Dažnai iš įvairių šalių mus pasiekia neramios žinios apie tai, jog dėl laisvės naudotis ginklais įvyksta šaudynės mokyklose, viešosiose vietose, kai psichiškai nestabilūs žmonės, turėdami nesunkią prieigą prie ginklų, juos neadekvačiai panaudoja. Po kiekvieno tokio atvejo iš naujo užverda diskusija, ar nederėtų griežtinti ginklų kontrolės.
Anksčiau dėl to Lietuvoje lyg ir nebuvo problemų, tačiau dabar, pasikeitus saugumo situacijai, vis dažniau ir konkrečiau šis klausimas aptarinėjamas ir pas mus.
Diskusijos dėl ginklų laikymo namuose Lietuvoje įgauna pagreitį. Konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė Lietuvos gynybos planą, kuriame vienas iš siūlymų – suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti A kategorijos ginklus, o KASP kariai galėtų laikyti savo tarnybinius ginklus namuose. Šį pasiūlymą palaiko dalis politikų ir kariuomenės atstovų, tačiau vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius įspėja, kad ginklų laikymo liberalizacija gali kelti pavojų žmonių saugumui.
Argumentai „už“: pasiruošimas ir atgrasymo priemonė
Šalininkai teigia, kad ginklų laikymas namuose sustiprintų Lietuvos gynybinį pasirengimą. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžia, kad toks sprendimas galėtų veikti kaip papildoma atgrasymo priemonė, nes potencialus priešas žinotų, kad daug Lietuvos piliečių turi prieigą prie ginklų ir geba juos naudoti.
Kitas svarbus aspektas – greitesnis reagavimas, kilus grėsmei. Jeigu kiekvienas karinį parengimą įgijęs pilietis galėtų laikyti ginklą namuose, būtų galima greičiau organizuoti ginkluotą pasipriešinimą ir mobilizuotis puolimo atveju. Tokia praktika jau taikoma kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Šveicarijoje, kur kariuomenės rezervo kariai gali laikyti tarnybinius ginklus namuose.
Argumentai „prieš“: saugumo rizikos
Kritikai pabrėžia galimas rizikas. Vidaus reikalų ministras V. Kondratovičius įspėja, kad tokia tvarka gali kelti pavojų visuomenės saugumui – ginklai gali patekti į netinkamas rankas, padidėti nusikaltimų ar nelaimingų atsitikimų skaičius.
Be to, kyla klausimas, ar Lietuva turi tinkamus kontrolės mechanizmus, kurie užtikrintų, kad ginklai būtų laikomi atsakingai ir apsaugoti nuo vagysčių ar neteisėto panaudojimo. Ši problema tampa ypač aktuali kalbant apie psichologinę būklę – ar kiekvienas karys ar karo prievolininkas, įgijęs karinį parengtumą, tikrai yra pajėgus atsakingai elgtis su ginklu visą gyvenimą?
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad šį klausimą būtina ir toliau svarstyti bei peržiūrėti dabartines ginklų laikymo taisykles. Akivaizdu, kad reikia aiškaus reguliavimo, kuris leistų pasiekti balansą tarp nacionalinio saugumo stiprinimo ir visuomenės apsaugos.
Sprendimas dėl ginklų laikymo namuose turi būti priimtas atsakingai, įvertinus kitų šalių patirtį, galimas grėsmes ir kontrolės mechanizmus. Viena vertus, stipri pilietinė gynyba yra būtina atgrasyti agresoriams, tačiau, kita vertus, nevaldomas ginklų skaičiaus augimas gali sukelti vidinių saugumo problemų.
Panašu, jog turėtų būti svarbi ir Lietuvos žmonių nuomonė šiuo klausimu. Ar Lietuva turėtų liberalizuoti ginklų laikymo tvarką, ar verčiau stiprinti valstybės kontrolę ir palikti ginkluotę tik specialiosioms tarnyboms? O gal šiuo klausimu derėtų surengti visuotinį referendumą?
