Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
„SeeNext“: spalį pigiausiai apsipirkti siūlo prekybos tinklai „Lidl“ ir „Norfa“, brangiausiai – „Iki“
Spalį pirkėjams palankiausios dažno vartojimo prekių kainos buvo užfiksuotos prekybos tinkluose „Lidl“ ir „Norfa“, o didžiausios – „Iki“. Tokius rezultatus atskleidė slapto pirkėjo ir rinkos tyrimų bendrovės „SeeNext“ atliktas tyrimas. Pasirinkto prekių krepšelio kaina šiuose prekybos tinkluose skyrėsi keliais eurais.
Palyginus tyrimo metu nupirktų prekių krepšelių kainų vidurkius paaiškėjo, kad „Lidl“ ir „Norfa“ jis buvo virš 35 eurų, „Maxima“ – perkopė 36 Eur, o „Rimi“ ir „Iki“ parduotuvėse – viršijo 38 Eur vidurkį.
Spalio 16 d. atlikto tyrimo metu slapti pirkėjai lankėsi Vilniaus ir Kauno penkių didžiausių šalies prekybos tinklų parduotuvėse – „Iki“, „Lidl“, „Maxima XX“, „Norfa XL“ bei „Rimi Hyper“. Apsipirkimui buvo pasirinktas 25 pigiausių dažno vartojimo prekių krepšelis. Jį sudarė iš skirtingų maisto kategorijų atrinktos prekės: pieno, mėsos, grūdinės kilmės, bakalėjos produktai, vaisiai, daržovės ir gėrimai.
Spalį atliktas tyrimas rodo, kad pieno produktai pigiausiai kainuoja „Lidl“ prekybos tinkle – 7,10 Eur, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle – 7,84 Eur. Kainų skirtumas tarp jų – 0,74 Eur.
Mažiausia mėsos produktų kaina yra „Norfa“ prekybos tinkle – 9,60 Eur. Aukštesne mėsos produktų kaina labiausiai išsiskyrė prekių krepšelis „Iki“ prekybos tinkle, kur jis siekė 10,36 Eur. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos sudarė 0,76 Eur.
Grūdinės kilmės produktai pigiausiai kainuoja „Lidl“ ir „Norfa“ prekybos tinkluose – 3,16 Eur, o brangiausiai „Iki“ prekybos tinkle, kur užfiksuota šios produktų grupės kaina lygi 3,51 eur. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos – 0,35 Eur.
Vaisių ir daržovių mažiausia kaina užfiksuota „Lidl“ prekybos tinkle – 2,53 Eur, o didžiausia – „Iki“ prekybos tinkle – 3,17 Eur. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 0,64 Eur.
Gėrimų kaina yra mažiausia „Iki“ ir „Lidl“ prekybos tinkluose – 8,42 Eur. Didžiausia šios produktų kategorijos kaina rasta „Rimi“ prekybos tinkle – 10,04 Eur. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos yra 1,62 Eur.
Likusių krepšelio produktų – juodojo šokolado, baltojo cukraus, kiaušinių, saulėgrąžų aliejaus ir vištų kiaušinių – mažiausia kaina užfiksuota „Norfa“ prekybos tinkle – 3,79 Eur, o didžiausia kaina pastebėta „Iki“ prekybos tinkle – 4,92 Eur. Skirtumas tarp didžiausios ir mažiausios kainos siekia 1,13 Eur.
„Čekiukų“ byla: Jonavos tarybos nariui K. Macioniui atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje, skirta 20 tūkst. eurų bauda
Kauno apygardos teismas Jonavos rajono tarybos narį Kęstutį Macionį antradienį pripažino kaltu „čekiukų“ byloje, skyrė baudą ir atėmė teisę dirbti savivaldybėje.
Teismo nuosprendžiu K. Macioniui teisė būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atimta 4 metams. Jam taip pat skirta 20 tūkst. Eur bauda.
Daugiau 1,1 mln. Eur vertės turtą deklaravusiam Liberalų sąjūdžio atstovui teismas verdiktą buvo paskelbęs dar liepą, tada baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta tokia pat bausmė, kaip ir dabar.
Su priimtu baudžiamuoju įsakymu ir paskirto dydžio bausme K. Masionis nesutiko ir paprašė teismo surengti žodinį bylos nagrinėjimą.
Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), K. Macionis, eidamas Jonavos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas ir piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarė didesnę nei 19 tūkst. Eur žalą.
Jam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir turto pasisavinimo.
Teismas prokuratūros kaltinimus patvirtino ir pripažino tarybos narį kaltu. K. Macionis savo kaltės dėl pareikštų kaltinimų neneigė.
Kauno apygardos teismo nuosprendis kol kas neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas.
Tai jau trečias „čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos politikas, kuris, nuosprendžiui įsiteisėjus, neteks tarybos nario pareigų.
ELTA primena, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu tuometis Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius nubaustas 12,5 tūkst. eurų bauda, jam trejiems metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje.
Spalio pradžioje Kauno apygardos teismas dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimo kaltu pripažino šios savivaldybės tarybos narį Žilviną Galimovą. Jis nuteistas dėl galimo daugiau nei 10 tūkst. eurų lėšų pasisavinimo.
Liberalų sąjūdžio atstovui Ž. Galimovui skirta 15 tūkst. eurų bauda, ją jis turės sumokėti per 12 mėnesių.
ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių politikų.
VRK partijoms paskirstė valstybės dotacijas už antrąjį metų pusmetį: didžiausia suma skirta konservatoriams
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė 2024 m. antrojo pusmečio valstybės dotacijas politinėms partijoms.
Biudžeto lėšos pasieks 12 partijų, iš viso joms bus paskirstyta 2,92 mln. Eur. Konkrečios sumos nustatytos pagal tai, kiek rinkėjų balsų partijos gavo per pastaruosius savivaldybių tarybų, 2019 m. Europos Parlamento (EP) bei 2020 m. Seimo rinkimus.
Didžiausia dotacija pasieks valdančiuosius – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – partijai bus skirta kiek daugiau nei 775 tūkst. Eur.
Beveik pusę milijono eurų – bene 482 tūkst. – gaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Prieš daugiau kaip savaitę pirmajame Seimo rinkimų ture pergalę pasiekusiems socialdemokratams iš valstybės bus atseikėta per 417 tūkst. Eur.
Liberalų sąjūdžiui numatyta maždaug 236 tūkst. Eur, Darbo partijai – beveik 210 tūkst. Eur, Laisvės partijai – bene 167 tūkst. Eur, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) – maždaug 149 tūkst. Eur, Lietuvos regionų partijai – šiek tiek daugiau kaip 100 tūkst. Eur, partijai „Laisvė ir teisingumas“ – per 76 tūkst. Eur, būsimajame Seime mandatų neturėsiančiai Tautos ir teisingumo sąjungai (centristams, tautininkams) – beveik 75 tūkst. Eur, taip pat be vietų parlamente likusiai Lietuvos žaliųjų partijai – kiek daugiau nei 62 tūkst. Eur.
Nors Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įsikūrė gerokai po 2020 m. Seimo rinkimų, remiantis Politinių organizacijų įstatyme numatyta išimtimi, šiai parlamentinei partijai suplanuota skirti beveik 174 tūkst. Eur dotacija.
Iš viso 2024 m. valstybės biudžete numatyta 6,127 mln. Eur politinių partijų asignavimams. Dotacijos skirstomos dukart per metus – iki kiekvienų metų balandžio 15 d. ir iki lapkričio 15 d. Balandį politinėms jėgoms jau buvo paskirta 2,967 mln. Eur biudžeto lėšų.
Pilietybės reikalų komisija siūlo prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ledo čiuožėjai A. Reed
Antradienį posėdžiavusi Pilietybės reikalų komisija siūlo šalies vadovui Gitanui Nausėdai išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę ledo čiuožėjai Allison Reed.
Komisijos pirmininkas Pranas Žukauskas nurodė, kad toks sprendimas priimtas vienbalsiai.
„Įvertinusi visas aplinkybes, išklausiusi pareiškėjos, kuri atvyko gyvai, dalyvavo komisijos posėdyje, komisija nusprendė siūlyti prezidentui suteikti Allison Reed Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka“, – žurnalistams sakė P. Žukauskas.
„Įstatymas numato du reikalavimus – tai ypatingi nuopelnai Lietuvos valstybei ir asmens integracija į Lietuvos visuomenę. Tai buvo vertinami tiek nuopelnai ir paskutiniai pasiekimai Europos čempionate, pasaulio čempionate, kitose varžybose. Taip pat ir integracijos kriterijus, lietuvių kalbos mokėjimas, dalyvavimas bendruomenės gyvenime, bendruomenės renginiuose – tiek Lietuvoje, tiek lietuvių bendruomenėje Kanadoje“, – argumentus pristatė prezidento patarėjas.
Anot P. Žukausko, A. Reed, atsakydama į komisijos klausimus, patikino, jog ketina sieti savo tolimesnį gyvenimą su Lietuva ir pasibaigus profesionaliai čiuožėjos karjerai.
„Atsakymai siejosi su vienokia ar kitokia veikla Lietuvoje, tiek su pramoginiais renginiais, tiek su čiuožėjų ugdymu“, – sakė komisijos pirmininkas.
P. Žukauskas informavo, jog dokumentai ir oficialus siūlymas prezidentui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka, pasieks šalies vadovą per savaitę ar dvi.
Kaip skelbta anksčiau, dar birželio pabaigoje Pilietybės reikalų komisija ėmėsi svarstyti, ar reikėtų A. Reed išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę. Tiesa, tuomet nuspręsta klausimą atidėti ir surinkti papildomos informacijos.
ELTA primena, kad A. Reed jau du kartus yra prašiusi prezidento Gitano Nausėdos išimties tvarka suteikti jai Lietuvos pilietybę. Pastarąjį kartą lietuviško paso neturėjimas užkirto kelią A. Reed ir jos partneriui Sauliui Ambrulevičiui dalyvauti 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.
Prezidentas G. Nausėda po šiais metais poros iškovotų laimėjimų pozityviai vertino galimybes A. Reed suteikti Lietuvos pilietybę. Anksčiau kelis kartus čiuožėjos prašymą gauti Lietuvos pilietybę atmetęs šalies vadovas tikina – dėl poros demonstruojamų pasiekimų į šį klausimą žiūri kitaip.
Sausio viduryje Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate A. Reed ir S. Ambrulevičius iškovojo bronzos medalius bei pagerino asmeninius rekordus. Paskutinį kartą šiame čempionate tokius pasiekimus rodė Margarita Drobiazko ir Povilas Vanagas, pelnę bronzos medalius 2006 m.
Teismas panaikino Matijošaičių žemės sklypų sandorius, sklypai turėtų būti grąžinti valstybei
Regionų administracinio teismo Kauno rūmai panaikino sandorius, susijusius su Matijošaičių valdomais sklypais Vičiūnų mikrorajone.
„Panaikintas nuosavybių teisių atkūrimas ir panaikinti sandoriai“, – Eltai sakė Kauno apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorė Solveiga Gradzevičienė.
Pirmadienį prokuratūros skundą teismas patenkino visiškai.
Teismas panaikino Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pripažino negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią buvo parduoti šie sklypai, taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir šiuos sklypus grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, pirkėjams už tai atlyginant.
Prokuratūra gynė viešąjį interesą dėl galimai neteisėtai privačion nuosavybėn perleistos valstybinės žemės.
„Buvo priimtas sprendimas atkurti nuosavybės teises natūra, pažeidžiant įstatymus“, – sako prokurorė S. Gradzevičienė.
Teismo sprendimas nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas. Jeigu teismų sprendimai ir toliau bus palankūs prokuratūrai, sklypai bus grąžinti valstybei.
Minėtiems sklypams teismas jau yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones.
2019 metų rugpjūtį šiuos sklypus įsigijo Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnus Šarūnas Matijošaitis su žmona.
NŽT Kauno teisme nagrinėtoje byloje yra atsakovė, kaip Rasa ir Šarūnas Matijošaičiai, trečiasis suinteresuotas asmuo yra Kauno miesto savivaldybės administracija.
Regionų administracinis teismas pripažino, kad NŽT sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno mieste, buvo priimti pažeidžiant teisės aktus.
„Teismas konstatavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos sprendimai, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės O. A. J. Kauno miesto gyvenamojoje vietovėje, buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų nuostatas, todėl yra neteisėti ir naikintini. Taip pat teismas nusprendė taikyti restituciją ir šiuos sklypus grąžinti Lietuvos valstybės nuosavybėn, pirkėjams už tai atlyginant. Teismas kartu pabrėžė, kad nekilnojamojo turto pirkėjai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kadangi jie tą turtą įsigijo neteisėtų administracinių aktų pagrindu“, – rašoma teismo pranešime.
Matijošaičių įgytų sklypų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas ir 2022 metais LRT atliktame tyrime. Jo metu paaiškėjo, kad Matijošaičių šeimos atstovė savininkų vardu pateikdavo prašymą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), o ši kreipdavosi į Kauno miesto savivaldybės planavimo ir architektūros skyrių dėl sklypų suformavimo.
Nurodoma, kad skyrius savininkų prašymus atmesdavo teigdamas, kad nurodytoje vietoje nėra laisvos žemės, tačiau kai dėl tų pačių sklypų kreipdavosi Matijošaičiams atstovaujanti moteris, žemė jau būdavo laisva. Skubos tvarka suformuoti sklypai būdavo perduodami NŽT. Netrukus juos įsigydavo Š. Matijošaitis ar jo valdomos įmonės.
Naudodamasis tokia schema, Š. Matijošaitis įgijo mažiausiai 34 žemės sklypus patraukliausiuose rajonuose.
R. Požėla siūlomas vadovauti PAGD, policijos generaliniu komisaru teikiamas A. Paulauskas
Vidaus reikalų ministerija į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo postą teikia Renato Požėlos kandidatūrą, o į policijos generalinio komisaro postą siūlo deleguoti Arūną Paulauską. Tuo metu Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado pareigas siūloma užimti Viktorui Grabauskui.
„Naujieji tarnybų vadovai ateina ne tik su ilgamete patirtimi, bet ir giliu įsipareigojimu toliau stiprinti bei modernizuoti mūsų statutines tarnybas. Esu įsitikinusi, kad jų profesionalumas ir lyderystė padės užtikrinti šalies vidaus saugumą ir efektyviai įveikti ateities iššūkius,“ – pranešime spaudai teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą, statutinių įstaigų vadovai skiriami 5 metų kadencijai. R. Požėlai ir V. Grabauskui bus suteiktas vidaus tarnybos generolo laipsnis, o A. Paulauskui – generalinio komisaro laipsnis.
Pastaruosius penkerius metus R. Požėla ėjo Lietuvos policijos generalinio komisaro pareigas, prieš tai, nuo 2015 m., vadovavo Valstybės sienos apsaugos tarnybai. V. Grabauskas nuo 2001 m. vadovavo Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinei „Aras“, kurioje iš viso dirbo 33 metus.
Nuo pernai metų V. Grabauskas ėjo policijos generalinio komisaro patarėjo pareigas. A. Paulauskas dirbo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotoju, o nuo 2022 m. gruodžio mėnesio buvo paskirtas laikinai vadovauti VST.
Nauji VRM statutinių įstaigų vadovai pareigas pradės eiti šių metų spalio 28 d., jų inauguracijos ceremonija vyks 12 val. Vilniaus Rotušės aikštėje.
Šiemet pasibaigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovo Sauliaus Greičiaus kadencija, toliau vadovauti departamentui jam nebuvo pasiūlyta.
LITGRID: vidutinė elektros energijos savaitės kaina sumažėjo 6 proc.
Praėjusią savaitę vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, lyginant su ankstesne savaite, sumažėjo 6 proc. ir siekė 58 Eur/MWh. Kaip praneša LITGRID, Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip ir Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros kainos išliko stabilios, o savaitgalį susiformavo mažos valandinės kainos. Dėl didelės vėjo ir saulės elektrinių generacijos vidutinė dienos kaina sekmadienį buvo vos 2,7 Eur/MWh. Šiemet mažesnė vidutinė dienos kaina buvo tik balandžio 14 dieną, tuomet ji siekė 1,5 Eur/MWh“, – teigė LITGRID Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
„Saulėti orai praėjusią savaitę lėmė reikšmingą saulės elektrinių generaciją net ir rudens viduryje. Nors įprastai Lietuva importuoja didelį energijos kiekį iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, tačiau praėjusią savaitę, dėl didelės atsinaujinančių išteklių gamybos, ne vieną valandą jungtis naudota eksportui“, – pridūrė ji.
Bendrovės duomenimis, praėjusią savaitę vėjo ir saulės jėgainės kartu pagamino apie 90 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 61 proc. Lietuvos elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 136 GWh elektros energijos, tai yra 8 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietos gamyba siekė 126 GWh.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmeta galimybės ateityje trumpinti mokslo metus: idėja verta sprendimų
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmeta galimybės su mokytojų profsąjungomis derėtis dėl mokslo metų trumpinimo.
„Tą girdime, nesame kategoriški, kad tai turėtų būti taip, kaip dabar yra. (…) Aš manau, kad turime dar čia sutarti, kaip čia (toliau – ELTA) judėsime“, – pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Faktas, kad esamiems mokslo metams tas negaliotų, bet į perspektyvą žiūrint, tikrai idėja verta sprendimų“, – pridūrė ji.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos (LŠMPS) pirmininkas Egidijus Milešinas teigia, kad dėl galimybės trumpinti mokslo metus bus deramasi su ministerija.
„Mūsų derybiniame procese yra fiksuota, kad greičiausiai bus savaite trumpinami mokslo metai“, – sakė E. Milešinas, akcentuodamas, kad dėl šio klausimo bus toliau deramasi.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pirmadienį pasirašyta atnaujinta kolektyvinė sutartis su švietimo darbuotojų profesinėmis sąjungomis.
Atnaujintoje sutartyje sutarta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginių algų koeficientus nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. padidinti 8 procentais. Kaip ir mokytojams, kitąmet nuo rugsėjo mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų bei neakademinių darbuotojų darbo užmokestis didės 8 procentais.
Sekmadienio rytą kilo gaisrai Krašto apsaugos ministerijoje, Generalinėje prokuratūroje: sulaikytas įtariamasis padegėjas
Pareigūnai sulaikė įtariamąjį, sekmadienio rytą sukėlusį gaisrus Krašto apsaugos ministerijoje (KAM), Generalinėje prokuratūroje ir kituose pastatuose.
Kaip Eltai patvirtino policijos atstovas Ramūnas Matonis, pirmasis incidentas fiksuotas 5 val. 40 min. ryto – buvo padegtos sostinės Rinktinės gatvėje įsikūrusios Generalinės prokuratūros pastato laikinosios medinės konstrukcijos ir apsauginė medžiaginė plėvelė. Gaisro metu apdegė ir aprūko medinės stogelio konstrukcijos.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) Eltai nurodė, kad vėliau, 6 val. 14 min. pranešta apie padegimą sostinės centre, Odminių gatvėje. Trijų aukštų namo pastate, kurio durys taip pat buvo padegtos, yra įsikūrusi Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnija.
Po kiek laiko, 6 val. 40 min., gautas pranešimas apie gaisrą Labdarių g. 8. Čia, anot Vilniaus AVPK, šalia įsikūrusios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos buvo padegtas šiukšlių konteineris. Padegėjas jį atitempė prie įstaigos įėjimo durų.
Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyriaus duomenimis, 7 val. 12 min. buvo gautas pranešimas, kad Šv. Ignoto gatvėje įsikūrusioje KAM suveikė priešgaisrinė signalizacija, pirmajame pastato aukšte buvo dūmų. Nurodoma, kad atvykus ugniagesiams, nustatyta, jog iš kiemo pusės degė nenaudojamos medinės įėjimo į pastatą durys. Pastarosios apdegė, deformavosi. PAGD informavo, kad 7 val. 57 min. gaisras buvo likviduotas.
Policijos departamento atstovas R. Matonis Eltai patvirtino, kad pareigūnai sulaikė 1984 m. gimusį įtariamąjį, sukėlusį gaisrus. Įtariamasis yra sulaikytas, jam nustatytas lengvas girtumas (0,63 prom.), jis elgėsi labai keistai.
Ar šis asmuo anksčiau buvo žinomas policijai, R. Matonis pakomentuoti negalėjo.
Gaisro priežastys ir nuostoliai nustatinėjami, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją