Gyventojai, o gal tie, kurie labai norėjo, nepatingėjo keltis, o gal ir visai nemiegojo, ne kartą šią vasarą grožėjosi įstabiu reiškiniu – Šiaurės pašvaiste. „Nereikia žodžių, tegul akys kalba. Tai, kas atima žadą. Stebėta nuostabaus grožio pašvaistė. Pamatytas meteoritų lietus“, – tokiomis mintimis savo feisbuko paskyroje pasidalijo Audronė Piličiauskienė iš Rolių kaimo. Audronė iš tų, kurie neįprastą reiškinį užfiksavo šią vasarą jau ne pirmą kartą. Ji – tikras laimės kūdikis. Jai sekėsi ne kartą pamatyti tai, kas kitiems nepavyksta.
„Internete perskaitome žinutę, kad bus matoma pašvaistė. Keletą kartų net specialiai laukėme. Dairėmės pro langus, nors taip pamatyti pašvaistę sunku. Dabar žinome, kada bus galima pamatyti, tad einame į lauką ir – grožimės“, – aiškina Audronė. Ji iš tų laimingųjų, kuriai pavyko pamatyti pašvaistę, kai tik apie tai būdavo pranešta. „Visada mačiau. Nė karto nebuvo taip, kad nematyčiau. Tik kiek trunka visas šis grožis, pasakyti negali, mat vaizdas labai greitai keičiasi. Tai silpniau, tai ryškiau matai. Paskutinė matyta pašvaistė – itin ryški, puikiai plika akimi matoma. Labai gausus šįkart ir meteorų lietus krito. Ir pašvaistė, ir žvaigždžių lietus – trūksta žodžių, koks grožis! Taip įspūdinga, kad net kalbėti sunku“, – teigia ji. Svarsto, kad visa tai pastarąjį kartą galėjo trukti apie gerą pusvalandį – tiek gamta leido grožėtis šiuo įstabiu vaizdu. Prisipažįsta, kad žodžiais net sunku nupasakoti, koks grožis atsiveria prieš akis. „Tokie spalvoti šviesos stulpai“, – tarsteli ji. Ir tokį vaizdą, vertą milijono, stebi nuo savo kiemo. „Ant kalniuko pasilypėjus labai gražus vaizdas, atsiveria laukymė. Puikiai matyti“, – sako. Jei nori – išeina iš kiemo į kelią, iš čia pažiūri, kaip atrodo. Prisipažįsta, kad šįkart jau ir užmigusi buvo, tingėjo keltis, bet sūnus pasakė, kad greitai nepamatysiu tokio grožio, tai atsikėliau ir nesigailiu, nes tokio grožio dar nebuvo mačiusi, nors tai jau ne pirmas kartas, kai ji stebi šį gamtos reiškinį. Paklausta apie jausmą, kuris užplūsta tą akimirką, sako, kad nežino net kaip pasakyti, kaip apibūdinti tą momentą, kai tiesiogine to žodžio prasme netenki žado. „Didžiulį įspūdį palieka. Neišdildomą. Tikrai“, – teigia ji. O anksčiau, sako, juk apie Šiaurės pašvaistę girdėdavo tik iš senų žmonių pasakojimų, dainų. Kas anksčiau atrodė kaip koks stebuklas, dabar tai galima išvysti savo akimis, net kojos neiškėlus iš savo kiemo. Neatsidžiaugia patyrusi „gražią naktinę atrakciją“. Vaizdai nukėlė į pasaką. Ar dar laukia pašvaistės, ar laukia tos gamtos rodomos pasakos? „Oi, jau dvi programėles turiu, kurios praneš, jei dar toks reiškinys bus“, – kvatoja ji.