Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
G. Nausėda sako, kad išlaidos gynybai bus didinamos pasitelkiant mišrų modelį: prireiks ir A. Kubiliaus pastangų
Gynybos finansavimo padidinimas iki 5–6 proc. nuo BVP per ketverius metus bus pasiektas pasitelkus mišrų finansavimo modelį, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. Siekiant šio tikslo, anot jo, bus skolinamasi viduje, naudojantis Europos Sąjungos galimybėmis, suradus papildomų išteklių, dėl kurių vyks diskusijos su institucijomis.
„Manau, kad tai turi būti mišrus finansavimo modelis, jeigu žvelgiame iš finansinės technikos pusės, tai galėtų būti tiek skolinimasis, tiek papildomi ištekliai, kuriuos mobilizuotume“, – antradienį Rukloje žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Skolinimasis apimtų tiek vidaus skolinimąsi, tiek naudojantis ES galimybėmis“, – pridūrė jis.
Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad prezidento vaidmuo bus svarbus derantis dėl ES finansavimo, šalies vadovas teigia – svarbiausi yra bendri Europos lyderių ir Europos Komisijos sprendimai. Šalies vadovo teigimu, sprendžiant šį klausimą, svarbus bus ir už ES gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius.
„Tai priklausys nuo visų 27 Europos vadovų tarybos narių. Ir tikiuosi, kad kolegos bendradarbiaus, kad Europa būtų saugi. Ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai mūsų pagrindinis sąjungininkas – JAV, reikalauja daugiau prisidėti prie NATO egzistavimo ir finansavimo, sprendžiant Ukrainos taikos klausimus“, – kalbėjo jis.
„Taip pat gynybos ir kosmoso komisaro pastangos, tiek kuriant dokumentus, telkiant politinę valią bus reikalingos, nes vadovai svarsto dokumentus, pateikiamus EK. Ir tikiuosi, kad jie bus atliepiami dabartinėmis aplinkybėmis“, – sakė jis.
Kaip Eltai anksčiau nurodė prezidentūra, jos siūlomi gynybos finansavimo šaltiniai padėtų didinti išlaidas krašto apsaugai, tuo pačiu nekeliant mokesčių ir nemažinant socialinėms reikmėms skiriamų lėšų. Siūlymai taip pat prisidėtų siekiant iki 2030-ųjų suformuoti pilno operacinio pajėgumo nacionalinę kariuomenės diviziją.
Prezidentūros skaičiavimais, tam 2026–2030 m. laikotarpiu papildomai reikia virš 12 mlrd. eurų.
Kaip teigia prezidento atstovai, šalies oficialiųjų tarptautinių valiutos atsargų lėšas didesne dalimi reikėtų investuoti Lietuvoje, taip pat pradėti diskusijas, kaip ir kada valstybės saugumo reikmėms galima būtų intensyviau naudoti šių atsargų potencialą.
Be to, prezidentūros teigimu, šalis turi ir kitų neišnaudotų finansinių rezervų, kuriuos galima nukreipti į ekonomikos augimą, per jį – ir bendrojo vidaus produkto (BVP) kėlimą, kuris didintų biudžeto pajamas, skirtas ir gynybos finansavimui.
Tarp idėjų – mokesčių nesurinkimo mažinimas, griežčiau traktuojant nustatytus pažeidimus, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymą. Tam siūloma įvesti konkrečius papildomus priežiūros instrumentus ir plėsti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) įgaliojimus.
Anot prezidentūros, BVP didėtų ir skatinant kaupiamuosius pensijų fondus savo lėšas daugiau investuoti Lietuvoje, o ne užsienyje – kad vietoje dabartinių 10 proc. ši vertė siektų bent 30–35 proc.
Dar vienas „rezervo“ ekonomikos augimui šaltinis, prezidentūros nuomone, yra didesnis gyventojų laikomų indėlių „įdarbinimas“ – žmonėms būtų siūloma dalį santaupų laikyti specialiose taupomosiose sąskaitose, kuriose, kaip ir einamosiose, lėšos gyventojams būtų pasiekiamos bet kada, tačiau skirtingai nei minėtose sąskaitose, už indėlius būtų mokamos palūkanos.
Pačios gyventojų santaupos būtų laikomos nacionaliniame plėtros banke ILTE ir investuojamos į Lietuvos ekonomiką, gynybos pramonę, infrastruktūros projektus.
N. Grunskienė apie siūlymą švelninti atsakomybę „čekiukų“ istorijose: įstatymo projektas yra skubotas, neišdiskutuotas
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kritiškai vertina parlamente registruotas Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę į „čekiukų“ skandalus patekusiems politikams. Anot jos, įstatymo projektas yra skubotas, neišdiskutuotas.
„Mes dabar bandome kažką keisti ir jau kovojame su pasekmėmis, bet jeigu jie (savivaldybių politikai – ELTA) nebūtų bandę savintis tų pinigų, klastodami dokumentus, tai nebūtų turėję to skandalo, nebūtume turėjo šitiek darbo.
Aš manau, kad įstatymas yra toks, koks yra, prieš įstatymą visi lygūs, tik procedūros skiriasi, tai nemanyčiau, kad kažką reikėtų keisti. Aišku, tobulinti visada galima ir čia sutinku su tuo, bet šis projektas, kuris yra pateiktas, prokuratūros vertinimu, tikrai yra skubotas, neišdiskutuotas, nes matome, kad ir seka dėstoma yra nelogiška“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė N. Grunskienė.
Anot generalinės prokurorės, šiuo metu teismuose pateikti 97 civiliniai ieškiniai dėl galimai neteisėtai panaudotų savivaldybių tarybų narių veiklai skirtų lėšų, šių ieškinių suma siekia 1,118 mln. eurų. Pasak N. Grunskienės, daugiau nei 1,5 mln. eurų (kaip galimai neteisėtai pasisavintų lėšų) buvę ir esami savivaldybių tarybų nariai jau yra grąžinę savanoriškai arba su jais sudarius taikos sutartis.
„Kalbant apie ikiteisminius tyrimus, tai šiuo metu yra pradėti 44 ikiteisminiai tyrimai. Iš viso turime 60 savivaldybių, tačiau yra pradėti (ikiteisminiai tyrimai – ELTA) dėl 44 savivaldybių. Pagal pono Tapino pateiktą informaciją, pradėta 20 ikiteisminių tyrimų ir 24 ikiteisminius tyrimus pradėjo patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai“, – „čekiukų“ bylų statistiką pristatė N. Grunskienė.
Pasak jos, pernai 60 savivaldybių tarybų narių pareikšti įtarimai dėl galimo neteisėto lėšų, skirtų tarybos nario veiklai, pasisavinimo, 31 asmens atžvilgiu baudžiamosios bylos perduotos į teismą.
Kaip teigė N. Grunskienė, pirmos instancijos teisme jau išnagrinėtos 17 „čekiukų“ bylų, visose yra priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, šiuo metu dar 11 minėto pobūdžio bylų tebenagrinėjamos teismuose.
Neseniai Seimas panaikino opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Andriaus Bagdono teisinę neliečiamybę, jam vėliau pareikšti įtarimai „čekiukų“ byloje.
N. Grunskienė patvirtino, kad šiuo metu „čekiukų“ istorijas tiriančios teisėsaugos akiratyje yra atsidūrusių ir daugiau parlamento narių.
„Nenorėčiau įvardyti nei tikslaus skaičiaus, nei pavardžių, bet tikrai yra atliekami ikiteisminiai tyrimai, kuriuose yra ir šiuo metu Seimo nario pareigas einantys asmenys“, – užsiminė generalinė prokurorė.
Seimo narių grupė, kurią sudaro ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų parlamente atstovai, registravo BK pataisas, kuriomis siūloma švelninti atsakomybę politikams, pakliuvusiems į vadinamuosius „čekiukų“ skandalus.
Projektu siekiama numatyti, kad skiriant bausmes už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, būtų atsižvelgiama į padarytos žalos dydį. BK pakeitimais siūloma nustatyti, kad, jei žala yra mažesnė nei 25 MGL (šiuo metu tai yra 1750 eurų), už piktnaudžiavimą būtų baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Jei žala yra didesnė, bet neviršija 250 MGL (šiuo metu – 17 500 eurų), siūloma bausti bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.
Maksimalią sankciją – baudą arba laisvės atėmimą iki 7 metų – siūloma taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimas
tarnybine padėtimi sukėlė didelę žalą, kuri yra didesnė nei 250 MGL (17 500 eurų). Šias sankcijas siūloma taikyti asmenims, padariusiems žalą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
Šiuo metu BK numatyta, kad valstybės tarnautojui ar jam prilyginamam asmeniui, piktnaudžiavusiam tarnybine padėtimi ar viršijusiam įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Dabar taip pat numatyta, kad į „čekiukų“ skandalus įsivėlę politikai gali netekti teisės būti išrinkti arba būti paskirti į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. Šiuo metu tokį viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tada, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.
Šią nuostatą BK pataisomis siūloma koreguoti, numatant, kad viešųjų teisių atėmimas būtų skiriamas tik tada, jei teismas padarytų išvadą, jog toks teisių atėmimas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, siekiant apsaugoti visuomenės interesus. Norima nustatyti, kad teismas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimą skirtų tik veikos padarymo metu einamoms pareigoms arba vykdomai veiklai.
BK pakeitimo projektą pasirašė 20 parlamentarų iš skirtingų Seimo frakcijų: socdemų atstovai Jūratė Zailskienė, Saulius Luščikas, Tadas Barauskas, Mišrios parlamentarų grupės narys Artūras Zuokas, demokratas Tomas Tomilinas, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Rita Tamašunienė, liberalas Viktoras Pranckietis, konservatorius Valdas Rakutis, „Nemuno aušros“ frakcijos nariai Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius ir kiti.
N. Mačiulis pasidalijo šių metų prognozėmis Lietuvai: mūsų ekonomika augs greičiausiai Baltijos šalyse
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad išskirtinai teigiamos Lietuvos ekonominės tendencijos tęsis ir šiemet – BVP augimas paspartės iki 3 proc. ir bus vienas sparčiausių regione. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nors pernai buvo nerimauta dėl aukštų palūkanų normų įtakos ekonomikai, šiandien matyti, kad ji kur kas mažesnė. Jau ketvirtadienį palūkanų normos bus mažinamos, o rudenį, tikėtina, jos bus sumažintos iki 1,75 proc., o vėliau – iki 1,5 proc.
„Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės ir tikisi 3,0 proc. augimo. Tuo metu Estijai ir Latvijai prognozuojamas kuklesnis, atitinkamai 1,5 ir 2,2 proc., sieksiantis augimas. Ekonomistų vertinimu šiemet, kaip ir praėjusiais metais, augimui daugiausiai įtakos turės vidaus paklausa, tačiau atsigaus ir eksportas.
Pernai Lietuvos apdirbamoji gamyba išaugo 4,8 proc., o šis augimas įsibėgėjo praėjusių metų pabaigoje. Ekonomistai prognozuoja, kad pramonės atsigavimas tęsis ir šiemet, o bendras prekių ir paslaugų eksportas 2025 metais padidės 4,2 procento.
„Per praėjusius metus mažmeninė prekyba išaugo beveik 5 procentais, o vien gruodį metinis augimas siekė 8,7 procento. Tam daugiausiai įtakos turėjo ir žema infliacija, ir daugiau nei dešimtadaliu padidėjusios vidutinės gyventojų pajamos. Šiemet vidutinė metinė infliacija padidės iki 3 proc., tačiau darbo užmokesčio augimas sulėtės tik nežymiai. Dėl rekordiškai aukšto užimtumo ir didėjančios perkamosios galios ir toliau matysime sparčiai augantį vartojimą“, – Lietuvos ekonomikos augimo veiksnius komentuoja N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, Lietuvoje turėtų augti vidutinis darbo užmokestis, tačiau infliacija taip pat neatsiliks – prognozuojama ir jos augimas.
„Atlyginimų augimas nelėtėja, realus darbo užmokestis nemažės, prognozė vidutiniam darbo užmokesčiui gerėja iki 9,4 proc. Mažiau teigiama prognozė yra įsibėgėjanti infliacija. Pavasarį ji turėtų pasiekti 3 proc., vasarą ir 3,5 proc. Tam įtakos turi maisto kainų augimas, kurios dar turėtų kilti apie 1 proc. per šiuos metus. Paslaugų kainos turėtų augti iki 6 proc.“, – prognozuoja N. Mačiulis ir priduria, kad būsto kainos Lietuvoje neturėtų augti.
N. Mačiulio teigimu, yra keli būdai, kaip būtų galima rasti lėšų gynybos finansavimui iki 5-6 proc. Pasak jo, vienkartiniai šaltiniai galėtų būti: PVM atotrūkio mažinimas, kitų mokesčių vengimo mažinimas (500 mln. eurų). Taip pat valdžios sektoriaus institucijų funkcijų atsisakymas, didesnis biudžeto deficitas ir skolinimasis, valstybės turto akcijų listingavimas (galėtų būti 500–1000 mln. eurų), užsienio valiutų, socialinio draudimo rezervo fondai. Pastarajame sukaupta 3,5 mlrd. eurų, šiemet bus dar 740 mln. eurų.
Ekonomistas išvardija ir nuolatinius galimus finansavimo šaltinius gynybai. Pavyzdžiui, anot jo, tai galėtų būti „NextGenerationEU“ sistema – ES gynybos obligacijos, vieningos gynybos sistemos kūrimas, o Lietuvoje, pasak N. Mačiulio, tvariam gynybos finansavimui būtų galima panaudoti šalies ekonomikos augimą, kuris numatytas 1,5 mlrd. eurų per metus ir tam, pasak jo, nereiktų didinti perskirstymo per biudžetą.
„Taršos mokesčiai, akcizai galėtų būti priemonė rinkti pinigus gynybai, platesnės bazės žemo tarifo NT mokestis, taip pat galiojančių lengvatų peržiūrėjimas ir, aišku, kiti vartojimo mokesčiai, pavyzdžiui, didinti bazinį PVM tarifą, bet įvesti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems sveikiems maisto produktams“, – vardija N. Mačiulis.
ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) šių metų pradžioje sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis prognozuoja, kad nepaisant ekonomikos augimo sulėtėjimo nuo 2,8 proc. pernai iki 2,4 procento šiemet, JAV išliks viena sparčiausiai augančių ekonomikų.
„Donaldo Trumpo politika išlieka sunkiai prognozuojama ir gali sumaišyti kortas. Vis tik labiausiai tikėtina, kad JAV prezidentas nepritaikys didelių importo tarifų visoms importuojamoms prekėms, o nusitaikys tik į kai kurias prekybos partneres ir prekių grupes. Dėl šios priežasties kol kas neprognozuojame didelio neigiamo poveikio ES ekonomikai ir pagrindinėms Lietuvos eksporto rinkoms“, – komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.
Kinijos ekonomikos augimas taip pat sulėtės, tačiau, ekonomistų vertinimu, po vis dar neblogais atrodančių BVP augimo skaičių slepiasi labiau dramatiškos tendencijos – besitęsianti gili nekilnojamojo turto krizė, itin prasti gyventojų lūkesčiai, lėtai augantis vartojimas ir per didelė priklausomybė nuo eksporto.
„Kinijos ekonomikoje išlieka nepakankamo vartojimo ir perteklinių gamybinių pajėgumų problema, dėl to jau dvejus metus iš eilės mažėjo Kinijos eksporto kainos. Viena vertus, tai yra nauda, kurią gauna šių prekių vartotojai, kita vertus – tai sukuria vis didesnę konkurenciją Europos pramonės įmonėms“, – teigia N. Mačiulis.
Vis tik prognozuojama, kad nepaisant konkurencingumo iššūkių, euro zonos ekonomikos augimas šiais metais šiek tiek paspartės ir sieks 1 procentą. Tam daugiausiai įtakos turės ne eksportas, o didėjančios gyventojų realios pajamos ir atsigaunantis vartojimas. Prie vartojimo ir investicijų atsigavimo turėtų prisidėti ir toliau Europos Centrinio Banko (ECB) mažinamos palūkanų normos, kurios rugsėjį turėtų nukristi iki 1,75 procento.
„Šiuo metu rinkose vyrauja lūkestis, kad ECB palūkanų normų žemiau 2 proc. nesumažins. Vis tik tikėtina, kad iki vasaros infliacija euro zonoje vėl nukris iki 2 proc. kartelės, o ECB bus lengviau sutelkti dėmesį į silpną euro zonos pramonę bei vykdyti labiau skatinančią pinigų politiką. Labai tikėtina, kad kitų metų pradžioje bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 1,5 procento“, –prognozuoja N. Mačiulis.
Ekonomistų vertinimu, praėję metai buvo išskirtiniai ne tik dėl pakilių gyventojų nuotaikų, bei visos ekonomikos ir perkamosios galios augimu, kuriuo Lietuva pralenkė daugelį ES šalių.
„Pernai buvo rekordiškai didelė reemigracija – sugrįžusių lietuvių buvo 9,5 tūkst. daugiau nei išvykusių. Metų pabaigoje užimtumas pasiekė rekordines aukštumas – tiek daug dirbančių asmenų Lietuvoje nebuvo nuo šio amžiaus pradžios. Rekordiškai didelę dalį, maždaug pusę visos Lietuvoje suvartojamos elektros energijos, pasigaminome patys iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Toliau itin sparčiai augo aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksportas, o bendras paslaugų eksportas priartėjo prie 30 proc. BVP – aukščiausio lygio Lietuvos istorijoje“, – Lietuvos pasiekimus vardija N. Mačiulis.
Vis tik ekonomistas atkreipia dėmesį ir į kai kuriuos matomus iššūkius – pernai įmonių investicijos nedidėjo, o dėl sparčiai augančių darbo sąnaudų ir atsiliekančio produktyvumo kai kurios įmonės praranda kaštų konkurencingumą.
„Iš dalies dėl šių priežasčių nedarbo lygis šiuo metu viršija 7 procentus ir šiemet bei kitais metais turbūt nesumažės. Įgyvendinant mokesčių bei kitas reformas, nereikėtų užmiršti, kad pasaulyje didėja konkurencija ne tik dėl eksporto rinkų, bet ir dėl kapitalo bei talentų, kuriuos mums pritraukti sekasi sunkiau“, – komentuoja N. Mačiulis.
VSD vadovas: Konstitucijos pažeidimas gali būti priežastis R. Žemaitaičiui nesuteikti leidimo dirbti su įslaptinta informacija
„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui ketinant prašyti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis pabrėžia, kad Konstitucijos pažeidimas gali būti priežastis politikui nesuteikti prieigos prie tokių duomenų.
„Žinoma, kad taip (kelią prie įslaptintos informacijos užkerta Konstitucijos pažeidimas – ELTA). Jeigu Konstitucinis Teismas padaro kažkokį sprendimą, be abejo, yra vienas iš kriterijų, kad tai tikrai rimtas pažeidimas. Tai įrodo, kad asmuo turi tam tikrų problemų“, – antradienio rytą „Žinių radijui“ teigė D. Jauniškis.
„Frazės yra frazės. Manau, kad mes, žmonės, dažnai pasakome ir tik po to pagalvojame, ką
pasakome. Reikia vertinti situaciją, visumą“, – aiškino jis.
Praėjusią savaitę Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis paragino Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimais abejojančius politikus nuomonę apie esamą saugumo situaciją susidaryti nuvykstant į Ukrainą ir susipažinti su įslaptinta informacija. Savo ruožtu R. Žemaitaitis teigė leidimo dirbti su tokiais duomenimis prašyti ketinantis, tačiau į Ukrainą vykti nematantis pagrindo.
„Nuo (prašymo – ELTA) užpildymo per 40 darbo dienų VSD išduoda leidimą – tai baigsiu keliauti po Lietuvą ir užpildysiu“, – Eltai praėjusią savaitę nurodė „aušriečių“ lyderis.
Šios diskusijos kilo po VGT sprendimo krašto apsaugai 2026–2030 metų laikotarpiu skirti 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
VMVT: Lietuvoje patvirtintas pirmasis šiemet paukščių gripo atvejis
Lietuvoje registruotas pirmasis šiemet paukščių gripo atvejis laukinėje gamtoje. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), nuo šios ligos nugaišusi gulbė buvo rasta Alytaus rajone, Kriokialaukio seniūnijoje.
„Tai pirmas nustatytas atvejis šiemet laukinėje faunoje. Taip ir neatėję žiemos šalčiai ir atšilimas grasina dar spartesniu ligos plitimu. Gyvūnų laikytojus raginame išlikti budrius, stebėti savo gyvūnus ir nedelsiant pranešti privačiam veterinarijos gydytojui arba VMVT apie pastebėtus pakitimus dėl gyvūnų sveikatos. Reakcija laiku į atvejį gali apsaugoti nuo ligų išplitimo į aplinkines teritorijas“, – pranešime cituojamas VMVT pavaduotojas Paulius Bušauskas.
Tarnyba prašo gyventojų nesilankyti nustatytose paukščių gripo židinių, kitose laukinių paukščių būriavimosi teritorijose. Pasak jos, apsilankius užkrėstoje teritorijoje, didelė tikimybė virusu užkrėsti naminius paukščius arba ligą pernešti žinduoliams.
„Regitra“: praėjusiais metais Lietuvoje elektromobilių padaugėjo beveik dvigubai
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje jau trečius metus iš eilės elektromobilių autoparkas per metus paauga apie 50 proc. Praėję metai ne išimtis, nors augimas buvo keliais procentais mažesnis nei 2022 m. ir 2023 m., jis siekė 49,7 proc.
„Kai kurios tendencijos nesikeičia jau keletą metų. Pavyzdžiui, stabilus, 50 proc. augimas matomas nuo pat 2022 m. Kai kur pastebima ir pasikeitimų – šiemet fiksuojamas mažesnis grynųjų elektromobilių procentas, o hibridinių elektromobilių sąlyginai augo“, – sako „Regitros“ paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktorius Tautvydas Paliulis.
Kaip skelbiama pranešime, tris metus iš eilės grynųjų elektromobilių ir iš išorės įkraunamų elektromobilių santykis buvo 60/40. Tačiau paskutiniais metais matyti nežymus pokytis: Lietuvoje buvo 57 proc. grynųjų ir 43 proc. Iš išorės įkraunamų elektromobilių. Atitinkamai tai yra 16022 ir 12446 transporto priemonių.
Ryškiausia 2024 m. užfiksuota tendencija – naudotų elektromobilių skaičiaus augimas. Per praėjusius metus naudotų elektromobilių daugėjo 54 proc. – nuo 4565 iki 7062. Naujų elektromobilių auto parkas paaugo vos 10 proc. – nuo 3116 iki 3440.
Daugiausiai, net 35 proc. elektromobilių, Lietuvoje yra vokiečių gamybos. Japonijos ir Jungtinių Amerikos valstijų rinkose pagaminti elektromobiliai sudaro po beveik 18 proc. visų įvežtų į Lietuvą elektromobilių. Toliau rikiuojasi Pietų Korėja, Švedija, Prancūzija.
Mėgstamiausi lietuvių elektromobiliai 2024 m. buvo „Volkswagen“ bei „Tesla“. Šių markių automobiliais Lietuvoje važinėja po 3000 entuziastų. Populiarumu šiek tiek nusileidžia „Nissan“. Šių elektromobilių šalyje yra šiek tiek daugiau nei 2000. Panašus skaičius yra ir „BMW“ bei „Volvo“ markės vairuotojų.
Tiesa, vos keliasdešimt jaunų žmonių turi elektromobilius. 16–20 m. amžiaus tarpe yra tik 10 vairuotojų. Šiek tiek daugiau – 130 automobilių turi 21–25 m. amžiaus jaunuoliai. Populiariausi elektromobiliai 41–45 m. amžiaus žmonių tarpe. Tokio amžiaus žmonės sudaro apie 11 proc. visų elektromobilių turėtojų. Panaši situacija (10,6 proc.) ir 36–40 m. amžiaus žmonių tarpe.
Daugiausiai elektromobilių – Vilniaus miesto, Palangos miesto ir Neringos savivaldybėse – sudaro daugiau nei 3 proc. viso savivaldybės transporto priemonių parko. Daugiau nei 2 proc. viso savivaldybės autoparko elektromobiliai sudaro Vilniaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono ir Klaipėdos rajono savivaldybėse.
I. Ruginienė: didinsime individualiosios pensijos dalies svorį
„Esame rimtai įsitraukę į (Vyriausybės – ELTA) priemonių planą peržiūrėti pirmos pakopos pensijas – tiek bazinę dalį, tiek individualią, skiriant šį politinį sezoną daugiau individualiai daliai. Nes girdime ir lūkesčius darbuotojų, kurie moka mokesčius, kad jie vis dėlto norėtų save stipriau matyti geresnėje padėtyje išeinant į pensiją“, – LRT radijui pirmadienį kalbėjo I. Ruginienė.
„Mes matome problemą su individualia dalimi ir žmonės nemato tos vertės, mokėdami mokesčius – jie mato, kad bazinė pensija kaip ir didėja, kaip ir tau nėra to tokio paskatinimo dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius, nes (…) neišdirbus viso stažo, staiga tau bazinė pensija didėja daug labiau nei ta individuali dalis. Todėl yra planas peržiūrėti vieneto vertę ir suteikti svorio būtent individualiai daliai“, – akcentavo ministrė.
Politikės vertinimu, dabartinė pensija neatitinka oraus pragyvenimo standartų, taip pat sunkumų patiria minimalaus darbo stažo negalintys surinkti dirbantieji, į kurių individualias situacijas reikia atsižvelgti.
„Neturime pamiršti ir tų, kas galbūt dėl objektyvių priežasčių negalėjo surinkti reikiamą stažą – kalbu apie tuos, kurie susiduria su diskriminacija, patiria sveikatos problemų“, – pabrėžė I. Ruginienė.
Anot ministrės, taip pat galima būtų suvienodinti skirtingas pensijų išmokų rūšis, skiriamas iš valstybės biudžeto – pavyzdžiui, šalpos ir bazines išmokas, formuojant bendrą nacionalinės pensijos dydį.
„Galėtume turėti vieną nacionalinės pensijos dydį ir plius individuali dalis, kuri reikšmingai koreguotų patį pensijos dydį priklausomai nuo to, kiek tu dirbai ir kiek uždirbai. (…) Ir kiek mokesčių sumokėjai“, – akcentavo I. Ruginienė.
Dabar žmogaus pensijos dydį lemia per visą karjerą sukauptas stažas, taškų suma, bazinės pensijos rodiklis ir apskaitos vieneto vertė tais metais, kai išeinama į pensiją.
Pagal 2025-ųjų „Sodros“ biudžetą, bazinės pensijos, nuo kurios priklauso bendroji dalis, dydis sudaro 298,45 euro, o vieno pensijų apskaitos vieneto vertė šiemet siekia 7,16 euro.
Sukauptas pensijų apskaitos vienetų skaičius lemia individualiosios pensijos dalies dydį.
Bazinės pensijos dydis ir apskaitos vieneto (taško) vertė kasmet indeksuojami pagal darbo užmokesčio fondo pokyčius.
Pernai Bendrasis pagalbos centras atsakė į 1 mln. 969 tūkst. 828 skambučius
Pernai Bendrasis pagalbos centras atsakė į 1 mln. 969 tūkst. 828 skambučius – pirmą kartą per daugelį metų šis skaičius nesiekė 2 milijonų.
Užregistruoti ir skubiosios pagalbos tarnyboms buvo perduoti 1 190 745 pranešimai apie pagalbos poreikį.
Daugiausia pranešimų buvo perduota policijai – 591 844. Antroje vietoje – greitosios medicinos pagalbos tarnyba (532 548), trečioje – priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (36 284), o ketvirtoje – aplinkos apsauga (21 666).
Kaip skelbia BPC, visoms tarnyboms, išskyrus greitosios medicinos pagalbos tarnybą, pranešimų skaičius išaugo.
Policijos iškvietimų padaugėjo 4 359, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos – 2 303, o aplinkosaugos specialistams perduotų pranešimų – 2 176 daugiau nei 2023 metais.
Mažėjant bendram skambučių skaičiui, gerėjo atsiliepimo rodikliai. Vidutinis atsiliepimo laikas 2024 metais siekė vos 4 sekundes, o per 15 sekundžių buvo atsiliepta net į 98,9 proc. skambučių. Tai kol kas geriausias rezultatas per visą Bendrojo pagalbos centro istoriją.
Pastebima ir tai, kad sutrumpėjo vidutinis pokalbio laikas. Dabar jis siekia vos 1 minutę ir 13 sekundžių.
„Deja, iššūkių kelia mažėjantis darbuotojų skaičius ir jiems tenkantis darbo krūvis – vienam operatoriui per metus teko atsakyti į vidutiniškai 12 tūkstančių skambučių. Šie duomenys atspindi Bendrojo pagalbos centro darbo realybę. Kiekvienas skambutis čia yra itin svarbus“, – pranešime teigia BPC.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
