2022 metų vasario 24-ąją Rusija įvykdė neišprovokuotą ir brutalią karinę agresiją prieš Ukrainą, siekdama sunaikinti jos nepriklausomybę ir palaužti ukrainiečių tautą. Tačiau jau nuo pirmųjų karo dienų pasaulis pamatė, kad Ukraina ne tik nepasidavė, bet ir įrodė, jog gali sėkmingai priešintis galingam priešui.
Lietuva buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais stojo ginti Ukrainos. Kol kitos Europos valstybės dar svarstė, kokius sprendimus priimti, Lietuva siuntė ginklus, humanitarinę pagalbą ir aktyviai teikė siūlymus dėl griežtesnių sankcijų Rusijai bei spartesnės Ukrainos integracijos į Vakarų struktūras. Visus trejus karo metus Lietuva išliko tvirta Ukrainos sąjungininkė ir viena pagrindinių jos advokačių dėl stojimo į NATO.
Minint trejų metų sukaktį nuo Rusijos invazijos, Lietuvoje vyko plataus masto pilietinė iniciatyva „Radarom“, kurios metu buvo surinkta daugiau nei 5 milijonai eurų radarams ir apsaugos priemonėms Ukrainai pirkti. Tai dar vienas įrodymas, kad Lietuva ne tik žodžiais, bet ir realiais darbais palaiko Ukrainą ir supranta, kad jos kova – tai ir mūsų kova už taiką bei saugumą Europoje.
Galime pasidžiaugti, kad ir Lazdijų krašto žmonės aktyviai bei įvairiomis formomis šiuos trejus metus prisidėjo prie pagalbos kovojančiai Ukrainai. Savivaldybė siuntė ukrainiečiams jiems reikalingų daiktų, perdavė ugniagesių automobilį, eiliniai mūsų krašto žmonės aukojo pinigus, kitus daiktus ukrainiečiams, pilietiški lazdijiečiai gabeno į Ukrainą automobilius.
Trečiaisiais karo metais situacija tapo dar sudėtingesnė – ypač po naujojo JAV prezidento išrinkimo. Patekęs į Rusijos propagandos naratyvus, jis pakeitė JAV poziciją Ukrainos ir Europos atžvilgiu, apkaltino Ukrainą dėl karo pradžios, pareikalavo surengti prezidento rinkimus ir net pavadino V. Zelenskį diktatoriumi.
Tokia retorika sukėlė didelį nerimą ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje. Suprasta, kad jei Rusija nuspręstų išplėsti savo agresiją į kitas šalis, tarp jų ir į Lietuvą, pasikliauti JAV pagalba gali būti sudėtinga. Lietuvoje taip pat kilo nerimas dėl regiono saugumo, žmonės pradėjo svarstyti, ar Lietuva ir kitos Baltijos šalys neatsidurtų pavojingoje situacijoje, jei NATO vienybė susilpnėtų.
Ką galime padaryti mes? Nepaisant visų geopolitinių iššūkių, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pateikė aiškų patarimą: nekelti panikos, o daryti tai, ką iki šiol darėme dėl Ukrainos ir savo saugumo. Mes negalime pakeisti naujosios JAV vadovybės retorikos, tačiau galime daryti viską, kas priklauso nuo mūsų: stiprinti savo gynybinius pajėgumus, investuoti į saugumą, tęsti paramą Ukrainai ir telkti sąjungininkus Europoje.
Kai kurie politologai taip pat kviečia lietuvius ne taip jautriai reaguoti į JAV prezidento retoriką, nes jų teigimu, šie tekstai yra skirti JAV auditorijai, D. Trumpo rinkėjams.
Šiandien, trejų metų karo sukakties proga, aiškiai suprantame vieną dalyką: Ukrainos pergalė yra mūsų visų pergalė. Ir Lietuva, kaip ir iki šiol, išliks ištikima sąjungininkė, nes būtent mūsų solidarumas ir veiksmai lemia ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos ateitį.
