Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Privalomąją karo tarnybą pradeda 500 šauktinių
Šią savaitę Lietuvos kariuomenės gretas papildė pirmieji šių metų karo prievolininkai.
Pasak kariuomenės, daugiau nei 500 jaunuolių tarnaus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų, Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos ir Lietuvos didžiojo etmono Kristupo Radvilos Perkūno ryšių ir informacinių sistemų batalionuose.
99 proc. iš jų tarnybą pasirinko savanoriškai arba pasinaudojo teise atlikti tarnybą pirmumo tvarka.
„Šie jauni žmonės, pasirinkę atlikti privalomąją tarnybą savanoriškai, įrodo, kad yra pasirengę prisiimti atsakomybę už savo šalį ir jos saugumą. Jų pasirinkimas ne tik sustiprina kariuomenę, bet ir padeda ugdyti atsakingą ir pilietišką visuomenę“, – pranešime sakė Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas.
Jaunuoliai paskirtuose batalionuose tarnaus devynis mėnesius. Pradinė tarnybos dalis suteiks pagrindines taktikos, inžinerijos, topografijos, rikiuotės, pirmosios medicinos pagalbos žinias. Kariai taip pat išmoks naudotis ginklais, ryšio priemonėmis ir ugdys kitus būtinus įgūdžius.
Baigus bazinį kursą, naujieji kariai bus paskirstyti pagal specialybes ir treniruosis padaliniuose, o atlikę tarnybą turės galimybę prisijungti prie profesinės karo tarnybos arba būti įtraukti į Lietuvos kariuomenės aktyvųjį rezervą.
Rajoniniams keliams tvarkyti šiemet ministerija skirs daugiau nei 200 mln.
Susisiekimo ministerija šiemet ketina skirti rekordinį daugiau nei 206,5 mln. eurų finansavimą vietinės reikšmės kelių tinklui – lyginant su praėjusiais metais, šios lėšos augs daugiau nei 27 mln. eurų.
„Rekordinis finansavimas savivaldybėms leis pradėti ilgai atidėtus darbus. Bendruomenės sulauks ne tik kelių remonto miestų ir miestelių teritorijose, bet ir autobusų stotelių ar pėsčiųjų perėjų įrengimo. Savivaldai perėmus valstybės valdomą infrastruktūrą, gyventojams darbų nebereikės laukti kelerius metus“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Anot ministerijos, šiemet planuojamas ir spartesnis žvyrkelių asfaltavimas – tam planuojama skirti 20 mln. eurų arba kelis kartus daugiau nei pernai. Tokia suma į praėjusiais metais priimtą 2025-ųjų biudžetą įtraukta pagal naujosios Vyriausybės korekcijas.
Seimas sausį nusprendė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžeto dalį, kuri tenka vietinės reikšmės rajoniniams keliams, per dvejus metus padidinti nuo 33 iki 43 proc.
Lėšas rajoniniams keliams nuspręsta paskirstyti pagal gyventojų skaičių ir kelių ilgį juos valdančiose savivaldybėse, taip pat leista pačioms savivaldybėms apsispręsti, kokio lygio kelio remonto nori.
Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.
Lietuva – viena iš lyderiaujančių pasaulio valstybių verslumo srityje
Lietuva įsitvirtino tarp lyderiaujančių pasaulio valstybių verslumo srityje. Kaip rodo naujausi Global Entrepreneurship Monitor (GEM) 2024–2025 m. duomenys, Lietuva pagal Pasaulinį verlsumo indeksą užima 2-ąją vietą.
Kaip pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), GEM duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus verslo pasitikėjimas augo greičiau nei vidutiniškai ES, mažėjo baimė pradėti verslą, dirbtinio intelekto naudojimas versle išaugo daugiau nei 30 proc., o startuolių skaičius auga sparčiau nei daugelyje ES valstybių.
„Tai ne tik mūsų verslo sėkmė ir palankios verslo aplinkos įvertinimas, bet ir aiški žinutė tarptautiniams investuotojams – mūsų rinka yra atvira, moderni ir pasiruošusi augti“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Nors pasaulyje vis dar juntamas ekonominis neapibrėžtumas, Lietuva rodo, kad teisingos politikos priemonės, investicijos į inovacijas ir verslo reguliavimo supaprastinimas gali sukurti stiprią ir atsparią verslo ekosistemą.
„Stebime didelį Lietuvos verslo susidomėjimą dirbtinio intelekto technologijomis, spartesnį nei kitur startuolių augimą. Technologijų pritaikymas ir kūrimas bei gerėjanti verslo aplinka lemia Lietuvos aukštą poziciją reitinge“, – sako GEM Lietuva vadovė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Pasaulio verslumo stebėseną vykdo ir GEM Lietuvoje koordinuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su EIMIN bei „Moody‘s“ Lietuva.
M. Jakubauskienė tikina, kad telemedicinos paslaugos sumažins eiles pas gydytojus
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad viena iš priemonių, siekiant sumažinti pacientų eiles pas šeimos gydytojus, yra telemedicinos paslaugų plėtra bei nuotolinės konsultacijos.
„Nuotolinės konsultacijos, be abejonės, didžiausią pagalbą turėtų konsultuojant pacientus. O papildoma pagalbos priemonė, be abejonės, būtų nuotolinės konsultacijos, kai šeimos gydytojas konsultuojasi su gydytoju specialistu ir tokiu būdu nėra reikalingas pacientas antrinio ar tretinio lygio konsultacijai“, – LRT Radijui antradienį teigė ministrė.
„Telemedicinos galimybės taip pat yra didelės. Dirbame ties tuo, kad būtų galimybės siųsti vaizdus ir videokonsultacijos būtų plačiau teikiamos, būtų galimybės siųsti dokumentus“, – pridūrė ji ir pažymėjo, kad įvardytos paslaugos turėtų didinti paslaugų prieinamumą, ypač regionuose.
ELTA primena, kad premjero Gintauto Palucko vadovaujama Vyriausybė sveikatos srityje yra užsibrėžusi sumažinti eiles sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, prioritetą skiriant didžiausios rizikos pacientams. Taip pat – mažinti administracinę naštą medikams, didinti gydytojų bei slaugytojų profesijos patrauklumą, užtikrinti pakankamą
sveikatos priežiūros įstaigų tinklą regionuose.
K. Budrys: siekiant atgrasyti Rusiją, gali prireikti išsiųsti šimtus tūkstančių karių
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad nutraukus Ukrainoje karą, į šalį gali tekti siųsti šimtus tūkstančių karių, kurie atgrasytų Rusiją nuo karinių veiksmų ateityje.
Jungtinės Karalystės premjerui užsiminus apie galimybes siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti, ministras pažymi, kad apie tai, ar Lietuva prisidėtų prie tokios iniciatyvos, kalbėta dar pernai Prancūzijoje vykusiame viršūnių susitikime.
„Po prieš metus buvusio Paryžiuje viršūnių susitikimo, kur buvo svarstomos naujos galimos paramos Ukrainai formos, kur dalyvavo Respublikos prezidentas ir aš tuo metu buvau jo delegacijoje, taip pat kalbėjome apie galimą karių siuntimą. Ir tada Lietuva sakė, kad neatmetame tos opcijos, ir dabar mes neatmetame. Tačiau reikia eiti ir planuotis, kalbėti tada jau apie konkrečius dalykus, nes taikos palaikymas, taikos užtikrinimas esant vienam ar kitam mandatui, tai yra skirtingi dalykai“, – LNK žinioms sakė K. Budrys.
Pasak jo, net ir įvykus deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos, turi būti imamasi stiprių sprendimų užkertant kelią Rusijos agresijai ateityje, o vienas jų ir yra Europos šalių karių siuntimas į Ukrainos teritoriją.
„Mes žinome, kokių skaičių reikia Rusijai atgrasyti. Kalba eina apie šimtus tūkstančių karių“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, jog tai, kad Europos valstybės apie tai pagaliau garsiai diskutuoja, yra pasiekimas.
Kalbėdamas apie galimą taiką ar paliaubas, K. Budrys sako netikintis, kad Rusija laikysis susitarimo.
„Aš neturiu jokio tikėjimo, kad Rusija laikysis susitarimo, nes nemačiau nė vieno susitarimo, kuris būtų susijęs su taikos įvedimu, kurio ji laikėsi. Ji suras priežastis, kodėl tas vienas ar kitas yra blogas. Galų gale šitas karas 2022 metais vėl atsinaujino, nes Rusija sulaužė Minsko antrąjį susitarimą“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius Ukrainoje palaikyti taikai. Apie tokią galimybę taip pat prabilta prieš pirmadienį Paryžiuje numatytą Europos lyderių susitikimą, skirtą aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus „labai greitai“ pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje baigties, nuošalyje paliekant Kyjivą ir Europą.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu tokios galimybės siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą neatmeta ir Švedija.
Apie galimybes siųsti karių misijas į Ukrainą diskutuota ir bene prieš metus – tuomet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
Sergamumas šalyje išlieka aukštas: gripas pražudė keturis, koronavirusas – vieną asmenį
Sergamumas gripu, koronavirusu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šalyje praėjusią savaitę nemažėjo bei pasiglemžė penkių asmenų gyvybes. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), gripas pražudė keturis, o koronavirusas – vieną asmenį.
NVSC duomenimis, nuo gripo mirė po vieną 50–58 m., 80–89 m. amžiaus grupėms priklausantį asmenį, neišgyveno ir du vyresni nei 90 metų žmonės. Visi jie turėjo lėtinių ligų, buvo nepasiskiepiję. Tuo metu nuo koronaviruso miręs asmuo priklausė 70–79 m. amžiaus grupei.
Pastarąją savaitę, vasario 10–16 dienomis, bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 rodiklis šiek tiek pakilo ir siekė 1857,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas buvo registruotas Telšių apskrityje (1441,4 atv. 100 tūkst. gyventojų), didžiausias – Vilniaus apskrityje (2180,7 atv. 100 tūkst. gyventojų). Epideminis sergamumo lygis pasiektas 38-ose savivaldybėse.
Sveikatos specialistų teigimu, šiuo metu sergamumo lygis yra didesnis nei ankstesniais sezonais tuo pačiu laiku. Pernai tokiu pat metu bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1422,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
NVSC primena, kad veiksmingiausia apsaugos nuo gripo ir COVID-19 priemonė – skiepai. Pasiskiepyti nuo abiejų šių virusų galima vieno vizito pas gydytoją metu.
Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas. Pajutus į gripo panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmą ar pan.), raginama nedelsti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją.
V. Landsbergis apie valdančiąją koaliciją: pagyras lydi nerimas, kad vienu kuinu kvadrigoje esą yra per daug
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, sveikindamas žmones Vasario 16-osios proga, savo kalboje atkreipė dėmesį į dabartinius valdančiuosius. Juos pirmasis faktinis atkurtos Lietuvos vadovas vadino „keturių linksmūnų koalicija“, kuri esą giriasi savo Vyriausybe, bet kartu nerimauja, kad esą joje „vienu kuinu yra per daug“.
Apie tai V. Landsbergis kalbėjo iš Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų balkono Vilniuje. Jis užsiminė apie pastarojo meto ginčus valdančiojoje koalicijoje dėl partijos „Nemuno aušra“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pretenzijų į Seimo vicepirmininko postą.
„Tėvynės meilė didesnė už vienos kurios sodybos ar dvarelio naudą. Iš tos meilės atsiranda ir tinka žodis „jėga“. Ne kumščio, bet širdies. „Bičiuli, aš tau padėsiu“. Mes neatiduosime, ką jau sutvėrėme. Priešingai, jeigu mūsų pilis nesulaikomai skeldėja, kad ir dėl juokingo postelio kaip tas 15-as Seimo pavaduotojas, jeigu atrama skeldėja ir griūva kaip bokšto akmuo, gal žiniasklaidos reitingų paplautas, nuvirsta žemyn, tai veltui eis visos remontininkų pastangos“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas akcentavo, kad susirinkusieji sostinės Pilies gatvėje gali pasijusti tarsi Baltijos kelyje. Tik svarbiausia, pasak G. Landsbergio, šioje situacijoje įsiklausyti į tai, kuo gyvena šalia esantis žmogus.
„Ar jauti kaimyno ranką? Koks kirminas griaužia jo širdį? Bene įsiveisia nerimas dėl galimų elektros tarifų, kad pernelyg nesidžiaugtume dėl padidėjusios nepriklausomybės“, – užsiminė jis.
V. Landsbergis, kalbėdamas apie susitelkimą, ragino žmones nebūti „plevėsomis, keikūnais“. Jis savo kalboje minėjo ir apie Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę, viešojoje erdvėje kritikuotą dėl sprendimo netapti ministre pirmininke, o grįžti į Europos Parlamentą.
„Nejau taip sunku nebūti plevėsomis, keikūnais kur nors Melagaišiuose – juk iš jų spruko pati rinkimų laimėtoja. Nebūti pliuškiais, pagyrūnais lyg cirko demokratijoje – „aš, aš esu labiau nusipelnęs“. Jeigu nesunku, tai ir nebūkime pliuškiais. Dažniau telkimės Baltijos kely ir Pilies gatvėje“, – dėstė V. Landsbergis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas ragino žmones nepamiršti vienybės ir žmoniškumo.
„Broliai ir seserys, čia būname mes. Tame žodyje glūdi jėga kaip žodyje „Lietuva“ slypi meilė. Jeigu pavyks mums to nepamiršti, netapti planetos dvikojais be meilės, tai gal dar jusime širdyse gyvybę, slaptą žmoniškumo matricą, jausime Tėvynės meilę kaip senovės pilėnai“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Pirmasis faktinis atkurtos Lietuvos vadovas apžvelgė ir dabartinės valdančiosios koalicijos veiklą. Anot V. Landsbergio, Lietuvoje laksto „linksmūnų koalicija“, kuri giriasi savo Vyriausybe, tačiau kartu ją lydi ir nerimas.
„Lietuvoje laksto keturkinkė kvadriga, keturių linksmūnų koalicija. Kartais giriasi, kad geresnės Vyriausybės nebuvo per visą antrosios Respublikos laikotarpį, tik tas pagyras lydi nerimas, kad vienu kuinu kvadrigoje esą yra per daug. Vis dėlto, to kankinio martirologijas žadama užbaigti jo pergale jau kovo mėnesį. Bus ką pasiųsti į tarptautines konferencijas. O kad Lietuva neturės vieningos pozicijos dėl karo Europoje ir Ukrainos likimo, tai nieko ypatinga, bičiulis Kremlius visada to siekė.
Jau įpiršo euroamerikiečiams tauškalą apie karą kažkur Ukrainoje, ne Europoje. Putinui su tokiais inteligentais visai nesunku. Kas šiandien iš tikrųjų svarbu, ir Lietuvai labai svarbu – kad Kovo 11-osios šūkis „bye bye USSR“ tampa realybe ir elektros energetikoje. Sveikinu visus“, – teigė V. Landsbergis.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba, vadovaujama daktaro Jono Basanavičiaus, savo posėdyje paskelbė „atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę“.
Atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė gyvavo iki 1940 metų birželio, kai buvo okupuota sovietų Rusijos.
Seimo komitetas palaiko siūlymą įpareigoti paspirtukininkus dėvėti šalmus
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas palaiko siūlymą visus paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus įpareigoti dėvėti šalmus, o šių transporto priemonių nuomotojus – suteikti šalmus klientams. Planuojama, kad tokie įstatymo pakeitimai galėtų įsigalioti nuo šių metų liepos mėnesio.
„Techninių galimybių yra, kitų šalių patirtis tai įrodo. Suprantu, kad tam reikės tam tikrų investicijų, bet jei bent viena žmogaus gyvybė ir sveikata bus išgelbėta, vadinasi, tas projektas buvo vertas to, kad jis būtų priimtas“, – pirmadienį teigė komiteto pirmininkas ir vienas pataisų autorių Julius Sabatauskas.
Susisiekimo ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės patarėjas transporto saugos klausimais Andrius Karnilavičius teigė, kad 2023-aisiais keliuose nukentėjo 173 elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, tačiau tikrasis skaičius galėtų būti ženkliai didesnis.
„Čia yra tie, kuriuos fiksavo policija, ligoninėse turbūt yra daugiau nukentėjusiųjų“, – pažymėjo jis.
Tuo metu Seimo narė Giedrė Balčytytė teigė, kad prieš priimant galutinius sprendimus dėl įstatymo pakeitimų vertėtų išsiaiškinti tikruosius sužeistųjų skaičius.
„Labai norėtųsi šiek tiek daugiau duomenų. (…) Mes galime sprendimus priimti, bet nežinome net kokio masto problemą sprendžiame, jei fiksuojame, pavyzdžiui, tik 20 proc. įvykių, mums vienaip gali atrodyti problema, bet jei fiksuojame 80 proc. įvykių – jau kitaip“, – nurodė ji.
Elektrinius paspirtukus ir dviračius nuomojančiai įmonei „Bolt“ atstovaujanti lobistė Gabrielė Andračiūnienė teigė pritarianti šalmo dėvėjimo naudai, tačiau abejoja, ar siūlomas reglamentavimas įtikins vairuotojus naudoti apsaugos priemones.
„Kitose šalyse yra kai kur praktika privalomų šalmų reglamentavimo, tai žmonės vengia juos dėvėti, kai yra nuomojamas šalmas, o ne asmeninis, dėl įvairiausių priežasčių – dėl netinkamo šalmo dydžio, dėl higienos klausimų“, – aiškino G. Andračiūnienė.
Taip pat lobistė abejoja, ar vertėtų taikyti vienodus reikalavimus skirtingų tipų paspirtukams. Jos teigimu, riboto greičio transporto priemonės nekelia tokios pat grėsmės vairuotojo saugumui kaip paspirtukai, galintys išvystyti 50–60 kilometrų per valandą siekiantį greitį.
„Nekvestionuojame šalmo kaip apsaugos priemonės, bet mums rodos, kad reiktų atskirti galingus ir negalingus paspirtukus, kuriuos naudojame miestuose nuvažiuoti nuo taško A iki taško B pakankamai nedideliu greičiu ir nedideliu atstumu“, – dėstė ji.
ELTA primena, kad šiuo metu Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas numato, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Vyresni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami važiuojamąja kelio dalimi, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Tačiau keliu važiuojantiems tokiems vairuotojams įstatyme numatyta tik rekomendacija būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.
Prezidentas įteikė valstybinius apdovanojimus nusipelniusiems žmonėms: tarp jų – S. Tamkevičius, A. Sutkus, D. Jauniškis
Minint Vasario 16-ąją, Prezidentūroje už nuopelnus ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai. Šiemet apdovanojimai skirti kardinolui, Kauno arkivyskupui emeritui Sigitui Tamkevičiui, fotomeninikui Antanui Sutkui ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui.
Prieš įteikdamas valstybinius apdovanojimus prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad šią Lietuvai ypatingą dieną valstybiniais apdovanojimais pagerbiami tie žmonės, kurie savo darbais prisideda prie valstybės pažangos ir augimo.
„Šiandien pagerbsime tuos, kurie su dideliu užsidegimu kiekvieną dieną puoselėja mūsų bendrus namus – amžinai žaliuojančią Lietuvos valstybę. Tuos, kurie nenuilstamai darbuojasi mokslo, kultūros, švietimo, sporto ar kitose srityse, rūpinasi dvasiškai tvirtos visuomenės augimu, užtikrina šalies gynybą ir saugumą, nepailstami kuria tarptautinės bendrystės tiltus, stiprina ne tik savo bendruomenės, šalies, bet ir viso pasaulio architektūrą. Rizikuodami savo pačių gyvybe, didvyriškai aukojasi gelbėdami kitus. Mūsų laisvės pasakojimo šviesoje kiekvieno iš jūsų gyvenimo pavyzdys – didžiulis įkvėpimo šaltinis“, – iškilmingoje ceremonijoje kalbėjo šalies vadovas, kviesdamas šią dieną švęsti „laisvą ir nepriklausomą Lietuvą“.
Pirmasis ceremonijoje už reikšmingą indėlį į kovą už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises bei nuolatinę pagalbą silpniausiems visuomenės nariams buvo apdovanotas kardinolas S. Tamkevičius. Jam prezidentas įteikė Vytauto Didžiojo ordino Didįjį kryžių.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius šiemet atiteko A. Sutkui. Pasak Prezidentūros, apdovanojimas menininkui skirtas už asmeninį indėlį į Lietuvos fotografijos meną, humanistinių idėjų puoselėjimą ir Lietuvos vardo garsinimą.
VSD direktorius D. Jauniškis ceremonijoje pagerbtas už asmeninį indėlį ir ypatingus nuopelnus vystant Lietuvos žvalgybą bei kritinėse situacijose laiku priimtus ir įgyvendintus sprendimus. Jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Iškilmingoje ceremonijoje Prezidentūroje valstybiniais apdovanojimais taip pat pagerbti fizikas bei chemikas Arūnas Ramanavičius, dailininkas Stasys Eidrigevičius, tragiškai žuvęs gelbstint dvi Baltijos jūroje skendusias mergaites Rolandas Gelčys, „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis, Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas Alfonsas Maisas, istorikė Irena Valikonytė, Dongseo universiteto rektorius Jekuk Changas, aktorius bei režisierius Andrius Kaniava, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinė direktorė Laima Vilimienė, folkloristė Jūratė Šemetaitė, aviacijos inžinierius Vytenis Buzas, tremtinys, technikos mokslų daktaras Petras Gvazdauskas ir kiti.
Tarp apdovanotųjų buvo ir du vokiečių generolai bei Vokietijos gynybos ministerijos darbuotojas.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius skirtas Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadui generolui leitenantui Alfonsui Maisui, Vokietijos gynybos ministerijos strategijos ir operacijų direktoriui generolui leitenantui Gunteriui Schneideriui, Vokietijos gynybos ministerijos saugumo ir gynybos politikos direktoriui Jasperiui Wieckui.
Iš viso Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu šalies vadovas apdovanojo 67 Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones, tarp jų – 11 užsienio valstybių piliečių.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją
