Dzūkai atsakys vienbalsiai – dzūkiškai! Ir tai jau įmanoma.
Lazdijų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Antuano de Sent-Egziuperi knygą dzūkiškai „Mažulis princas“ pristatė Juozas Žitkauskas ir Marius Čiuželis. Tiek mažieji skaitytojai, tiek gerokai vyresni dabar jau gali „Mažąjį princą“ skaityti ne tik bendrine lietuvių kalba, bet ir tarmiškai: legendinė pasaka išversta į žemaičių, aukštaičių ir dzūkų tarmes.
Idėja tapo kūnu
Verslininkas, filantropas Marius Čiuželis prisipažino, kad idėja išversti „Mažąjį princą“ Lietuvos etnografiniuose regionuose vartojamų tarmių dialektu gimė 2023-ųjų vasarą, kai jis apsilankė pas Jean‘ą-Marc‘ą Probst‘ą – didžiausios privačios šios knygos kolekcijos kuratorių, buvusį Šveicarijos parlamento narį, verslininką ir filantropą. Jo kolekciją sudaro per 7000 leidimų beveik 600 kalbų ir dialektų. Būtent tada Marius pamąstė, kodėl gi šios knygos neišvertus tarmėmis? „Kas gi papildys knygų kolekciją, jei ne pats kolekcininkas?“ – juokavo jis, prisipažindamas, kad jau daugiau nei du dešimtmečius kolekcionuoja šios knygos leidimus įvairiausiomis pasaulio kalbomis, o jo asmeninėje bibliotekoje jų galima rasti skirtingų beveik 70. Antuano de Sent-Egziuperi „Mažasis princas“ tarmiškai – bendras Jean‘o-Marc‘o Probst‘o „Mažojo Princo“ fondo ir M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo projektas. J. M. Probst‘as aktyviai prisideda prie naujų vertimų leidybos.
Knygą dzūkų tarme perrašė Juozas Žitkauskas
Išversti „Mažąjį princą“ dzūkų tarme ėmėsi poetas, mūsų kraštietis Juozas Žitkauskas, bendradarbiaudamas su vertimo konsultante dr. Asta Leskauskaite. „Netikėtai „Mažulis princas“ ant mano darbo stalo atsidūrė. Sakiau, kad nesiimsiu šio darbo, nors po vertimo į žemaičių tarmę buvo paklausimų, kodėl gi aš, būdamas dzūku, negalėčiau išversti į dzūkų tarmę. Bet Marius gražiai paprašė ir sutikau“, – prisipažino poetas. Vertėjas Juozas Žitkauskas pasakojo, kad susidūrė su iššūkiais: teko ieškoti autentiškų tarmiškų žodžių, rašyboje naudoti specialius ženklus, kurie parodo, kaip reikia kirčiuoti ir tarti, taip pat pateikti suprantamą tekstą įvairaus amžiaus skaitytojams. Neslepia, iššūkių būta. „Norėdami pamėgdžioti dzūką, dažniausiai žodyje bet kur pasako „dz“, „c“ ir, tarkim, jau „čia dzūkiškai pašnekėjo“. Nė iš tolo dzūkiškai nepašneka“, – tvirtino J. Žitkauskas renginio metu. Tad galvą pasukti teko. „Stengėmės išvengti svetimybių iš gudų, rusų ar lenkų kalbos“, – teigė.
Ištraukos iš „Mažulio princo“ klausėsi ir vaikai, ir suaugusieji
Renginyje dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės vicemeras Dalius Mockevičius, kuris pasidžiaugė gražiu knygos pristatymu, didžiuliu būriu susidomėjusių vaikų ir pasveikino Juozą su gimtadieniu, įteikė dovanų abiem svečiams, prisipažino, kad šiemet Knygų mugėje nedalyvavęs, tai jautęs nostalgiją. Bet pabuvojęs gražiame „Mažulio princo“ pristatyme – gerai pasijautęs. Ištraukos iš „Mažulio princo“ klausėsi ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Asta Zablackienė ir vedėjos pavaduotoja Auksė Stirbienė. Renginyje dalyvavo daugybė moksleivių iš Lazdijų mokyklos-darželio „Vyturėlis“ bei Motiejaus Gustaičio gimnazijos. Pakalbinta mokytoja Jūratė Cibulskienė sakė, kad jos mokinukai – ketvirtokai, jau susipažinę su „Mažuoju princu“. Dzūkiškai vaikai moka, tad ir patys skaitysią „Mažulį princą“. Sakė, kad kuo puikiausiai suprato ir Juozo gražia dzūkų tarme skaitomą ištrauką iš knygos.
