Prieš tris savaites „Dzūkų žinios“ rašė apie tai, kad Krosnos seniūnijoje buvo pastebėtas vaikščiojantis stumbras. Jis buvo užfiksuotas keliose seniūnijos vietose.
Šis galingas gyvūnas nebuvo agresyvus, ramiai vaikštinėjo šalia ūkininkų gyvulių ir bandė su jais susidraugauti. Gamtosaugininkai galvoja, jog stumbras galėjo atklysti iš Lenkijos.
Praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacija, jog tikėtina, kad Aplinkos ministerija priims sprendimą šį, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą, gyvūną likviduoti, kaip keliantį pavojų žmonėms.
„Dzūkų žinios“ įvairių atsakingų institucijų klausė, kokia yra reali situacija, ar šis stumbras tikrai gali būti pasiųstas myriop.
Aplinkos apsaugos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Laima Grižaitė sakė, jog dėl šio stumbro, kaip keliančio pavojų žmonėms, buvo sulaukta keleto pranešimų. Departamento darbuotojai nuvyko į vietą ir vertino situaciją, kur buvo užfiksuotas šis stumbras.
„Kiek žinau, šio stumbro likimas buvo svarstomas Aplinkos ministerijoje. Tik ministerija turi teisę priimti sprendimą dėl stumbro neutralizavimo, jei tam yra svarių priežasčių, kadangi stumbrai yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą“, – sakė L. Gižaitė.
Apie Dzūkijos regione vaikščiojantį stumbrą buvo pranešta LSMU Laukinių gyvūnų globos centrui, kurio darbuotojai buvo nuvykę į vietą.
Šio centro vadovė Justina Morkūnaitė „Dzūkų žinioms“ sakė, kad dėl šio gyvūno gauta keletas skundų.
„Mes važiavome vertinti, ar tas gyvūnas sveikas, vyko ir veterinarijos gydytojas. Gavome skundų, kad stumbras kėlė pavojų žmonėms. Nustatyta, kad jis kelia grėsmę, ateina į ūkininkų laikomas karvių bandas, lyg ir bando ginti karves, kai prie jų artinasi žmonės. Puolė ir žmones, ir vaikus. Žmonės jautė grėsmę. Išoriškai jis neatrodė sužeistas ar turintis sveikatos problemų. Galvojome, kad jį reikia iš tos vietos pabaidyti ir išgąsdinti tam tikru garsu. Paskui apie stumbrą nebegavome pranešimų“, – sakė J. Morkūnaitė.
Ji teigė nežinanti, koks buvo priimtas sprendimas dėl šio stumbro tolesnio likimo.
Pasidomėjus, ar Laukinių gyvūnų globos centras turi įrangą, galinčią laikinai užmigdyti gyvūnus, J. Morkūnaitė teigė, jog centras turi injekcinį ginklą, kuris tam tikram laikui gali užmigdyti gyvūną, kad prie jo būtų galima saugiai prieiti ar jį transportuoti į kitą vietą.
„Jei mūsų paprašytų pagalbos, mes mielai ją suteiktume ir panaudotumėme injekcinį ginklą šiam stumbrui užmigdyti, tačiau tokio prašymo nesulaukėme“, – sakė J. Morkūnaitė.
Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėja Loreta Pilkienė patvirtino, jog yra priimatas sprendimas likviduoti šį stumbrą, kaip kelianti pavojų žmonėms ir naminiams gyvuliams. Apie tai, kas ir kaip įvykdys šį sprendimą, ministerijos atstovė atsakyti negalėjo.
Stumbrai Lietuvoje nuo senų laikų buvo saugomi, juos buvo draudžiama medžioti. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos (gyveno 1348–1434 m.) laikais buvo draudžiama medžioti stumbrus, o Žygimanto Senojo (gyveno 1467–1548 m.) valdymo metais už stumbro sumedžiojimą grėsė mirties bausmė.
