Praėjusį pirmadienį visa Lietuva minėjo Laisvės gynėjų dieną, ryte daugelio įstaigų ir namų languose sužibo atminimo žvakelės, vyko įvairūs šiai progai skirti renginiai. O Seimas ketina Sausio 13-ąją paskelbti nedarbo diena.
Sausio 13-oji primena ne tik svarbiausią mūsų šalies laisvės kovos momentą, bet ir kviečia permąstyti apie pilietiškumą. Prieš 34 metus Lietuvos žmonės, nepaisydami grėsmės gyvybei, stojo ginti savo šalies laisvės ir nepriklausomybės. Tačiau kaip šios drąsos ir vienybės vertybės atsispindi šiandienos jaunojoje kartoje?
Dėl pilietiškumo – daug klausimų
Ar mūsų jaunimas pilietiškas? Ar jis jaučia tą patį laisvės troškimo ir atsakomybės už savo šalį jausmą, kuris vedė mus į nepriklausomybę? Šiuos klausimus kelia ne tik mokytojai, tėvai ir visuomenės veikėjai, bet ir kiekvienas, kuriam rūpi valstybės ateitis.
Kas atsakingas už pilietinį auklėjimą? Daugelis sutiktų, kad tai – bendra atsakomybė, kurią dalijasi šeima, mokykla, žiniasklaida ir visuomenė. Mokyklose dėstomos pilietiškumo pamokos, organizuojami renginiai, skatinantys jaunimą įsitraukti į valstybinius procesus. Tačiau vien formaliojo ugdymo nepakanka. Reikia gyvo pavyzdžio – šeimos narių pasakojimų, pilietiškų bendruomenių pavyzdžių, aktyvios veiklos, kurioje jaunimas galėtų jausti, jog jų balsas išgirstas.
Ar šiandieninis pilietinis auklėjimas yra pakankamas? Klausimas, į kurį atsakymas nėra vienareikšmis. Kai kuriose srityse jaučiamas aktyvus jaunimo įsitraukimas – jų balsas girdimas savanoriškoje veikloje, pilietinėse akcijose, kūrybiškuose visuomenės projektų sprendimuose. Tačiau kartu matome ir abejingumo, kuriam įveikti būtina daugiau pastangų.
Laisvės gynėjų diena tampa puikia proga prisiminti, kad laisvė nėra savaime suprantama. Ji – tai nuolatinis darbas, pareiga ir vertybių perdavimas ateities kartoms. Ar mes, kaip visuomenė, darome viską, kad šis paveldas būtų perduotas tinkamai? Šis klausimas turėtų būti gyvas kiekvieno iš mūsų mintyse – ne tik sausio 13-ąją, bet ir kasdien.
Viskas prasideda nuo šeimos
Apie pilietiškumą kalbamės su Lietuvos šaulių sąjungos Alytaus apskrities karininko A. Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės Lazdijų rajono brg. gen. Adolfo Ramanausko-Vanago šaulių 104-osios kuopos vadu, Lazdijų jaunųjų šaulių vadovu Kęstučiu Pilecku.
Kęstučio nuomone, pilietiškumo pamatai turėtų būti pradedami dėti šeimoje, o paskui darbas turi vykti visais lygmenimis.
„Kartais atrodo, kad tik šauliai yra patriotai. O kur sportininkai, menininkai? Ar jie ne patriotai? Manau, kad visi turėtų ateiti į renginius, dalyvauti bėgimuose. Manau, kad patriotiškumas nėra tik ateiti į šventę, palaikyti trispalvę ar dalyvauti mitinge. Pilietiškumas ir patriotiškumas yra ir pagarba vienas kitam, ir pareiga pakelti nukritusį popierių, ir daug kitų, atrodytų, smulkių dalykų“, – įsitikinęs Kęstutis.
Įkvepia partizanų vado dvasia
Kalbėdamas apie Lazdijų krašto pilietinio auklėjimo kontekstą, jis pastebėjo, jog tam nemažai įtakos turi ir tai, kad mūsų rajone paliktas gilus partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago pėdsakas.
„Kitaip ir negalėtų būti, bet kiek tai turės įtakos ateityje, priklausys nuo mūsų, suaugusiųjų. Kaip mes jaunimui skleisime žinią, kas tas Vanagas, kodėl jis kovojo. Pakartosiu garsią frazę: „Darbais, o ne žodžiais, mes tėvynę mylime“. Jei mes apie tai kalbėsime užsidarę klasėse, namuose prie stalo, tai neduos efekto. Mes turime fiziškai tai rodyti, vežti į tas vietas, tą dvasią perteikti per įvairias veiklas – ekskursijas, stovyklas. Ta Vanago dvasia gyva – Vanago dukra yra daug nuveikusi, skleisdama apie žinią“, – sakė K. Pileckas.
Kalbėdamas apie pilietiškumo svarbą, jis prisiminė ir Ukrainos pavyzdį, kai prasidėjus karui, nemaža dalis šios šalies žmonių išvyko į užsienį.
„Kad pas mus taip neatsitiktų, mes turime visi ranka rankon dirbti ir bendromis jėgomis skiepyti jaunimui pilietiškumą. Mes, vyresnieji, galime juos pritraukti savo pavyzdžiu, turime vieni kitus paraginti. Pas mus rajone vyksta daug pilietinių renginių, pavyzdžiui, Kalniškės mūšio minėjimai. Suorganizuojami geri, kokybiški renginiai, kitas klausimas, kiek į juos susirenka žmonių“, – sakė Lazdijų šaulių vadas.
Noriai renkasi karininko profesiją
Kaip Lazdijų krašto pilietinės brandos rodiklį K. Pileckas paminėjo faktą, jog nemažai Lazdijų krašto jaunuolių, baigusių mokyklą, pasirenka karininko kelią.
Lazdijų M. Gustaičio gimnazija 2010 metais buvo apdovanota Lietuvos kariuomenės vado Karžygio statulėle už kariuomenės palaikymą.
„Lazdijų gimnazija yra vienintelė Lietuvoje, kurios net 30 auklėtinių baigė karo mokslus ir tapo Lietuvos kariuomenės karininkais. Smagu, kad dalis buvusių jaunųjų šaulių irgi pasirinko tarnybą Lietuvos kariuomenėje. O kur dar policininkais, pasieniečiais tarnaujantys lazdijiečiai“, – džiaugėsi K. Pileckas.
Jis užsiminė apie dabar veikiančius jaunesniųjų vadų kursus, kuriuos savaitgaliais gali lankyti įvairiuose universitetuose besimokantys studentai ir gauti atsargos leitenanto laipsnį. Kęstučio teigimu, nemažai studijuojančių lazdijiečių mokosi arba jau yra baigę šiuos kursus.
„Pilietiškumas priklauso ir nuo žmonių mentaliteto, ir nuo išsilavinimo. Jei didžiuosiuose miestuose, prasidėjus karui Ukrainoje, ženkliai išaugo Šaulių sąjungos narių gretos, tai Lazdijuose didesnio pakilimo nebuvo sulaukta. Daug kas priklauso nuo žmogaus išsilavinimo, o mūsų rajonas – žemdirbių. Reikėtų šviesulių, kurie savo autoritetu stiprintų pilietiškumą“, – svarstė K. Pileckas.
