Nuo seno vaišingumu garsėjantys dzūkai visada stengėsi deramai pagerbti savo svečius. Ant stalo jie dėdavo ne tik grikines „babkas“, ant kopūstlapio keptas dzūkiškas bandas, bet ir ištraukdavo butelaitį su krištolinio skaidrumo „kurcinio ašaromis“. Senovėje Dzūkijoje naminukę gamindavo beveik kiekvienas ūkininkas, visais laikais šis gėrimas buvo dzūko vizitinė kortelė. Tiesa, daug metų naminukė buvo laikoma nelegaliu produktu, o jos gamybą draudė įstatymais.
Po daug metų vykusių diskusijų situacija iš esmės pasikeitė. Rugsėjo pradžioje Seimas leido ūkininkų kaimo turizmo sodybose legaliai gaminti naminukę. Turizmo specialistai, kaimo turizmo sodybų atstovai džiaugiasi galimybe išsaugoti tautinį paveldą ir pritaria šiam sprendimui, tačiau pabrėžia, jog didelių pajamų šio tradicinio gėrimo gamintojams tai neatneš.
„Gerai, kad Seimas priėmė tą įstatymą, nes yra žmonių, kurie stengiasi išsaugoti tą gėrimų gamybos tradiciją. Jie buvo už įstatymo ribų, o dabar, kad ir neturės jokios finansinės įtakos, bus galimybė saugoti tradicijas“, – sakė Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.
Kadangi naminukė pirmiausia identifikuojama kaip dzūkų tradicinis gėrimas, „Dzūkų žinios“ domėjosi, kokią naudą mūsų regionui turės ši įstatymo pataisa.
Savaitraščio kalbinti žmonės vieningai pritarė šiai pataisai, kuri gali praplėsti turizmo paslaugų spektrą, tačiau ne visų kaimo turizmo sodybų savininkai planuoja gaminti naminukę.
Atsiras naujų galimybių
Jolita Bakšaitė, laikinai einanti Lazdijų turizmo informacinio centro direktoriaus pareigas, sakė, jog ši įstatymo pataisa praplės Lazdijų turizmo paslaugų spektrą.
„Turistai, kurie keliauja Lazdijų rajone, labai mėgsta įvairias edukacijas. Maisto gamybą, degustavimą, dabar atsiras ir naminukės degustacija, bus galima pritraukti daugiau turistų „Maisto keliu“, kurie galėtų paragauti mūsų dzūkiško paveldo. Žinoma, ne visos kaimo turizmo sodybos tai galės daryti, o tik tos, kurios turi savo ūkį. Jos galės teikti papildomas degustacijos paslaugas, galės pademonstruoti ir patį šio gėrimo gamybos procesą“, – sakė laikinoji TIC vadovė.
Ji pastebėjo, jog nuo senų laikų Dzūkija garsėjo dzūkišku paveldu, taip pat ir naminuke, tai buvo mūsų regiono išskirtinumas.
„Rajone nėra daug sodybų, kurios gamina maistą, kurios galės pretenduoti į naminukės gamybą. Nežinia, ar visos jos pasinaudos ta galimybe, tai paaiškės, kai bus labiau išaiškinti reikalavimai naminukės gamybai“, – sakė J. Bakšaitė.
Ji džiaugėsi, jog dabar bus galima oficialiai viešinti naminukę, o skiltyje „Pagaminta Lazdijų krašte“ dabar galės atsirasti papildoma pasiūla. Lazdijų turizmo specialistai, važiuodami į parodas, galės nusivežti šio gėrimo ir pavaišinti juo kolegas ir parodų lankytojus.
„Tokį paveldą labai mėgsta užsieniečiai, ypač japonai, jie klausia, kaip mes gaminame gėrimus, kokia mūsų gėrimo vartojimo kultūra, jiems bus labai smagu tai stebėti ir ragauti. Kaimo turizmui tai papildomos galimybės, papildomos idėjos“, – sakė J. Bakšaitė.
Vadina prestižo reikalu
Žinomas Dzūkijos ūkininkas, Lazdijų rajone plėtojantis kaimo turizmo verslą, Antanas Vailionis sveikina šią įstatymo pataisą ir planuoja ja pasinaudoti bei gaminti naminukę.
„Galvoju tuo užsiimti, tai daugiau dėl prestižo, nes reikalavimai šiai veiklai yra gana aukšti. Turi būti ūkininkas, turėti kaimo turizmo sodybą ir turėti maisto gamybos amatą. Reikia gauti iš Amatų rūmų amatininko pažymėjimą. Nors ir naminukė bus gaminama savo reikmėms, bet reikės susimokėti akcizą. Šimto litrų akcizo kaina yra apie 2400 Eur, bet kalbama apie 100 proc. alkoholį, tai už 65 proc. alkoholio gėrimą, kurį bus leidžiama gaminti, reiks sumokėti per 1000 Eur akcizo“, – kalbėjo ūkininkas.
Jis pripažino, jog čia finansinės naudos nėra, tai, jo nuomone, yra prestižo ir tautinio paveldo išsaugojimo klausimas.
A. Vailionis atitinka visus naminukės gamybai keliamus kriterijus, jam tik reikės gauti amatininko pažymėjimą, teks susigalvoti amatą, kurį galės pristatyti. Antanas moka ir šakotį, ir dzūkiškas bandas kepti.
„Džiaugiuosi, kad reikalai pajudėjo. Yra tos idėjos priešininkų, kurie sako, kad, jei leisime gaminti naminukę, Lietuva prasigers. Tikiu, kad dėl šito alkoholio Lietuva tikrai neprasigers“, – kalbėjo A. Vailionis.
Labiau tiktų edukacijoms
Dzūkiškų bandų kepimo edukacijų rengėja Rima Bagdanavičienė pripažino, jog leidimas gaminti naminukę yra labai geras sprendimas, nes labai daug žmonių jo laukė.
Paklausta, ar ji su vyru ketina gaminti naminukę ir plėsti edukacijų ratą, Rima sakė, jog Bagdanavičiai tuo neužsiims.
„Mūsų ne tos sveikatos, ne tie metai. Puikiai suprantate, kiek reikalų bus, norint tuo užsiimti. Norime „iškepti“ tą paveldą, kuriuo dabar užsiimate. Naminukės tradicijų reikia, manau, kad to jaunesni imsis, nes yra daug jaunų žmonių, plėtojančių kaimo turizmą“, – sakė R. Bagdanavičienė.
Kaimo turizmo sodybos „Nieda“ savininkas Arūnas Palačionis pripažino, jog šis įstatymo pakeitimas yra sveikintinas, jis suteiks sodybų savininkams naujų galimybių, bet pats Arūnas naminukės gaminti neplanuoja.
„Manau, kad tie, kas užsiima edukacijomis, pasinaudos šia galimybe, aš negalvoju tuo užsiimti. Per daug reikalų – reikia įrengti patalpas, įkurti laboratoriją, čia ne tas pat, kas dzūkiškai miške išvirti naminukę, čia yra daug reikalavimų. Turi būti specialios patalpos, bus akyla valstybinių institucijų kontrolė“, – sakė Arūnas.
Jis pasakojo, jog yra gavęs daug verslo pasiūlymų įsigyti samanės gamybos įrangą, jie į jo elektroninį paštą plūdo jau nuo pavasario, kai dar įstatymo pataisa nebuvo priimta.
„Tai gera įstatymo pataisa, bet man 100 litrų per metus yra per mažas kiekis, man gamyba neapsimokėtų, nes kiekvienas papildomas darbas reikalauja išteklių, darbuotojų. Edukacijų organizatoriams tai labai tiktų – jie galėtų parodyti gamybos procesą ir pavaišinti. Galės oficialiai vaišinti, nors daug kas tai daro ir dabar, bet neoficialiai“, – sakė A. Palačionis.
Bus galima išsaugoti tradicijas
Noragėlių seniūnijoje gyvenantis Algirdas (vardas pakeistas, – aut. past.), daug metų gaminęs dzūkišką naminukę, sakė, jog tai, kad bus leista kaimo turizmo sodybose gaminti šį gėrimą, yra labai gera žinia.
Paklaustas, ar sudėtinga pagaminti gerą naminukę, Algirdas sakė, jog tai sudėtingas darbas, reikia patirties, išmonės, būtina turėti gerą įrangą.
„Aš nuo mažo vaiko stebėjau, kaip tėvas gamindavo naminukę, o vėliau ir pats ėmiausi tos veiklos, nors ir nelegaliai. Esu gaminęs iš įvairios žaliavos – iš kvietrugio daugiau išlaša, bet rugiai yra pati geriausia žaliava, tai ne „kukalinis“, ne kvietinis produktas. Čia rimtas užsiėmimas. Pirmiausia gamini iš raugalo, pradžioje apie 50 laipsnių stiprumo būna, tada silpsta, palauki, kol dar dega, tada supili į puodą ir antrini, kol pasiekia apie 70 laipsnių stiprumą“, – trumpai gamybos technologiją išdėstė Algirdas.
Jis pasakojo, jog dzūkišką naminukę gamino daugelį metų, tačiau dabar jau dešimtmetį nebegamina.
„Pietų Lietuvoje pagal kokybę ėmiau antrą vietą, pirmas buvo vyrukas iš Varėnos, taip nusprendė rimti degustatoriai. Po buteliuką produkto nemėčiau, dariau bidonais. Dabar leis gaminti po 100 litrų per metus, manau, kad čia daugiau simbolinis kiekis, mūsų tradicijų išsaugojimas. Juk senovėje naminukę gamindavo kiekviena dzūkų sodyba, gėrimai buvo įvairių skonių, ūkininkai norėdavo pasididžiuoti savo produkcija, gamindavo nemažus kiekius“, – sakė Algirdas.