoje bet ir besiribojančiose gatvėse. Atsižvelgiant į padidėsiančius transporto priemonių srautus, viešojo transporto maršruto nukreipimą per ligoninės teritoriją, būtina įvertinti esamą Ligoninės, Tvirtovės bei Vakaro gatvių ir jų sankryžų pralaidumą, greitosios pagalbos priimamojo vietą. Turėtų būti pateikti siūlymai kaip jį gerinti (greitėjimo – lėtėjimo juostos, transporto žiedai, šviesoforai).
Pastebėjimai dėl atitikimo projektavimą reglamentuojantiems dokumentams :
– PP nepateikta projektinių pasiūlymų rengimo užduotis, neaišku kaip rengėjai išpildė užduoties reikalavimus.
– PP nepateiktos urbanistinė, susisiekimo ir vizualinio teritorijos pokyčio analizės.
– PP objekto architektūrinė kokybė abejotina, vertinant vadovaujantis LR architektūros įstatymu nustatytais Architektūros kokybės kriterijais (urbanistinis integralumas, inovatyvumas, vientisa architektūrinė idėja ir estetika).
– Pasigendama informacijos aiškinamajame rašte, kas lėmė pastato planinę struktūrą ir fasadų architektūrinę išraišką.
– Nepateiktas ekonominis šio sprendimo pagrindimas.
– Neatsižvelgta į greitosios pagalbos stoties automobilių patekimą į skubios pagalbos skyrių.
– Neatlikta automobilių parkavimo vietų išsami analizė – vietos (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. XIII skyriaus, 30 lentelė) skaičiuojamos ir priskiriamos tik būsimai poliklinikai, ignoruojant ligoninės poreikius.
– Nepateiktas Alytaus miesto centrinės dalies detaliojo plano koregavimo pagrindinis brėžinys TDP reg. Nr. T00083061. Būtinas detaliojo plano koregavimas, didinant statybos zoną.
Kiti pastebėjimai:
– Skurdūs sklypo plano sprendiniai, aplink pastatą vien trinkelės iki pat fasado. Kadangi pirmo aukšto langai su palangėmis, želdinių juosta su krūmais galėtų atskirti pastatą nuo šaligatvio.
– Vidinis kiemelis formuojamas kitoje pastato pusėje nei pagrindinis įėjimas, tokiu būdu jis tampa visiškai nenaudojamu. Nenumatyti arba sunkiai surandami išėjimai į kiemelį iš pastato.
– Pastato fasadai neestetiški, skaidymas formalus ir neatspindi šiuolaikinės architektūros tendencijų.
– Pirmas aukštas neturi kokybiško ryšio su sklypo plano sprendiniais.
– Pirmo aukšto laukiamasis „žiūri” į akliną sieną.
– Koridoriai ilgi ir natūrali šviesa labai toli, laukiamojo zonų vietos sparnuose keistinos, trumpinant koridorius.
Išvada: projektiniai pasiūlymai nevertintini, jiems pritarti negalima.